Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 29 tema

QUOTE(cibulis @ 2014 10 27, 00:40)
Thermofloc celiuliozės vata domina dėl ... sandaraus galutinio rezultato, bet prastas šilumos laidumas dėl drėgmės pasėjo abejones.


Pirmiausiai sandarumo neverta siekti su apšiltinimo medžiagomis, nebent eitų kalba apie PUR putas. Bet kokiu atveju, sandarumas pasiekiamas iš vidaus tinkuojant ar plėvelėmis, o tavo stogo atveju, OSB plokščių ir plėvelių pagalba. Jei tos plėvelės suklijuotos labai sandariai ir gerai sulaiko garus, tai kad ir kokia apšiltinimo medžiaga bebūtų, stogo konstrukcija bus sandari, be to ir apsaugota nuo drėgmės. Nors nuo drėgmės dar reikėtų ir nuo viršaus apsaugoti, bet iš viršaus daug paprasčiau, mažiau problematiška, daug sudėtingiau įrengti gerą garo apsaugą iš vidaus.
Atsakyti
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 10 25, 21:40)
Kadangi diskutuojat apie apsiltinimus, turiu ir as klausima.

Mano apsiltintas dabar stogas. Zadu montuoti gipso lubas ties pertvaromis, ar papildomas silumos sluoksnis virs gipso man duotu kokios nors naudos?

Mazdaug papiesiau, kad aiskiau butu (zalia spalva vidines pertvaros - jos visos nedamurytos iki stogo):
user posted image

Neapsiltinus lubu, as issivaizduoju, kad neturesiu jokios garso izoliacijos ir garsas is vieno kambario sklis i kita??  g.gif

Virs lubu planuojami ortakiai, ar nesigaus paskui temperaturu per didelis skirtumas ir ar neteks apsiltinti papildomai ortakiu?



Negalima šiltinti stogo, o garo barjerą įrenginėti perdangoje. Tai turi būti vienas sluoksnis.
Gal aš kažko nesuprantu brėžinyje, bet matau pagrindinį apšiltinimo sluoksnį šlaitiniame stoge, o garo barjeras ir sandarumo sluoksnis perdangoje.
Ar teisingai suprantu?
Ar ta palėpė bus nevėdinama?
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 10 27, 08:57)
Negalima šiltinti stogo, o garo barjerą įrenginėti perdangoje. Tai turi būti vienas sluoksnis.
Gal aš kažko nesuprantu brėžinyje, bet matau pagrindinį apšiltinimo sluoksnį šlaitiniame stoge, o garo barjeras ir sandarumo  sluoksnis perdangoje.
Ar teisingai suprantu?
Ar ta palėpė bus nevėdinama?


Gal as nelabai suprantu bet pas mane garo barjero neisvenera - jei tai plevele? Pas mane viskas siltinta slaitiniame stoga su NEPS, aliuminio popieriu dejau ne del garo, o tam kad atspindetu siluma. g.gif
Palepe nevedinama..
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 10 27, 09:57)
Negalima šiltinti stogo, o garo barjerą įrenginėti perdangoje. Tai turi būti vienas sluoksnis.
Gal aš kažko nesuprantu brėžinyje, bet matau pagrindinį apšiltinimo sluoksnį šlaitiniame stoge, o garo barjeras ir sandarumo  sluoksnis perdangoje.
Ar teisingai suprantu?
Ar ta palėpė bus nevėdinama?


Aš supratau, kad garo nelaidus sluoksnis įrengtas stogo konstrukcijoje, o vata planuojama tik užmesti virš gipso, be jokių garo izoliacijų, todėl ir sakiau, kad vata gali būti ne storesnio nei 30% nuo bendro apšiltinimo storio.
Papildyta:
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 10 27, 11:03)
aliuminio popieriu dejau ne del garo, o tam kad atspindetu siluma.  g.gif
Palepe nevedinama..


Jis labiau kaip garo izoliacija veikia nei kaip infraraudonuosius atspindintis ekranas, tiksliau daugiau naudos duoda smile.gif. Beje, jei nesirūpinot garo izoliacija, tai vienareikšmiškai bus problemų su sandarumu g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 27 spalio 2014 - 10:38
ateina laikas siltinimui, galvoju apie perdangos sumustini. Dauguma deda ir OSB (kokio storio ?), ir dar visokias garo pleveles.
Garas-sandarumas - viskas aisku. Kam OSB, jei siltalo laikyma galima kitom tech.priemonem issprest. OSB apkalimas neatrodo kad labai sandarumo priduotu... g.gif
Atsakyti
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 10 27, 10:03)
Gal as nelabai suprantu bet pas mane garo barjero neisvenera - jei tai plevele? Pas mane viskas siltinta slaitiniame stoga su NEPS, aliuminio popieriu dejau ne del garo, o tam kad atspindetu siluma.  g.gif
Palepe nevedinama..

Darote sandarų namą, todėl nerekomenduojama palikinėti nevėdinamų, pusiau šiltų palėpių.
Jeigu ten pateks drėgmės, tai įsiveis pelėsis.
Šiaip geriau reikia apsispręsti arba šiltinti stogą + įrenginėti normaliai palėpę su vėdinimu, arba šiltinti perdangą, šaltą palėpę ventiliuoti lauko oru ir po stogo danga palikti tik antikondensacinę plėvelę.
Dalis šiltinimo perdangoje, dalis stoge - blogas variantas. Jeigu jaučiate, kad stogas šiek tiek prastai apšiltintas, tai galite pridėti 1/4 šiltalo ant perdangos, bet jis bus tik pagalbinis sluoksnis, nežymiai prisidedantis prie šiluminių nuostolių mažinimo. Sandarumo sluoksnis ir garo barjeras vistiek turėtų būti stoge.
Stebėkite sąlygas toje neventiliuojamoje pusiau apšiltintoje palėpėje, kad ten nebūtų drėgna. Idealiu atveju teoriškai turėtų būti sausa, bet pas jus kaip ir du garo barjerai bus ir viduje jų vata, medžio konstrukcijos + didelė nevėdinama pusiau apšiltinata oro erdvė, kurioje susidarys kondensato, jeigu bus kintanti tempratūra. Su tokiais variantais reikėtų atsargiai.

QUOTE(cibulis @ 2014 10 24, 16:20)
Nemanot, kad čia per daug sudėtinga. Daug paprasčiau būtų padaryti vieną darbą (sudėti gegnes), o tada daryti kitą darbą (šiltinti stogą). Visgi su gegnėmis yra ką veikti ir tikrai tai gana kruopštus darbas. Turiu galvoje, kad nebūtų taip, jog skirsite daug dėmesio NEPS priklijavimui prie gegnės, bet gegnė kažkur susiskersuos ir kai jau bus sudėtas visas stogo sumuštinis, vėliau NEPS atšoks nuo gegnės. Iš pirmo karto atrodo lyg ir gera mintis, bet labai jau sudėtinga, kruopšti, imli darbui. Stogininkai tikrai nežaistų. Tikriausiai darysite pats?

Planuoju, kad viskas bus atvirkščiai - lengviau dirbti ant žemės (gamybinėse patalpose), gegnių žingsnis prisitaiko prie putplasčio tiek kiek reikia. Putplastis kaip tik palaiko gegnių padėtį, o ne iškraipo jas. Putplasčio klijavimui prie gegnės skirsiu keleriopai mažiau laiko nei į stogą kišant putplastį.
Susiklijuoju kažką panašaus į tokius segmentus ant žemės http://www.youtube.c...h?v=5eKdrc69vQU
ir užkeliu su kranu. Svoris nebus didelis, galima rankomis pakelti keliese metrinį segmentą, priklijuoti prie jau esamų stoge segmentų prispaudžiant diržais ir po to pritvirtinti prie atraminų konstrukcijų. Viską gerai apgalvojus nieko sudėtingo nematau. Sudėtinga tik pakeisti mąstyseną, kad pirmiausia surenkama medinė stogo kostrukcija, tada difuzinė, tada stogo danga, tada kažkas prikiša vatos, užkala polietilėno plėvelę ir susuka gipsą.
Padarysim ir pamatysim.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 27 spalio 2014 - 11:04
QUOTE(arkava @ 2014 10 27, 10:47)
ateina laikas siltinimui, galvoju apie perdangos sumustini. Dauguma deda ir OSB (kokio storio ?), ir dar visokias garo pleveles.
Garas-sandarumas - viskas aisku. Kam OSB, jei siltalo laikyma galima kitom tech.priemonem issprest. OSB apkalimas neatrodo kad labai sandarumo priduotu...  g.gif

Kaip pasiekti gerą sandarumą be OSB (be plokštės)?
Alternatyva 5-10cm PIR dar brangesnė.
Polietileno plėvelė nesandaru, nepatikima, sunkiai sujungiama, pilna skylučių, nepatvaru, neilgaamžiška ir t.t.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2014 10 27, 08:29)
1. Pirmiausiai sandarumo neverta siekti su apšiltinimo medžiagomis, nebent eitų kalba apie PUR putas. Bet kokiu atveju, sandarumas pasiekiamas iš vidaus tinkuojant ar plėvelėmis, o tavo stogo atveju, OSB plokščių ir plėvelių pagalba.

2. Jei tos plėvelės suklijuotos labai sandariai ir gerai sulaiko garus, tai kad ir kokia apšiltinimo medžiaga bebūtų, stogo konstrukcija bus sandari, be to ir apsaugota nuo drėgmės. Nors nuo drėgmės dar reikėtų ir nuo viršaus apsaugoti, bet iš viršaus daug paprasčiau, mažiau problematiška, daug sudėtingiau įrengti gerą garo apsaugą iš vidaus.

1. Apie sandarumą gal ne visai teisingai išsireiškiau. Turėjau mintyje, kad sandariai, be tarpų bus supūsta pati celiuliozės vata, t.y. bus kruopštus, užtikrintas darbas. Dedant paprastą vatą sunku pasiekti tokį patį kruopštumą, darbų kokybę.

2. Suprantu, kad reikia abiejų drėgmių saugotis (iš vidaus ir iš lauko), bet sakai, kad daugiau problemos su vidaus drėgme? Man įdomu, kodėl celiuliozinės vatos projektinė vertė tokia prasta: čia dėl vidaus, išorės ar abiejų drėgmių? Ar įmanoma pasiekti celiuliozės deklaruojamąją šilumos laidumo vertę, jei iš išorės ant stogo bus tik difuzinė plėvelė? Iš vidaus būtų garo plėvelė ir PUR plokštės. Jei sandarus darbas, tai manau, kad dėl vidinės drėgmės kaip ir neturėtų būti baimės. O kaip su išorine drėgme? Gal priš difuzinę vertą dėti priešvėjinę vatą?
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 10 27, 10:49)
1. Darote sandarų namą, todėl nerekomenduojama palikinėti nevėdinamų, pusiau šiltų palėpių.
Jeigu ten pateks drėgmės, tai įsiveis pelėsis.

Šiaip geriau reikia apsispręsti arba šiltinti stogą + įrenginėti normaliai palėpę su vėdinimu, arba šiltinti perdangą, šaltą palėpę ventiliuoti lauko oru ir po stogo danga palikti tik antikondensacinę plėvelę.


2. Planuoju, kad viskas bus atvirkščiai - lengviau dirbti ant žemės (gamybinėse patalpose), gegnių žingsnis prisitaiko prie putplasčio tiek kiek reikia. Sudėtinga tik pakeisti mąstyseną, kad pirmiausia surenkama medinė stogo kostrukcija, tada difuzinė, tada stogo danga, tada kažkas prikiša vatos, užkala polietilėno plėvelę ir susuka gipsą.
Padarysim ir pamatysim.

1. Man irgi įdomu kaip elgtis su palėpės vedinimu. Įdedu brėžinį. Jei stogą šiltinu tik iki stygų, nuo stygų iki kraigo lieka palėpė. Kaip ją geriau ventiliuoti: frontonuose daryti skyles ar dėti vieną ventiliacinį kaminėlį stoge. Man gražiau atrodytų tas kaminėlis, bet ar vieno pakaks ir ar jis iš esmės atliks vėdinimo funkciją.

Kitas dalykas: kaip elgtis su virš stygų apšiltintu sluoksniu? Ar virš jo dar reikia kažkokios plėvelės ar šiltinimo medžiaga gali būti atvira? Difuzinė plėvelė eina iki pat kraigo. Thermofloc vatos pūtėjai sakė, kad jei šiltinčiau ties stygomis, tai virš jų nieko nereikia, nes ik kraigo eina difuzinė plėvelė. Čia tiesa ar nelabai?

2. Toks variantas gal ir nieko.
Atsakyti
Jei kraigas neprikistas visokiu poroloniniu juostu, ir yra prapuciamas - turetu ventiliuotis per ten. As vent jau dabar palieku taip - jei nepakaks - veliau padarysiu angas frontone (priespriesais).

Jei stogą šiltinu tik iki stygų, nuo stygų iki kraigo lieka palėpė. Kaip ją geriau ventiliuoti: frontonuose daryti skyles ar dėti vieną ventiliacinį kaminėlį stoge. Man gražiau atrodytų tas kaminėlis, bet ar vieno pakaks ir ar jis iš esmės atliks vėdinimo funkciją.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 27 spalio 2014 - 12:33
QUOTE(arkava @ 2014 10 27, 12:32)
Jei kraigas neprikistas visokiu poroloniniu juostu, ir yra prapuciamas - turetu ventiliuotis per ten. As vent jau dabar palieku taip - jei nepakaks - veliau padarysiu angas frontone (priespriesais).

O tai kaip ten tavo atveju padaryta, kad prapučia. Mano stoge padaryta taip: čia difuzinė iš vienos pusės, o štai čia kai uždėjo ir iš kitos pusės. Mano supratimu difuzinė viena su kita persidengė, todėl ten neturėtų būti jokios ventiliacijos. Jei būtų tarpas, būtų lašėjęs vanduo, kondensatas. Dabar toje vietoje visiškai sausa.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2014 10 27, 11:52)
1. Man irgi įdomu kaip elgtis su palėpės vedinimu. Įdedu brėžinį. Jei stogą šiltinu tik iki stygų, nuo stygų iki kraigo lieka palėpė. Kaip ją geriau ventiliuoti: frontonuose daryti skyles ar dėti vieną ventiliacinį kaminėlį stoge. Man gražiau atrodytų tas kaminėlis, bet ar vieno pakaks ir ar jis iš esmės atliks vėdinimo funkciją.

Kitas dalykas: kaip elgtis su virš stygų apšiltintu sluoksniu? Ar virš jo dar reikia kažkokios plėvelės ar šiltinimo medžiaga gali būti atvira? Difuzinė plėvelė eina iki pat kraigo. Thermofloc vatos pūtėjai sakė, kad jei šiltinčiau ties stygomis, tai virš jų nieko nereikia, nes ik kraigo eina difuzinė plėvelė. Čia tiesa ar nelabai?


Vieno kaminėlio, man atrodo, neužteks. Geriau daryti prapučiamus tarpus kaip Arkavai išėjo savaime. Per šiuos plyšius daug geriau ventiliuosis.

Nei atviros vatos, net ir atviro putplasčio palikti nerekomenduočiau. Kaip visada rekomenduoju naudoti priešvėjinę plokštę, jeigu įmanoma ją kažkur pritvirtinti. Čia lygiai tas pats kaip ir šiltinto stogo atveju.
Atsakyti