Pasyvus namas - 29 tema

O tai garažas šildomas? Kur dingo drėgmė?

Beje man įdomus kitas dalykas: ar sausį šiltinti stogą, ar geriau laukti pavasario. Jei laukti pavasario, tai jau kokio gegužės, kad tikrai gerai pradžiūtų visos konstrukcijos. Na gal iš bėdos ir balandžio pabaiga tiktų, nors abejoju.

Man tas ekspertas siūlo tokį dalyką: savaitgalį ateina atšilimas. Jis siūlo paimti dvi po 3 kW galingumo raketas, kurios pučia karštą orą. Su jomis pasišildyti namą ir šiltinti stogą. Man įdomu ar ne per daug keblus dalykas? Jei lauke vėl bus ženklus minusas, tai per nešiltintą stogą išeis visa šiluma ir nieko tos raketos nepadės. Gal net dar labiau apšals stogas.

Žodžiu, ar verta žiemą šiltinti stogą? Gal geriau palaukti pavasario, kai viskas tikrai išdžius. Aišku bus prarasti 4-5 mėnesiai. 4 mėnesiai tai tikrai.

Cibuli... Stogo siltinimo darbai gali vykti ir ziema. Raketas aisku gali pakurt,bus statybininkam silciau Manai kad pas tave yra dregmes? Vadinasi nemates tikros dregmes
Tai kaip suprantu jau apsisprendei su kuom siltinsi?

Kur dingo dregme? Neklausiau,dingo ir viskas nieko nepaaiskinus.. Garazas nesildomas,nors garaze pastoviai 8 laipsniai. Specialiai palei garazo vartus vandens kibira padejau.. Neuzsala..(prie minus desimt)

Metalas namo konstrukcijos išorėje, lauko temperatūroje sąlygoja kondensacijos židinius, t.y. jeigu susidaro ribinės sąlygos rasos taškui medis dar bus sausas, o metalas jau varvės nuo kondensato. Geriau vengti metalinių detalių tokiose vietose arba bent įdėti hidroizoliacinę tarpinę tarp metalo ir vandenį įgeriančios medžiagos.
Tas liukas yra net 0,5 W/m2K laidumo lyginant su stogu 0,08..., bet esminis blogis yra jo kiaurumas.



Įdomus įrenginys. Kurioje vietoje buvo matuotas +18C? Prie difuzoriaus ar rekuperatoriuje? +18C yra geras rezultatas, jeigu tokios temperatūros orą paduoda rekuperatorius, o ne neapšiltintų ortakių įtaka.
Tiesa, pasikeitus srautams gaunamas lauko temperatūros oro pliupsnis į patalpas, nes srautų sukeitimo momentu šlapios šilumokaičio plokštelės dar nebūna įšilę. O jeigu plokštelės apledėję, tai turėtų dar ilgiau užtrukti kol stabilizuosis rėžimas ir bus paduodamas +18C į patalpas.
Gal kaimynas galėtų pamatuoti temperatūrą kai pasigirsta tas "atsidusimas"


Aš taip negalvoju, nors tokiu principu veikiantis įrenginys potencialiai gali būti pranašesnis už rotorinį ar tradicinį plokštelinį, bet pridėjus ŽŠ labai abejoju ar bus panašūs rezultatai.
Šilumos atgavimo grafikėliai panašūs kaip ir kitų rekuperatorių - standartiniai 85-95%..., bet įdomiausia bus sulaukti atsiliepimų iš vartotojų, temperatūros ir drėgmės matavimo rezultatų, tada jau bus galima kažką lyginti. Kol kas tai nauja technologija su mažokai realių skaičių.

porą rekupų su 90% NVK stebimi online Lenkijoje:
Comair

iš 90% NVK prie -6 lieka 65%

o kito su glikoliniu ŽŠ skaičiukai gražesni

Nesu profas ar tuo labiau praktikas, bet jei raketos dujinės, jų degimo produktuose bus nemažai vandens garų, kurie gali tik dar labiau kondensuotis ant dar neįšilusio stogo (kol anas neįšils). Jei taip tas šerkšnas nervina ir nori pašalinti, balsuočiau už elektrinius kaloriferius antrame aukšte - manau, kad per kelias valandas (ar išvis keli kw, palikti per naktį prieš šiltinant) sukels pakankamai temperatūrą, kad šerkšnas nugaruotų nuo stogo konstrukcijų.

O šiaip dėl tokio kiekio, kiek ten matėsi nuotraukose tai asmeniškai nesukčiau galvos.

Vat vat vat, bendras įrenginio NVK, labai artimas mano primestam iš akies ir toks rezultatas prie -6C, tad prie -10C ar tuo labiau -15C ir dar žemesnių temperatūrų iš plokštelinio tikėtis aukštesnio nei 50% NVK neverta.

Net ir tas rekuperatorius, kuriame kaitaliojami srautai, kurį dabar aptarinėja kaip naujovę, garantuoju, kad po realių bandymų gaus rezultata vienas prie vieno atitinkantį geriausiems rotoriniams rekuperatoriams, t.y. bendras realus bus ~88% -90% prie minusinių temperatūrų.

Taip kad išlieku prie nuomonės, kad jei tenkina NVK iki ~89% rinkis rotorinį rekuperatorių, nori aukštesnio nei 90% NVK įsirenginėk ŽŠ ir statyk plokštelinį priešpriešinių srautų rekuperatorių. Beje, tik su šiuo tandemu įtariu realu tikėtis ~95% NVK ir aukštesnio, be to, tik su tokiu tandemu, galima tikėtis ir bent minimalaus vėsinimo vasarą, o jei ŽŠ dar ir atviro tipo, tokio, kaip pas BangaS ar Vilienę, tai ir su drėgme bus viskas tvarkoje. Tiesa, atviro tipo galima rekomenduoti drąsesniems .
Papildyta:


Pritariu, jei šiltinama ne PUR putomis, o vatomis (eko, akmens, stiklo - nesvarbu), tai tas kondensato kiekis iš vis nereikšmigas, galima laikyti, kad jo iš vis nėra . Atšils ir išgaruos per difuzinę nesukėlęs nė mažiausių problemų.

Šildyti neapšiltinta palėpę tik su 6kW galingumu neverta, Manau net nepasijus, tuo labiau laikyti per visą naktį. Jei jau šildyti, tai imti kokią 12kW ar gal net 20kW galingumo šildytuvą ir pašildyti kokios 30 min prieš darbus, tuomet dar šiek tiek pasijaus, bet ir tai, tik kol jie veiks.

12 KW dyzeline raketa sildo kaip reikiant. Bet jei nori dregme isvaryti,reikia pastoviai kurenti.. Na,pastoviai neiseis,nebent nakti atvaziuotum dyzelio uzpilti.. Bet diena kol dirba darbininkai tai vertetu,nes kitaip tai tikrai bus tik darbininkam pasisildyti

Puikus patarimas. Man tik įdomu, kokius tarpus tarp MPP ir gegnės palikti, kad būtų galima užpūsti skylę per visą MPP storį (12 mm). Gal 2 mm nepakaks? Gal reikia daugiau: 3-4 mm?

Beje geriau ne vynukus kalti, o medvaržčius sukti: gegnė nevibruos, bus lengva išsukti.

Varztai aisku patogiau. I 2 mm tarpa per visa MPP nepripusi reiktu placiau. as balsuociau uz 4 mm. Didesne sandariklio iseiga,bet uztai garantuotai pilni plysiai bus.

Ką tik gerą valandėlę prie namo pašalau su savo fasadininku ir ekspertu. Fasado šiltintojas sakė su darbuotojais boulinge Naujus švęs, tai labai prašė sertifikato. Dar vasarą, kai šiltino fasadą vis juokdamasis klausė ar išrašysiu sertifikatą, kad šiltino pasyvų namą. Taigi teko daryti sertifikatą, kurį šiandieną ir įteikiau. Teisingiau tokių sertifikatų buvo 6 vnt. Tiek žmonių dirbo.

Tuo pačiu ekspertas buvo atsivežęs ne profesionalų drėgmės matuoklį. Antro aukšto sienoje rodė 17 proc., gegnės medinėje dalyje (ne OSB) - 16 proc., pirmame aukšte sienose buvo 14-16 proc. Jis sakė, kad daug, man atrodo, kad labai normali drėgmė.
Papildyta:

1. O ką su tuo metalu daryti? Geriausia būtų vinies galiukus nupjauti, bet gana kruopštus darbas ir galima pažeisti gegnes. Gal verta vinies galiuką užpūsti poliuretatiniais klijais? O gal ant vinies galiukų uždėti EPS kvadratukus? Ar nieko nedaryti?

2. Žinau, kad tas liukas yra kažkur 6 kartus šaltesnis už stogą ir galbūt nesandarus. Bet jei nuspręsiu stogą šiltinti ne iki stygų, o iki kraigo, tai tuomet tikrai darysiu liuką į palėpę. Tokiu atveju jo šiltumas ir sandarumas nėra labai svarbus. Jei šiltinčiau iki kraigo, tuomet tarp stygų dėčiau 20 cm vatos/ekovatos dėl garso izoliacijos tarp kambarių. 20 cm ekovatos U būtų apie 0,19, liuko apie 0,51. Jau visai padorus skirtumas. Beje, užklausiau Roto, Velux ir kitų kompanijų, gal pagal individualų užsakymą padarytų ženkliai šiltesnį liuką.

3. Neįsivaizduoju, kur jis matuoja. Žinau tik tiek, kad sistema valdoma per planšetę. Sakė, kad dabar planšetė sugedo, tai negali parodyti. O kur įtaisyti matuokliai, nežinau, pabandysiu užklausti.
Papildyta:

Man irgi šiandieną vienas statybininkas sakė, kad nebandyčiau su dujine šildyti patalpos, nes bus dar daugiau drėgmės. Jei šildyčiau, tai būtų grynai elektrinė. Mane tas šeršknas nenervina, bet jei šiltinti stogą, tai negi apšiltinimą glausi prie apšerkšnijusios difuzinės. Čia būtų visiška nesąmonė, todėl ir galvoju ar įmanoma atitirpinti, išdžiovinti difuzinę, sukelti temperatūrą patalpoje ir šiltinti stogą sausio mėnesį? Gal visgi geriau šį darbą palikti pavasariui: balandžiui, gegužei.

Beje, name turiu 2 termometrus. Šiandieną apie 20 val. pirmame aukšte rodė -2, kuomet lauke buvo -8. Užvakar buvo +1, vakar -1, t.y. per parą atvėso 2 laipsniais. Šiandieną atšalo dar 1 laipsniu. Taigi kaip sako tikras pasyvus namas nešildomas per parą gali atvėsti vos 1 laipsniu. Panašu į tiesą, nors namas dar nešildomas. Antrame aukšte šį vakarą rodė -4.

Papildyta:

1. Bet gal jis nemaišo kvapų kaip įprasti rotaciniai?

2. O jei vietoje ŽŠ daryti pašildytuvą nuo geotermos gręžinio? Labai brangu, verta galvoti ar ne? Tarkime pasidarau vieną 120 m gylio gręžinį, kuris duoda šilumą ŠS ir kartu pašildomą tiekiamą orą rekupui. Beje, gal kas primins tokios sistemos įrengimo, veikimo principą?

3. Sakai, kad tikrai nieko nebūtų? Principas būtų toks. Žiūriu orų prognozes, jei rodo, kad bus apie 0 ar kažkiek pliuso, pradedame šildyti namą. Šildome 1-2 parą, o tada pradeda darbus. Drėgmė nuo difuzinės tuo metu tikrai dings, bet jei tvirtinti MPP, tai darbo tikriausiai gali būti kokioms 7-10 dienų. Tuo metu lauke vėl staigiai atšąla ir vėl apšerkšnija difuzinė, MPP. Bet jei spėti pritvirtinti MPP, tai dar pakėlus temperatūrą, galima šiltinti stogą. Vis galvoju: rizikuoti ir šiltinti stogą sausį ar laukti pavasario?

glikolinio ŽŠ pvz:

Sole-ewt

prie geo grežinio pajungimo schemą

Idomu ar dyzeline raketa irgi dregmes isskiria kaip kad cia keli minejo del dujines raketos ?