Dekui uz komentarus.
Rimtai svarsciau langu isnesima, bet kadangi laikausi principo 'cost effectiveness' statau nama B klasei.
Todel ir langus renkuosi ne pacius iausius, o tuos kurie verti...
Zinau apie stiklo pluosto langu laikiklius, beremes konstrukcijas, bet siuo metu man reikia tiesiog namo, kuriame galeciau ekonomiskai gyventi. Nesivaikau madu...
QUOTE(mintas @ 2014 10 26, 09:49)
Žinoma kad duos, tiek šilumos atžvilgiu, tiek garso.
1. Nepažiūrėjęs į brėžinį būčiau sakęs, kad tik lauko sienų mūras į viršų praleis šilumą, tad tik šiuo atžvilgiu vidinės perdangos šiltinimas mažiau naudingas nei stogo šiltinimas, bet žvilgtelėjęs į brėžinį, matau, kad ir stogo šiltinimas ties mūru nutrūksta, o nesusijungia su fasado šiltinimu, tad net ir perdangos apšiltinimas duos panašiai naudos, kaip ir stogo šiltinimas.
2. Šiltinimo atžvilgiu, vis tik negerai, kad stogo apšiltinimas nesijungia su fasado apšiltinimu, nebent mūras iš akyto betono, tuomet dar, dar.
3. Vis tik daug šiltiniti virš perdangos nereikėtų. Siūlau nedėti daugiau apšiltinimo, nei 30%, palyginus su stogo šiltinimu.
4. Jei perdangą apšiltinsit nestipriai, tai tas temperatūrų skirtumas nebus labai didelis, ir jei ventiliacijos neišjunginėsit, bus viskas gerai. Be to, visouomet galima ir ant ortakių užmesti šiek tiek vatos. Gal net sakyčiau, kad taip ir reikėtų daryti. Ortakiai greičiausiai glausis prie perdangos, tai kai bus užmetama vata, galima iš viršaus ir ant ortakių užmesti. Tokiu atveju ortakiai, bus galima sakyti vidaus patalpų temperatūroje.
1. Nepažiūrėjęs į brėžinį būčiau sakęs, kad tik lauko sienų mūras į viršų praleis šilumą, tad tik šiuo atžvilgiu vidinės perdangos šiltinimas mažiau naudingas nei stogo šiltinimas, bet žvilgtelėjęs į brėžinį, matau, kad ir stogo šiltinimas ties mūru nutrūksta, o nesusijungia su fasado šiltinimu, tad net ir perdangos apšiltinimas duos panašiai naudos, kaip ir stogo šiltinimas.
2. Šiltinimo atžvilgiu, vis tik negerai, kad stogo apšiltinimas nesijungia su fasado apšiltinimu, nebent mūras iš akyto betono, tuomet dar, dar.
3. Vis tik daug šiltiniti virš perdangos nereikėtų. Siūlau nedėti daugiau apšiltinimo, nei 30%, palyginus su stogo šiltinimu.
4. Jei perdangą apšiltinsit nestipriai, tai tas temperatūrų skirtumas nebus labai didelis, ir jei ventiliacijos neišjunginėsit, bus viskas gerai. Be to, visouomet galima ir ant ortakių užmesti šiek tiek vatos. Gal net sakyčiau, kad taip ir reikėtų daryti. Ortakiai greičiausiai glausis prie perdangos, tai kai bus užmetama vata, galima iš viršaus ir ant ortakių užmesti. Tokiu atveju ortakiai, bus galima sakyti vidaus patalpų temperatūroje.
1. Esama situacija tokia:
2 Stogo siltinimas jungiasi su sienos siltinimu. Deta 20 NEPS tarp gegniu, ir 10 NEPS is apacios gegniu, murlotas pilnai pasislepe.
3. Jokios papildomos perdangos nebus, tiesiog dabar prie sienu tvirtinsis gipso profiliai, tarp ju noreciau ideti 10cm Vatos.
4. Ringdamasi siltinti stoga - norejau pasiekti to, kad ortakiai butu sitoj patalpoj, kad nereiktu ju siltinti, todel dabar is iskilo dielma jei idesiu tuos papildomus 10cm ar nesgaus virs lubu jau gerokai vesiau?
5. Kai siltinau stoga atrode, kad 30cm pakaks storio, dabar kazkodel noreciau jau 40, todel ir mastau ta papildoma apsiltinima, tureciau geresne stogo varza, ir garso izoliacija..
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 10 26, 12:26)
Pas mane praktiskai tapati situacija, garsui tarp kambariu eliminuoti tarp perdangos stygu sudejau 20cm pigiausios vatos..
O ka su vedinimo ortakiais darete ar darysite?
Papildyta:
QUOTE(jurgakaz @ 2014 10 26, 12:39)
Dekui uz komentarus.
Rimtai svarsciau langu isnesima, bet kadangi laikausi principo 'cost effectiveness' statau nama B klasei.
Todel ir langus renkuosi ne pacius iausius, o tuos kurie verti...
Zinau apie stiklo pluosto langu laikiklius, beremes konstrukcijas, bet siuo metu man reikia tiesiog namo, kuriame galeciau ekonomiskai gyventi. Nesivaikau madu...
Rimtai svarsciau langu isnesima, bet kadangi laikausi principo 'cost effectiveness' statau nama B klasei.
Todel ir langus renkuosi ne pacius iausius, o tuos kurie verti...
Zinau apie stiklo pluosto langu laikiklius, beremes konstrukcijas, bet siuo metu man reikia tiesiog namo, kuriame galeciau ekonomiskai gyventi. Nesivaikau madu...
O kodel ne paparasti metaliniai laikikliai?
Kur dingo Hermio langai ir kiomerling 88 profilis? - As patenkinta jais.
Na, as renkuosi tarp rimtu rekomendaciju, o ne profiliu pavadinimu. Kol kas ka rekomendavo is tu ir renkuosi, bet neatmetu ir kitu galimybiu. Is kur dejotes? ka galite rekomenduoti?
Papildyta:
O kaip papildomai sandarinote tarpelius tarp keramikos?
Papildyta:
Kokia aliuminio folija rinkotes lubu izoliacijai?
Papildyta:
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 10 26, 12:46)
1. Esama situacija tokia:
2 Stogo siltinimas jungiasi su sienos siltinimu. Deta 20 NEPS tarp gegniu, ir 10 NEPS is apacios gegniu, murlotas pilnai pasislepe.
3. Jokios papildomos perdangos nebus, tiesiog dabar prie sienu tvirtinsis gipso profiliai, tarp ju noreciau ideti 10cm Vatos.
4. Ringdamasi siltinti stoga - norejau pasiekti to, kad ortakiai butu sitoj patalpoj, kad nereiktu ju siltinti, todel dabar is iskilo dielma jei idesiu tuos papildomus 10cm ar nesgaus virs lubu jau gerokai vesiau?
5. Kai siltinau stoga atrode, kad 30cm pakaks storio, dabar kazkodel noreciau jau 40, todel ir mastau ta papildoma apsiltinima, tureciau geresne stogo varza, ir garso izoliacija..
Papildyta:
O ka su vedinimo ortakiais darete ar darysite?
Papildyta:
O kodel ne paparasti metaliniai laikikliai?
Kur dingo Hermio langai ir kiomerling 88 profilis? - As patenkinta jais.
2 Stogo siltinimas jungiasi su sienos siltinimu. Deta 20 NEPS tarp gegniu, ir 10 NEPS is apacios gegniu, murlotas pilnai pasislepe.
3. Jokios papildomos perdangos nebus, tiesiog dabar prie sienu tvirtinsis gipso profiliai, tarp ju noreciau ideti 10cm Vatos.
4. Ringdamasi siltinti stoga - norejau pasiekti to, kad ortakiai butu sitoj patalpoj, kad nereiktu ju siltinti, todel dabar is iskilo dielma jei idesiu tuos papildomus 10cm ar nesgaus virs lubu jau gerokai vesiau?
5. Kai siltinau stoga atrode, kad 30cm pakaks storio, dabar kazkodel noreciau jau 40, todel ir mastau ta papildoma apsiltinima, tureciau geresne stogo varza, ir garso izoliacija..
Papildyta:
O ka su vedinimo ortakiais darete ar darysite?
Papildyta:
O kodel ne paparasti metaliniai laikikliai?
Kur dingo Hermio langai ir kiomerling 88 profilis? - As patenkinta jais.
O kaip papildomai sandarinote tarpelius tarp keramikos?
Papildyta:
QUOTE(jurgakaz @ 2014 10 26, 12:56)
Na, as renkuosi tarp rimtu rekomendaciju, o ne profiliu pavadinimu. Kol kas ka rekomendavo is tu ir renkuosi, bet neatmetu ir kitu galimybiu. Is kur dejotes? ka galite rekomenduoti?
Papildyta:
O kaip papildomai sandarinote tarpelius tarp keramikos?
Papildyta:
O kaip papildomai sandarinote tarpelius tarp keramikos?
Kokia aliuminio folija rinkotes lubu izoliacijai?
QUOTE(jurgakaz @ 2014 10 26, 13:09)
Na, as renkuosi tarp rimtu rekomendaciju, o ne profiliu pavadinimu. Kol kas ka rekomendavo is tu ir renkuosi, bet neatmetu ir kitu galimybiu. Is kur dejotes? ka galite rekomenduoti?
Papildyta:
O kaip papildomai sandarinote tarpelius tarp keramikos?
Papildyta:
Kokia aliuminio folija rinkotes lubu izoliacijai?
Papildyta:
O kaip papildomai sandarinote tarpelius tarp keramikos?
Papildyta:
Kokia aliuminio folija rinkotes lubu izoliacijai?
Juk parasiau - Hermio langai, as jais patenkinta.
Niekaip nesandarinau.
Aliuminio popierius priklijuotas prie Neps.
Aš vis dar grįžtu prie savo stogo šiltinimo. Labiausiai norėčiau visą stogą nupūsti celiuliozės vatą, kurios reikalingas storis - 60 cm. Virš stygų galiu pūsti kiek noriu, bet tarp gegnių tokio storio niekaip negaliu sudėti. Jie prie gegnių apačios dėčiau papildomus 20 cm (gegnės 40 cm + 20 cm po gegnėmis), tai vonios kambaryje apšiltinimas užliptų ant lango. Belieka daryti taip, kad sumuštinis būtų 40 cm tarp gegnių + 10 cm po gegnėmis. Tuomet visur telpu su apšiltinimo sluoksniu. Žodžiu, niekur nepabėgsiu nuo suprojektuoto varianto.
Jei tarp gegnių pučiu 40 cm celiuliozės vatos ir iš apačios dedu 10 cm PUR plokštes, tai šilumos laidumas išeina 0,075 W/m2K. Man reikia 0,74-0,75. Kaip ir telpu į PHPP užduotas ribas. Tačiau jei įvertiname ne deklaruojamas, o projektines šiltinimo medžiagų vertes, tai celiuliozės projektinė vertė būtų 0,049 (dėl papildomo medžiagos įdrėkio reikia pridėti 0,01 pataisos koeficientą). PUR plokščių vertė dėl tų pačių priežasčių suprastėja nuo 0,023 iki 0,024. Tuomet tokio sumuštinio šilumos laidumo vertė išeina vos 0,085 W/m2K.
Jei tarp gegnių dėčiau akmens vatą, tai rezultatas būtų toks. Čia imu Paroc Extra Plus akmens vatą. Tuomet U vertė išeitų 0,075 W/m2K (5 cm priešvėjinės vatos + 35 cm Paroc Extra Plus + 7 cm PUR plokštės). Jei PUR plokštes dedu 8 cm storio, tai U vertė dar geresnė - 0,073 W/m2K. O štai kaip atrodo rezultatai su projektinėmis vatos vertėmis. Vata pasirodo, kad dėl drėgmės suprastėja tik 0,001, t.y. Paroc Extra Plus nuo 0,034 pablogėtų iki 0,035. PUR kaip rašiau nuo 0,023 suprastėtų iki 0,024. Bendras U tokiu atveju išeitų 0,075 W/m2K.
Su stiklo vata būtų toks dalykas. Pirma eitų priešvėjinės vatos plokštės, kurių liamda vos 0,031. Kita stiklo vata būtų šita su 0,032 šilumos laidumu. Tokiu būtų taip: 3 cm priešvėjinė stiklo vata + 37 cm įprasta stiklo vata + 6 cm PUR. Tokio sumuštinio liamda išeitų 0,075 W/m2k. Tai ploniausias stogo sumuštinis. Su projektinėmis vertėmis išeitų taip: 0,075 W/m2k, tačiau PUR plokščių storį reikėtų padidinti 1 cm: nuo 6 iki 7 cm.
Žodžiu, jei nekreipti dėmesio į medžiagų projektines vertes, tai galiu tarp gegnių dėti celiuliozės vatą ir tikrai pasieksiu reikiamą stogo šilumos laidumo vertę: 0,074-0,075 W/m2K. Jei kreipti dėmesį į medžiagų projektines vertes, tuomet celiuliozės vata atkrenta. Lieka arba akmens, arba stiklo vata. Su akmens vata reikėtų 8 cm PUR plokščių, su stiklo vata - 7 cm PUR plokščių, kad su projektinėmis medžiagų reikšmėmis pasiekčiau užsibrėžtą tikslą - 0,075 W/m2K.
Jei tarp gegnių pučiu 40 cm celiuliozės vatos ir iš apačios dedu 10 cm PUR plokštes, tai šilumos laidumas išeina 0,075 W/m2K. Man reikia 0,74-0,75. Kaip ir telpu į PHPP užduotas ribas. Tačiau jei įvertiname ne deklaruojamas, o projektines šiltinimo medžiagų vertes, tai celiuliozės projektinė vertė būtų 0,049 (dėl papildomo medžiagos įdrėkio reikia pridėti 0,01 pataisos koeficientą). PUR plokščių vertė dėl tų pačių priežasčių suprastėja nuo 0,023 iki 0,024. Tuomet tokio sumuštinio šilumos laidumo vertė išeina vos 0,085 W/m2K.
Jei tarp gegnių dėčiau akmens vatą, tai rezultatas būtų toks. Čia imu Paroc Extra Plus akmens vatą. Tuomet U vertė išeitų 0,075 W/m2K (5 cm priešvėjinės vatos + 35 cm Paroc Extra Plus + 7 cm PUR plokštės). Jei PUR plokštes dedu 8 cm storio, tai U vertė dar geresnė - 0,073 W/m2K. O štai kaip atrodo rezultatai su projektinėmis vatos vertėmis. Vata pasirodo, kad dėl drėgmės suprastėja tik 0,001, t.y. Paroc Extra Plus nuo 0,034 pablogėtų iki 0,035. PUR kaip rašiau nuo 0,023 suprastėtų iki 0,024. Bendras U tokiu atveju išeitų 0,075 W/m2K.
Su stiklo vata būtų toks dalykas. Pirma eitų priešvėjinės vatos plokštės, kurių liamda vos 0,031. Kita stiklo vata būtų šita su 0,032 šilumos laidumu. Tokiu būtų taip: 3 cm priešvėjinė stiklo vata + 37 cm įprasta stiklo vata + 6 cm PUR. Tokio sumuštinio liamda išeitų 0,075 W/m2k. Tai ploniausias stogo sumuštinis. Su projektinėmis vertėmis išeitų taip: 0,075 W/m2k, tačiau PUR plokščių storį reikėtų padidinti 1 cm: nuo 6 iki 7 cm.
Žodžiu, jei nekreipti dėmesio į medžiagų projektines vertes, tai galiu tarp gegnių dėti celiuliozės vatą ir tikrai pasieksiu reikiamą stogo šilumos laidumo vertę: 0,074-0,075 W/m2K. Jei kreipti dėmesį į medžiagų projektines vertes, tuomet celiuliozės vata atkrenta. Lieka arba akmens, arba stiklo vata. Su akmens vata reikėtų 8 cm PUR plokščių, su stiklo vata - 7 cm PUR plokščių, kad su projektinėmis medžiagų reikšmėmis pasiekčiau užsibrėžtą tikslą - 0,075 W/m2K.
As staciau ant metaliniu kampu, tikrai ne karve kainuoja.
Papildyta:
Pas mane buterbrodas mazdaug toks
Difuzine, 20cm gegnes tarp ju
20cm NEPS + is apacios klijuota
15cm NEPS ir +
10cm NEPS +
folija.
Viso 45cm.
~1m oro tarpas kuriame siltinti ortakiai, perdagos stygos 20cm, jose
20cm vatos (isover), po ja 200tine permatoma pleve.
Taigi siltalas ~65cm
Papildyta:
Dar gipso nepamirsk, jam minimum 10cm reik.
QUOTE(jurgakaz @ 2014 10 26, 12:39)
Dekui uz komentarus.
Rimtai svarsciau langu isnesima, bet kadangi laikausi principo 'cost effectiveness' statau nama B klasei.
Todel ir langus renkuosi ne pacius iausius, o tuos kurie verti...
Zinau apie stiklo pluosto langu laikiklius, beremes konstrukcijas, bet siuo metu man reikia tiesiog namo, kuriame galeciau ekonomiskai gyventi. Nesivaikau madu...
Rimtai svarsciau langu isnesima, bet kadangi laikausi principo 'cost effectiveness' statau nama B klasei.
Todel ir langus renkuosi ne pacius iausius, o tuos kurie verti...
Zinau apie stiklo pluosto langu laikiklius, beremes konstrukcijas, bet siuo metu man reikia tiesiog namo, kuriame galeciau ekonomiskai gyventi. Nesivaikau madu...
Papildyta:
Pas mane buterbrodas mazdaug toks
Difuzine, 20cm gegnes tarp ju
20cm NEPS + is apacios klijuota
15cm NEPS ir +
10cm NEPS +
folija.
Viso 45cm.
~1m oro tarpas kuriame siltinti ortakiai, perdagos stygos 20cm, jose
20cm vatos (isover), po ja 200tine permatoma pleve.
Taigi siltalas ~65cm
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 10 26, 12:46)
5. Kai siltinau stoga atrode, kad 30cm pakaks storio, dabar kazkodel noreciau jau 40, todel ir mastau ta papildoma apsiltinima, tureciau geresne stogo varza, ir garso izoliacija..
Papildyta:
O ka su vedinimo ortakiais darete ar darysite?
Papildyta:
O ka su vedinimo ortakiais darete ar darysite?
Papildyta:
Dar gipso nepamirsk, jam minimum 10cm reik.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 26, 19:26)
Aš vis dar grįžtu prie savo stogo šiltinimo. Labiausiai norėčiau visą stogą nupūsti celiuliozės vatą, kurios reikalingas storis - 60 cm. Virš stygų galiu pūsti kiek noriu, bet tarp gegnių tokio storio niekaip negaliu sudėti. Jie prie gegnių apačios dėčiau papildomus 20 cm (gegnės 40 cm + 20 cm po gegnėmis), tai vonios kambaryje apšiltinimas užliptų ant lango. Belieka daryti taip, kad sumuštinis būtų 40 cm tarp gegnių + 10 cm po gegnėmis. Tuomet visur telpu su apšiltinimo sluoksniu. Žodžiu, niekur nepabėgsiu nuo suprojektuoto varianto.
QUOTE(kristinka_2010 @ 2014 10 26, 13:46)
3. Jokios papildomos perdangos nebus, tiesiog dabar prie sienu tvirtinsis gipso profiliai, tarp ju noreciau ideti 10cm Vatos.
Aš gipso konstrukciją ir vadinau perdanga
.QUOTE
4. Ringdamasi siltinti stoga - norejau pasiekti to, kad ortakiai butu sitoj patalpoj, kad nereiktu ju siltinti, todel dabar is iskilo dielma jei idesiu tuos papildomus 10cm ar nesgaus virs lubu jau gerokai vesiau?
Viskas tvarkoje. Bet kokiu atveju, palėpė apšiltinta, ortakiai jau bus apšiltintoje erdvėje ir jų papildomai šiltinti nebūtina, bet ant gipso uždėjus vatą, ta erdvė bus truputį vėsesnė, tad kad viskas būtų gerai, be papildomo ortakių apšiltinimo, reikėtų kad rekuperatorius veiktų pastoviai.
Ortakių šiltinti nebūtina, nes rekuperatorius neatstato pilnai temperatūros, ir ortakiais paduodamas mažesnės temperatūros oras nei yra patalpose. Panašu, kad jis bus apylygės temperatūros, koks laikysis ir palėpėje. Vis tik, su rekuperatoriuje sumontuotu tenu šildyti paduodamo oro į patalpas nerekomenduočiau, nes tokiu atveju, dalis šilumos liks palėpėje. Visą šildymą reikės palikti tiktai šilumos siurbliui.
Rekuperatorius turi veikti pastoviai todėl, kad jam sustojus, ortakiais prasidės natūrali oro cirkuliacija ir juose yra tikimybė, kad gali pradėti kauptis kondensatas. Vis tik, kadangi palėpė apšiltinta, temperatūrų skirtumas tarp palėpės ir patalpų vidaus nebus labai didelis, tad kondensato tikimybė nedidelė, bet geriau nerizikuoti.
QUOTE
5. Kai siltinau stoga atrode, kad 30cm pakaks storio, dabar kazkodel noreciau jau 40, todel ir mastau ta papildoma apsiltinima, tureciau geresne stogo varza, ir garso izoliacija..
Viskas teisingai, ir viskas bus gerai.
Pabandžiau dar kainas sudėlioti. Medžiagų kainos iš oficialių gamintojų svetainių, t.y. be nuolaidų.
Akmens vata. Liamda - 0,034
5 cm priešvėjinė - 13,92 Lt
35 cm Paroc Extra - 59,29 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 131 Lt. Projektinė U vertė - 0,075 W/m2K.
Stiklo vata. Liamda - 0,035.
3 cm priešvėjinė - 11,50 Lt
38 cm Paroc Extra - 67,92 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 137 Lt. Projektinė U vertė - 0,074 W/m2K.
Celiuliozė. Liamda - 0,039.
40 cm Thermofloc- 86 Lt su darbu
10 cm PUR - 70,69 Lt
Iš viso: 157 Lt. Projektinė U vertė - 0,085 W/m2K.
Akmens vata. Liamda - 0,034
5 cm priešvėjinė - 13,92 Lt
35 cm Paroc Extra - 59,29 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 131 Lt. Projektinė U vertė - 0,075 W/m2K.
Stiklo vata. Liamda - 0,035.
3 cm priešvėjinė - 11,50 Lt
38 cm Paroc Extra - 67,92 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 137 Lt. Projektinė U vertė - 0,074 W/m2K.
Celiuliozė. Liamda - 0,039.
40 cm Thermofloc- 86 Lt su darbu
10 cm PUR - 70,69 Lt
Iš viso: 157 Lt. Projektinė U vertė - 0,085 W/m2K.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 26, 21:12)
Pabandžiau dar kainas sudėlioti. Medžiagų kainos iš oficialių gamintojų svetainių, t.y. be nuolaidų.
Akmens vata. Liamda - 0,034
5 cm priešvėjinė - 13,92 Lt
35 cm Paroc Extra - 59,29 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 131 Lt. Projektinė U vertė - 0,075 W/m2K.
Stiklo vata. Liamda - 0,035.
3 cm priešvėjinė - 11,50 Lt
38 cm Paroc Extra - 67,92 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 137 Lt. Projektinė U vertė - 0,074 W/m2K.
Celiuliozė. Liamda - 0,039.
40 cm Thermofloc- 86 Lt su darbu
10 cm PUR - 70,69 Lt
Iš viso: 157 Lt. Projektinė U vertė - 0,085 W/m2K.
Akmens vata. Liamda - 0,034
5 cm priešvėjinė - 13,92 Lt
35 cm Paroc Extra - 59,29 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 131 Lt. Projektinė U vertė - 0,075 W/m2K.
Stiklo vata. Liamda - 0,035.
3 cm priešvėjinė - 11,50 Lt
38 cm Paroc Extra - 67,92 Lt
8 cm PUR - 57,78 Lt
Iš viso: 137 Lt. Projektinė U vertė - 0,074 W/m2K.
Celiuliozė. Liamda - 0,039.
40 cm Thermofloc- 86 Lt su darbu
10 cm PUR - 70,69 Lt
Iš viso: 157 Lt. Projektinė U vertė - 0,085 W/m2K.
Tai dadek dar uz darba kitoms vatoms, jei pats desi vata, tuomet rinkis vata, jei ne, tuomet rinkis ekovata. Kotais ekovatos projektine reiksme labai prasta, netikiu.
Pir nera 7 ar 8 cm, 3, 5,10 dvieju sluoksniu juk nesuksi. Kota
QUOTE(Orginalus @ 2014 10 26, 21:59)
Tai dadek dar uz darba kitoms vatoms, jei pats desi vata, tuomet rinkis vata, jei ne, tuomet rinkis ekovata. Kotais ekovatos projektine reiksme labai prasta, netikiu.
Pir nera 7 ar 8 cm, 3, 5,10 dvieju sluoksniu juk nesuksi. Kota
Pir nera 7 ar 8 cm, 3, 5,10 dvieju sluoksniu juk nesuksi. Kota
o isitikines jog nera ?
http://e-stogdengiai...plokstes-storis
QUOTE(Orginalus @ 2014 10 26, 21:59)
1. Kotais ekovatos projektine reiksme labai prasta, netikiu.
2. Pir nera 7 ar 8 cm, 3, 5,10 dvieju sluoksniu juk nesuksi. Kota
2. Pir nera 7 ar 8 cm, 3, 5,10 dvieju sluoksniu juk nesuksi. Kota
Štai čia ištrauka kaip skaičiuojamas projektinis medžiagų šilumos laidumo koeficientas. Gamintojų deklaruotą vertę blogina du dydžiai: įdrėkis ir konvekcija. Prie celiuliozės reikia pridėti net 0,01, kuomet prie įprastos vatos - tik 0,001. Dėl konvekcijos, jei naudojamos priešvėjinės vatos, galima pridėti nulį. Bent jau aš taip supratau pagal formules. Štai čia visas dokumentas. Panašu, kad celiuliozė labai nemėgsta drėgmės, todėl labai stipriai prastėja jos deklaruojamas šilumos laidumas. Įdomu ar įmanoma apsaugoti celiuliozės vatą nuo drėgmės, ar iš esmės tai nelabai įmanomas dalykas. Thermofloc celiuliozės vata domina dėl ekologijos ir sandaraus galutinio rezultato, bet prastas šilumos laidumas dėl drėgmės pasėjo abejones. Stipriai suabejojau šia medžiaga. Beje, MPP irgi stipriai geria drėgmę. Net labai stipriai.
2. Kaip tik yra. Nuo 2 iki 10 visi dydžiai išskyrus 9 cm.
