Pasyvus namas - 29 tema

1 Siurbiu tavo krašte išvirtą (o gal tik milteliais atskiestą) alų ir nė velnio nesuprantu, ką parašei. Pvz., Vilienė irgi dėjo PIR plokštes, bet kažkodėl nesubadė.

2 Statybose yra du auksiniai dalykai: žinoti kaip padaryti ir mokėti tai padaryti.

3 Su savo stogu prapisau. Sakau tiesiai šviesiai, nes užkniso architektai, konstruktoriai ir ekspertai.

Mano stoge tik kelios klaidos, kurių nesužiūrėjau projektinėje stadijoje. O buvo taip: padarė architektūrą ir visą kosntruktyvą nusiuntė konstruktoriai. Su ja kelis kartus pakalbėjau ir gyvai nuvažiavau paimti konstruktyvo. Jei kosntruktofrė būtų siuntusi informaciją, kaip siuntė architektas, būčiau ją išviešinęs, apgalvojęs ir išsprendęs silpnas vietas. Bet taip neišėjo, nes konstruktyvą pamačiau tik gyvai nuvažiavęs.

O pats ir per daug neskyriau dėmesio stogui. Ir net kai jį statė nesuvedžiau šiltumo sprendimų su konstruktyvo tvirtumu. Mano konstruktorė realiai padarė tvirtą namą, bet nė velnio nesupranta apie šiltą namą. Gerai, kad kelia ragelį ir bendrauja, taiso klaidas, mokosi.

Siurbiu tavo krašte išvirtą (o gal tik milteliais atskiestą) alų ir nė velnio nesuprantu, ką parašei. Pvz., Vilienė irgi dėjo PIR plokštes, bet kažkodėl nesubadė.

Statybose yra du auksiniai dalykai: žinoti kaip padaryti ir mokėti tai padaryti.

Su savo stogu prapisau. Sakau tiesiai šviesiai, nes užkniso architektai, konstruktoriai ir ekspertai.

Mano stoge tik kelios klaidos, kurių nesužiūrėjau projektinėje stadijoje. O buvo taip: padarė architektūrą ir visą kosntruktyvą nusiuntė konstruktoriai. Su ja kelis kartus pakalbėjau ir gyvai nuvažiavau paimti konstruktyvo. Jei kosntruktofrė būtų siuntusi informaciją, kaip siuntė architektas, būčiau ją išviešinęs, apgalvojęs ir išsprendęs silpnas vietas. Bet taip neišėjo, nes konstruktyvą pamačiau tik gyvai nuvažiavęs.

O pats ir per daug neskyriau dėmesio stogui. Ir net kai jį statė nesuvedžiau šiltumo sprendimų su konstruktyvo tvirtumu. Mano konstruktorė realiai padarė tvirtą namą, bet nė velnio nesupranta apie šiltą namą. Gerai, kad kelia ragelį ir bendrauja, taiso klaidas, mokosi.

Kalbėjau šiandieną su M.Dagiu - alia pasyvių visų LT sertifikuotų namų ekspertu. Jis irgi - moliūgas, nes realiai nesuprato apie ką vyksta kalba. Aišku prieš šventes ne tas galvoje, kai sėdi ofise klientas. Bet nemanau, kad jis vertesnis dėmesio nei kiti konstruktoriai.

Dar galvojau apie namo ventiliaciją. Norėjau susidėti su ciongas.lt. Pasirodo, kad jie yra visų sertifikuotų namų vėdinimo įrengėjai. Bet jie lygiai taip pat darė ir Medeinos „šedevrą“. Sakau, chebryte, šūdo primalėte. Prie minuso suka elektrą, sausina patalpas. Atkirto - mes nekalti, klientas bapkes taupė, mes tik įrenginėjome, bet ne mūsų sprendimai, medžiagos. Žodžiu, šūdžiai ir dar brangūs.

Rytoj jau ketvirtadienis, Ciongas žadėjo paskambinti pirmadienį-antradienį, bet neapsireiškė. Štai ką reiškia sertifikuoti ekspertai. Šūdai jie, ir dar kokie. Jie plytos realiai nematę, ir tokį šūdą malą, kad net smirdą. Aš pradėjęs statybas ir šį bei tą jau pradedantis suprasti apie statybas galėčiau daugiau nemokamai pasakyti nei šitei sušikti ekspertai.

Jie taip užknisa, kad ne tas žodis. Jei pats nesupranti, tie jie irgi neišspręs problemos. O viskas taip paprasta. Bet pradžioje reikėtų ekspertus į statybas (LT ar UK) išvaryti, kad palenktų nugarą ir žinotų, kokiu santyki betoną su smėliu maišyti, tada gal pradėtų šikną raukti ir paišytų realius, o ne supistai šūdinus namus. Užkinisa. TIE. EKSPERTAI.

P.S. Gal taip ir nereikėjo, bet ne jų pinigai sukišti į statybas. Ne jie rizikuoja, o mala tokį šūda, kad smirda per visą Lietuvą.

P.S.S. Vieną kartą mano SM paskelbtą komenetarą žurnalas „Statyk“ paskelbė savo redakcijos žodyje. Galėtų ir dabar paskelbti. Keliems šimtams LT ekspertų pats laikas išsiplauti galvas, pavalgyti česnako, atsigerti šampano ir po euro nebemalti šūdo.

Kaip zadi siltinti perdanga sausio pradzioje kai neturi pakloto ortakiu vamzdyno? Kiek zadi siltinti ortakius esancius lauke? 30cm kevalu? Ko vertas namo sandarumas ir siltinimas kai oras cirkuliuos galimai nesandariais ortakiais lauke?

Jai pas tave dabar butu kokie 3metrai nuo grindu iki stygu tai drasiai galetum viska kabint po perdanga, dabargi sumontavus gipsa, nuo grindu iki lubu tik 2.5m.. Tai reiskia kad po perdanga tau nera sansu net lanksciu ortakiu suvedziot.

Tu,tai tu,bet cibulis dar cia visus pakankins su savo taispaciais klausimais     Nesupranta kad genialumas paprastume.

1. cerpinis stogas ir siaip neblogai ventiliuojasi

2. o apsiltinima dedi tik ant stygu, o virs ju difuzine plevele irgi naturaliai prasivedins

Ar matai, kad apšiltinimo sluoksnis, baigiasi 2,75 m aukštyje nuo grindų. Gipsas eina 2,50 aukštyje nuo grindų. Vadinasi turiu net 25 cm ortakių vamzdynui. Visas ortakių vamzdynas bus po apšiltinta perdanga.

O jei rimtai, tai liko tik du galimi variantai.

1. Man irgi įdomus šitas momentas: ar tikrai per čerpinį ir difuzinę plėvelę gali vėdintis palėpė? Gal ten jokių angų frontonuose nereikia?

2. Siūlai dar vieną difuzinę plėvelę dėti ant apšiltintų stygų? Difuzinė plėvelė jau sudėta ant gegnių iš lauko pusės.

1. 2,5m aukštyje prasideda stygos. Vadinasi gipsui po stygomis reiks dar karkaso ir dar pačio gipso storis. Tokiu atveju, lubos dar pažemės kokiais 5-7cm.

2. Kokie argumentai buvo atmetant trečiąjį variantą?

1 Angu reiketu ir uztektu tik ju, kamineliai butu pertekliniai, Difuzine plevele ir yra skirta dregmei isl;eisti, t.y. oras kiaurai per ja juda 
2 Apsiltinus stygas vata - is saltos (ventiliuojamos per angas frontonuose) palepes puses reiktu uzdengti vata - ar kieta priesvejine vata ar difuzine plevele ar plauso plokste ar ...

1. Kad difuzinė plėvelė yra skirta drėgmei išleisti, aš suprantu. Tačiau mano klausimas toks: ar nesant vėdinimo angų per difuzinę plėvelę ir čerpių nesandarumas gali pasišalinti drėgmė, kondensatas iš nevėdinamos palėpės. Ar tenai vyktų oro kaita, kažkokia ventiliacija.

2. Kieta priešvėjinė vata ar MPP lyg ir neblogas variantas. Bet dėti dari vieną difuzinę gal jau per daug. Kita vertus, tai gana sunku techniškai padaryti. Mano atveju stygas šiltintų iš viršaus. Suklotų, keik reikia vatos sluoksnių ir per pasiliktą angos tarpą išlįstų žemyn, tada sudėtų vatą į tą tarpą. Kaip tokiu atveju ištempti difuzinę plėvelę ar MPP. Panašu, kad lieka tik vienas variantas - priešvėjinė vata.

1. o tai pvz. mazge ties sienos siltinimu (kur planavai MPP kist ar panasiai, vata pust - nera plysiu iki difuzines? Nesiventiliuos ten?

Ir man tokių minčių buvo, bet tai gana rizikingas dalykas. Tikriausiai kalbi apie tarpelius tarp šoninių čerpių ir fasado? Čia labai rizikingas dalykas. Štai frontono vaizdas. Neaišku ar ten kas nors ventiliuosis.

Antras stogo šiltinimo variantas būtų toks. Jo esmė: vata ir PIR plokštės liptų iki pat kraigo. Vakar kalbėjau su žmonėmis, kurie šiltino fasadą. Jeigu jie apsiimtų sudėti PIR plokštes, tikrai padarytų gerai. Todėl toks variantas - svarstytinas net ir žinant, kad su PIR plokštėmis sunku apeiti apie statinius, ilginius (šitie meistrai turėtų padaryti). Šiuo atveju galiu ir lubas kambariuose pasikelti iki 2,70-2,75 m. Šiuo atveju reikia išspręsti tik vieną dalyką - garsą tarp kambarių. Geriausias variantas ant medinių stygų sudėti vatą. Kadangi stygų aukštis 20 cm, norėtųsi ten sudėti 20 cm, bet klausimas ar nebus per didelis storis. Gal dėti tik 10 cm. Tokiu atveju galima įsirengti ir liuką į palėpę. Kaip manote, kiek maksimaliai galima ant stygų padėti vatos, kad nereikėtų vedinti palėpės? Šio atveju trūkumas, kad šiek tiek padidėja šildomas namo tūris. Visgi palėpę realiai irgi reikės šiek tiek šildyti, t.y. tenai per prastai apšiltintas stygas nutekės dalis šilumos.
Papildyta:

1. Man irgi įdomus šitas momentas: ar tikrai per čerpinį ir difuzinę plėvelę gali vėdintis palėpė? Gal ten jokių angų frontonuose nereikia?

2. Siūlai dar vieną difuzinę plėvelę dėti ant apšiltintų stygų? Difuzinė plėvelė jau sudėta ant gegnių iš lauko pusės.