Pasyvus namas - 29 tema

Bet perdangos apšiltinimas neina iki pat lauko neoporo. Perdangos apšiltinimo susijungimą su neoporu perkerta siena. Štai ir klausimas - ta skylė šalčio tiltas ar ne?

Arba gal reikia kitaip klausti: kokiame aukštyje virš perdangos turi būti skylės apačia, kad ji nebūtų šalčio tiltas? Galbūt, jei skylės apačia yra 1 metru ir daugiau nuo perdangos, tai jau nebe šalčio tiltas. Keraminių plytų mūro sienos liamda turėtų būti apie 0,5. Jei ta skylė yra bent 1 metras nuo perdangos, tai 1 metro storio sienos keraminių plytų su mūro mišiniu varža būtų apie R-2. Šiaip sienos varža yra apie 12. Taigi ta vieta realiai nebūdama apšiltinta yra 6 kartus šaltesnė nei likusios sienos dalys. Jei pridedame 10 cm vatos (visu apskritimo perimetru), tai tos vietos varža būtų apie R-5. Jau vos 2 kartus prasčiau nei visa kita siena. Visai kitas reikalas.

elementariai pasiskaiciuok silumine varza atitvaros nuo skyles apacios iki apsiltinimo apacios. atitvaros storis bus atstumas nuo skyles iki ...
jei varza => uz sienos ar pastoges varza tai reikskingu salcio nuostoliu nebus.
p.s. kad isvengti groteliu sienose, galima pagalvoti apie palepes vedinima per vedinimo angas difuzineje pleveleje.

1. Aš irgi panašiai mąsčiau. Visa namo apačia iš vidaus bus uždaryta PIR plokštėmis su dvigubu aliuminiu. Gegenės - ne grynas medis, o OSB ir šiek tiek džiovintos medienos. Realiai palėpė gali drėgmės gauti tik nešančią vidinę sieną ar per lauko sienas, kurių neuždarys PIR. Stoge sudėta difuzinė, o stogo danga - čerpės. Toks stogas kvėpuoja ir turėtų lyg ir su juo viskas gerai būti. Vienas kaimynas statybininkas, kuris apšiltino perdangą ir paliko nevėdinimą palėpę, fokių skylių frontonuose nedarė. Jo namo fasadas- vien klinkeris. Sakė, kad vėdinsis per difuzinę ir čerpes. Kitas kaimynas, kuris stato pas Dagįė projektuotą pasyvų namą, irgi apšiltino perdangą su neoporu, viršuje užpurškė PUR, fasadas - vien keraminės plytelės, Jokių vėdinimo angų frontonuose nedarė, bet pasiliko liuką į palėpę. Pasižiūrėti jei ką. Va čia tai šalčio tiltas.

2. Tik STR nuoroda: 1/500 palėpės grindų ploto. Nors KTU ekspertai man sakė, kad daryk 20x20 cm angą ir tikrai pakaks. Toks skaičiavimas iš akies.

3. Man irgi taip atrodo. Apie kaminėlius mąsčiau tik todėl, kad jie eliminuoja šalčio tiltą. Bet irgi abejoju ar per juos vėdintųsi. Geriau nei nieko, bet ne taip gerai, kaip skylės frontonuose.

4. Jūs siūlote apšiltinti visą palėpę. O gal stogą šiltinti štai taip: per visas gegnes iki kraigo 40 cm vatos, ant stygų dar 40-60 cm vatos ir PIR iš apačios po stygomis. Tik kaip išspręsti apšiltintos palėpės vėdinimą: su rekuperatoriumi, be jo? Niekaip nevėdinti? Įdomu ar iš viso reikia vėdinti apšiltintą palėpę?

5. Jei visą palėpę užversti vata, tai reikia imti kažkokią labai lengvą vatą. Prasčiausių savybių? Arba visą palėpę užpūsti kažkokia pučiama lengva biria vata? Pavyzdžiui, šita. Jos kubas sveria apie 15 kg. Jei imti tūrį po gegnių apačia, tai ne toks ir didelis tūris - apie 25 kubai. 25x15 turime apie 375 kg. Tebūnie - 400 kg. Tikrai nedidelis svoris. Gal ir įdomi mintis. Įdomu tik ar skirtingos vatos nesusimuš? Turiu galvoje šiek tiek akmens vatos ir dar stiklo vatos?

Tokiu atveju, jau pats mūro frontonas (savaime) dyyydziulis salcio tiltas, kadangi siltalas nesijungia su perdangos, iskaitant kad ir ties kraigu neapsisiltina ir is vidaus bus saltas mūras.
Tai ta ventiliacine skylute (kaip kazkas sake - varnos Š ant lapines kepures...

Liuka ir as irengiau - 60x110cm. Nu eis biski saltis, bet... priejimas i pastoge turi but.
Liuka apsiltinsiu papildomai.

Neatidžiai, kolega, skaitote. Viskas ten susijungia.

Tai pats, kolega rasote: " Bet perdangos apšiltinimas neina iki pat lauko neoporo. Perdangos apšiltinimo susijungimą su neoporu perkerta siena. Štai ir klausimas - ta skylė šalčio tiltas ar ne? "

Tokia lengva vata turi prastas izoliavimo savybes, bet jums šiuo atveju to ir reikia.
Ją galima būtų užpūsti ant pagrindinio apšiltinimo sluoksnio virš stygų. Aišku kubo kaina su užpūtimu jau kainuos ne 50Lt/m3, bet, kaip suprantu, čia ne problema. Ši vata būtent tam ir skirta, didesnio tūrio palėpių užpildymui.
Skirtingos vatos tikrai nesipyksta, bet jeigu paspausite esamą stygų vatą maždaug 20kg į kvadratinį metrą spaudimu dėl papildomo lengvos vatos svorio, tai gali sukelti problemų apatinei vatai. Ji gali susiploti. Gal ant stygų sudėti bruselius ir ant jų statmenai stygoms sudėti lentų paklotą, kad tarp stygų esančios vatos nespaustų virš jos esanti biri vata. Iš kitos pusės po lentomis pasidarys oro tarpas kai vata susės po kelių metų, o jeigu lentų nebūtų tai susėdimą kompensuotų biri vata, kuri pasėstų kartu su stygose esančia vata, tik tada prie difuzinės pasidarys didesnis oro tarpas kai ši lengva vata pasės, bet čia jau nieko nepadarysi. Minkšta šiltinimo medžiaga yra minkšta.
Gal tarp stygų montuoti EPS, o ant jo šią lengvą vatą iki pat difuzinės.

Kiek suprantu mūriniai frontonai ir nešančios vidinės sienos apšiltintos bus ir iš viršaus.

Priklauso nuo mūro šilumos laidumo. Būtų iš akytbetonio, užtektų pusmetrio, o su keraminėm, jau virš metro reikėtų, be to, kadangi plytos skylėtos, būtina užpurkšti visas jų skyles putomis, kad sušilęs oras namo viduje per plytas neišsipūstų per atsiradusias, neapšiltintas ertmes, nes kitu atveju absoliučiai nebus jokios naudos iš storo apšiltinimo sluoksnio. Visa šiluma bus išpūsta iki pasieks jį.

Jei kalbėti apie tavo antrą aukštą iki stogo viršaus, tuomet būtų įspūdingas, o tai ką mačiau nuotraukoje nieko įspūdingo .

Būtum pamatęs kokią kubatūrą sukabinau ant sienų. Kol sandėliavau, vos ne visą namo pirmą aukštą užėmė. Nepilnas 70m3 buvo, tai jei skaičiuoti ~15kg/m3, svoris virš tonos net nepasijuto. Visai kas kita klijavimo/armavimo mišinys beveik 3 tonos, nors gal net 1m3 tūrio neužėmė. Taip kad man ta tavo palėpė tikrai nerimtai atrodo. Paskaičiuok kiek visas stogo apšiltinimas svers . Ar ką ten apšiltinimas, užteks čerpelių svorio .

Dasyvenom iki PN kamineliu

Nesupratau jūsų pasakymo su šalčio tiltu.

Nubrėžiau, ką man siūlo konstruktorė. Pagal ją kadangi išpjovus skylę nebūtų sąramos, tai nuo mūro viršaus reikia palikti apie 50 cm. Tada 20x20 cm skylė. Tokiu atveju nuo skylės apačios iki vatos ant stygų liktų tik apie 40 cm. Tokiu atveju 40 cm neapšiltinto mūro varža būtų vos R-0,8. Sienos varža yra apie R-12. Taigi skirtumas labai ženklus.

Dar konstruktorė sakė, kad galima pergręžti tą statinį ir daryti kitą statinį ar stogą toje vietoje paremti metaliniu kampuočiu, bet būtų jau daug darbo. Gal geriau jau nebereikia lįsti, kas padaryta.

Labai gerą išeitį pasiūlė architektas. Jis rašė: Žalia spalva - skylė, raudona - grotelės matomos iš išorės. Ta po grotelėmis paslėpta fasado dalis kur bus siena pageidautina, kad būtų nudažyta tamsia spalva. Iš išorės bus simetriškai. Groteles siūlau baltas (fasado spalvos) dėti, kuo neutralesnes. Žodžiu iš vidaus pasidarai skylę kurioje nori vietoje, tačiau iš išorės imituoji, kad ji padaryta per vidurį. Bet ir šiuo atveju, jei klausyti konstruktorės dėl 50 cm mūro virš skylės, tai bus šalčio tiltas. Nebent tą skylę apšiltinti, bet dideliu storiu neapšiltinsi. Žodžiu, užburtas ratas.

Papildyta:

Papasakok plačiau, kaip su liuku išsprendei šalčio tilto problemą? Ar pavyko? Man atrodo, kad liukas - nemažas šalčio tiltas.
Papildyta:

Taip, nekerta, bet mūras iš vidaus būtų apšiltintas iki pat kraigo. Lygiai taip pat iki pat kraigo būtų apšiltinta ir pirma stygų eilė. Kol nėra daromos skylės ventiliacijai, tol frontone nėra jokio šalčio tilto. Būtent skylės sukuria šalčio tiltą. Nebent ta skylė būtų virš 1 metro ar dar aukščio nuo apšiltintos perdangos.
Papildyta:

1. Konstruktorė rytoj paskaičiuos, kokį svorį gali atlaikyti mano stygos. Bus ramiau. Ji labiau nuogąstauja, kad storas apšiltinimo sluoksnis neleis išgarinti drėgmės iš vatos. Beje, šitos pučiamos vatos kubas su darbu - apie 150 Lt. 25 kubdai padauginam iš 150 Lt turim apie 3750 Lt. Šiek tiek pigiau nei ventiliaciniai kaminėliai.

2. Taip, mūriniai frontonai bus apšiltinti iš viršaus iki pat kraigo, dar frontonai bus apšiltinti ir iš vidaus iki pat viršaus. Iš lauko jie jau apšiltinti. Jei šiltinti iki stygų, tai visos vidinės sienos bus apšiltintos iš viršaus.


Papildyta:

Čia labai gerą pastabą pasakei. Bet man vis tiek tos ventiliacinės nagos nepatinka. Kažkaip kitaip reikėtų apšiltinti visą stogą. Turiu galvoje ne vien tą būdą su vatos pripūtimu iki pat kraigo.
Papildyta:

Rytoj konstruktorė suskaičiuos, kiek mano stygos gali atlaikyti svorio. Bus aišku.
Papildyta:
Aš vis dar galvoju apie visą stogo apšiltinimą, t.y. tarp gegnių iki pat kraigo. Atmeskime tą vatos pripūtimą į palėpę. Kalbu apie tokį sumuštinį. Kaip tokiu atveju galima spręsti palėpės vedinimą? Ar iš viso tokiu atveju reikia vėdinti palėpę? Lauko vėdinimą atmetame. Kaip tuomet: daryti groteles lubose keliuose kambariuose ir tikėtis, kad vėdinsis natūraliai? Ar daryti rekuperatoriaus atšaką su oro padavimu ir išmetimu į palėpę? Bet jei ant stygų yra vatos, tai į rekupą papuls visokių dulkių.

Girdėjau kalbų, kad jei šiltini visą stogą iki kraigo (tarp gegnių vatos storis 40 cm), tai ant stygų reikia dėti mažiau vatos, t.y. negalima dėti tuos pačius 40 cm. Tokiu atveju mansardos iš viso atsieit vėdinti nereikia. Kiek tokiu atveju reikia dėti vatos?

difuzines plevels is vidaus gerai neuzsandarinsi tik is isores
Papildyta:

isadlink is stogo kvadratu ir pamatysi, kad vonia pripildyta vandens duoda kelis kartus didesni svori