Pasyvus namas - 29 tema

Tau dar klausimas kyla ...

Putplasčio du kubus ant pečių nesunkiai paneštum, jei sugebėtum paimti . Tiesa putplastis lengvesnis, nesiekia 20kg/m3. Nebijočiau ir po 2t putplasčio gyventi.

Tavo stogas apskaičiuotas ženkliai didesnėms apkrovoms, 1.6 tonos svorio net nepajustų, o jei susirasi apšiltinimo medžiagas, kurios svertų, kaip ir putplastis, tai iš vis, svoris kristų per pus.

Sakyčiau labai gera idėja.

Dėl vėdinimo, tai man kliūna vertikalių kaminėlių idėja. Šonuose esančių angų atveju vėjas per vieną skylę įpučia, per kitą išpūčia, tai kaip ir vyksta oro apykaita, o vat su kaminėliais, tai man nelabai aišku . Vėjas per juos beveik nieko nepripūs, lieka tik natūralus judėjimas. Kaip žinia šiltas nuo apšiltinimo sluoksnio sušilęs oras kils aukštyn ir tipo turės išeiti per kaminėlius, bet tuomet pro kažkur kitur turi patekti šaltas oras, jei jis bus siurbiamas, pro tuos pačius kaminėlius, tai vienas srautas slopins kita ir nebus išnaudojamas kaminėlių pralaidumas.

Mano supratimu, dedant kaminėlius būtina padaryti ir kad ir mažesnes šonines skyles, be to ir kaminėlių skaičių tuomet galima būtų mažinti, nes esant ir skylėms ir kaminėliams vėdinimas vyks efektyviau, nes bus išnaudojama ir vėjas ir natūrali sušilusio oro trauka.

Suputus http://www.velox-bui...t/kiek-kainuoja atviru poru putu 40m3 , ju svoris butu apie 400kg ir dar aplipe apie visas konstrukcijas . Tai tokiai stogo konstrukcijiai kaip pas cibuli tai butu panasiai tas pats kaip ant lapines kepures pašiktų varna

Sakyciau keista, kad vedinimo angu dydi apsprendzia plotas, o ne turis. O kas jei pas mane palepes plotas 40m2 o aukstis 2m ?

Cibuli pabandykite pakamantineti monier technini zmogu (berods Mantas), jis man kazkada tvirtino kad nesildomai palepei (plotas grubiai 40m2, aukstis 1,3m) turetu uztekti vieno arba dvieju ventiliaciniu kamineliu.

Jei negali atsakyti tegu duoda gamintojui uzklausima. Juk ir vokietukai turi kazka panasaus i musu str.

Kyla. Lyg ir šalčio tiltas, bet lyg ir nelabai šalčio tiltas. Arba kiek cm reikia apšiltinti tokias angas, kad jos nebūtų šalčio tiltu: 3, 5, 10 cm? Dar daugiau cm?

1. Galiu pateikti matmenis. Plotis - 4,21 (čia nuo difuzinės iki difuzinės, t.y. iki gegnių vidaus), aukštis nuo apšiltintų stygų iki pat kraigo - 2,12 m. Visos palėpės nematyti, bet vaizdas įspūdingas.

2. Aš lygiai taip pat galvoju: vien kaminėliai negarantuos normalios traukos, nors jie patrauklūs dėl to, kad nesukuria šalčio tilto. Spjaučiau į kainą, nes žinau, kokį namą statau, bet manau, kad vien kaminėliai nepaveš normalaus vėdinimo. Vadinasi reikia daryti angas. O tuomet gal geriau padaryti didesnę vėdinimo angą ir ją apšiltinti. Bus kelis kartus pigiau ir tikrai garantuotas vėdinimas. Man tik įdomu, kokiu storiu reikia apšiltinti angą, kad ji nebebūtų šalčio tiltu.
Papildyta:

Nepatinka man šitos putos. Be to jas reikia purkšti pačiam. Brangu ir nieko gero. Dar išsisluoksniuotų.
Papildyta:

1. Man čia irgi keista.

2. Būtent su Mantu ir bendrauju. Jis tik pasakė, kokį vėdinimo plotą duoda kaminėlis, bet apie pačius principus nieko negalėjo pasakyti. Pasakysiu, kad užklaustų gamintojų.

Vistiek nedaeina - kam siltinti kiaura ventiliacine anga , jei per ja keliaus saltas (tarkim ziema) lauko oras, kuris panasios temperaturos bus ir nesildomoje palepeje?
Galima aisku kazkaip "apsiūti" EPS'u skyle perimetru, is vidaus, sujungiant su isores siltinimu, - bet vidine siena tai liks nesiltinta...
As taip dariau su siena, iki medinio frontono, siltinimas virsuje susijungia su perdangos siltinimu. Palepe salta lieka nepriklausoma.

Štai ir jo atsakymas: Vokiečiai, deja, tokių skaičiavimų neatlieka. Tad padėt niekuo negalės.
Tokiem skaičiavimam reikėtų kreiptis į konstruktorių arba labaratoriją,
kuri užsiima statybine ekspertize.
Papildyta:

Siena, kurioje būtų ventiliacinė skylė, yra namo lauko sienos dalis, pratęsimas einantis virš stygų. Šią sienos dalį aišku galima vertinti kaip nestandartinį parapetą, kurio aukštis virš stygų apie 1,40 m, o plotis apačioje prie stygų apie 2,80 metrai.

Štai ir klausimas: ar neapšiltinta skylė parapete yra šalčio tiltas? Arba konkrečiai mano atveju ar neapšiltinta iš vidaus skylė frontone yra šalčio tiltas? Iš lauko ir vidaus frontonas bus apšiltintas 35 cm vatos/NEPS storiu.

Arba paprasčiau: per tą neapšiltinta sienos dalį (skylę) išeidinės kambarių šiluma.

Kambarius, nuo silumos isejimo i salta palepe SAUGOS apsiltinta perdanga (kaip, kokiu storiu - cia kitas klausimas)
Ventiliacija - ne prie ko (manau)

Nieks ten nežino tiksliai kiek to ventiliavimo reikia, nes yra daug nežinomų faktorių - garų pralaidumas iš šiltos namo erdvės, lietaus vandens ir sniego patekimas į palėpę, kondensato susidarymas ant stogo dangos apatinės pusės, kondensato susidarymas palėpės erdvėje dėl joje esančio oro temperatūros pokyčių ir visą šitą reikėtų padauginti iš palėpės tūrio ar paviršiaus plotų. Paskui reikėtų įvertinti kokie vėjai vyrauja ir kokie slėgių skirtumai susidaro prie šoninių ventiliacijos angų. Tokių dalykų niekas rimtai nevertina ir negali pasakyti ar 800 cm2, ar 600 cm2 yra tai ko reikia. Maždaug iš akies kažką įdeda ir viskas.
Sukišti į kaminėlius 5000 yra absurdų absurdas, nes jie neveiks. Čia ne plokščias stogas su garų slėgio išlyginamuoju sluokniu ir tam pritaikytais kaminėliais. Reikia vamzdžių (PVC) frontonuose kaip sakė Arkava.
Šiaip pas jus bus geras garo barjeras su folija, stogas sandarus, nepanašu kad greitai pribėgs lietaus vandens todėl palėpės vėdinimo poreikis yra mažas lyginant su kitais namais. Toliau - pora tonų jūsų stogo stygoms yra kapeikos, kitaip sakant - nulis. Įrengus pagrindinį vatos sluoksnį ant stygų kokybiškai ir normaliai sukišus vatą tarp gegnių, taip kad minimaliai sukristų likusią erdvę galima pakankamai atmestinai užkimšti vata. Tada dėl šventos ramybės įsmeigti 3-4 daviklius į tam tikras medinės konstrukcijos vietas http://www.ebay.co.u...=item4ae19c8aab
ir kiekvieną kartą atėjus Velykoms patikrinti ar labai nepadidėjo medžio drėgmė. Jeigu ji po kažkiek metų pradės staigiai augti, tai bus ženklas kad virš daviklio plyšo difuzinė ir šlampa gegnės ar kažkas panašaus.
Lubose galima palikti tik kyšantį kabelį, kurio gale esantis daviklis įsmeigimas į medieną, o patį "matavimo prietaisą" prijungti prie kabelio tik per Velykas ir vėl atjungti, kad negadintų vaizdo. Šiais laikais tokie daikčiukai kainuoja kapeikas ir padėtų laiku sureaguoti į stoge besikaupiančią drėgmę, nors jų tikslumas yra ir nedidelis, bet šlapią nuo sauso atskiria. Nebereikėtų tikrinti ar pavasarį tirpstant siegui nebėga rudas skystis iš stogo vatos. Tokiu atveju užpildžius vata šią palėpę nebereikėtų taip nerimauti dėl drėgmės akumuliacijos ir pūvančių gegnių neventiliuojamoje palėpėje. Galima dar kartą pagalvoti apie šią idėją, nes ji dar ir pagerintų stogo šilumines charakteristikas.

...i dar. Jei taip bijomasi, ir svaistomasi 5000-tinemis - galima tuose PVC vamzdziuose (angose) ventiliatorius itaisyt (vienas traukia, kitas pucia). Juos pajungt kaip nors ismaniai , pvz. per tuos pacius auksciau minetus dregmes jutiklius.

butent PVC vmzdziai vietoje iskirstos angos frontonuose neturetu sukurti salcio tilto, o juos paslepus po grotelem turetu nesugadinti esamo namo vaizdo.