Pasyvus namas - 29 tema

Su laiku vata pakris ir bus tarpas..Neventiliuojamas O tada,trukt uz vadziu ir vel is pradziu..

800 cm2 nėra 0,8 m2. Klysti. 1 m2 turi 100x100 cm, t.y. 10 000 cm2. Man iš to 1 m2 reikia tik 800 cm2.

2. O kas čia neaiškaus, jei vieno kaminėlio kaina - apie 620 Lt. Jų reikia 5-6 vnt., o kur dar darbas, t.y. kaminėlių pakeitimas. Jei daryti vien 6 kaminėlius, tai būtų 6x620 Lt apie 3720 Lt. Už darbą dar koks 1500 Lt, o kur dar pradurtos difuzinės sandarinimas iš vidaus, sandarinimo medžiagos. Viso gali būti ir apie 5000 Lt. Bet jokio šalčio tilto nebūtų. Tik brangu ir stogo estetiką sugadintų.

3. Jei anga 10x15, tai turim tik 150 cm2. Jei dvi angos - 300 cm2. Mano atveju reikėtų apie 800 cm2. Vadinasi tavo nurodytos angos mažokos, nors iš bėdos tiktų. Štai palėpės vėdinimo reikalavimai surašyti.

Ziauriai turetu atrodyti stogas su tiek kamineliu..

1. Iki stygų gerai todėl, kad vata ir PIR turi sudaryti vientisą sumuštinį, kurį lengva įrengti. Vienas ekspertas siūlė daryti taip: vata per visą gegnių ilgį, tada PIR po dalimi gegnių ir po stygomis. Bet juk sakau, kad PIR po stygomis, tada 1,5 m oro tarpas ir 40 cm vatos nėra tas pats, kas 40 cm vatos ir iš karto prie jo PIR. Bet realiai galima padaryti ir iki kraigo. Tik kaip tuomet vėdinti palėpę?

2. Galvojau ir aš apie tokią idėja Fix, bet tai tik idėja. Nieko daugiau. Palėpės tūris apie 43 kubai. Atmetus gegnių plotą liktų tebūnie apie 40 kubų. Vatos kūbo svoris apie 40 kg. Tos vietos bendras svoris - 1600 kg, t.y 1,6 tonos. Aš tikrai nenorėčiau po tokiu svoriu miegoti. O kur dar sniego, vėjo ir pačio stogo svoris. Netinka.

Ar aš pražiopsojau, ar kažką ne taip supratau, bet kurioje čia vietoje tos vėdinimo angos specifikuotos nešildomoms palėpėms?

Kalbate apie MPP? Situacija, kai labiau pasigilini, tampa labiau nei aiški, t.y. MPP ir ekovatos nedėsiu. Ne tam buvo darytas stogas, todėl dabar neverta lipti per save ir ieškoti, ko nepametei. O esmė tokia.

MPP tvirtinti prie pat difuzinės - daug vargo ir ne itin lengvas darbas. Jei tvirtinti prie medinių tašų, lieka 38 mm oro tarpas. Ten bus kondensatas, be to prarandama 10 proc. gegnių aukšio, t.y. 10 proc. gegnių kainos išmesta į balą. Reikia dėti vatą. O tuomet sumuštinis daugiau nei kvailas - 4 cm vatos, 1,2 cm MPP, 36 cm ekovata ir 7 cm PIR. Tokiu atveju galiu dėti tik PIR iš karto su gipsu. Taip yra todėl, kad paprasta PIR netiktų, nes metalinis dvigubas karskasas gipsui ir pats gipas sudaro apie 68 mm. Tai reiškia, kad po gegnėmis palendame per daug, nes 7 cm PIR + 7 cm karkaso išeina 14 cm, o aš galiu dėti tik 10 cm. Be to, PIR su gamykloje įlydytų gipsu turi tarp PIR ir gipsu aliuminio folija, bet garu izoliacija - prasta. Daug geriau dėti PIR plokštę su aliuminiu iš abiejų pusių ir dar visus tarpus praeiti aliuminio lipnia juosta. Garų ir pasyvaus namo sandarumas - garantuotas.

Įvertus, kad noriu dėti PIR su aliuminio folija iš abiejų pusių ir įvertinus gipso karkasą apie 7 cm, išvada tokia, kad galiu dėti tik iki 5 cm PIR plokštę. O su ekovata - nieko nebus. Tinka tik vata. Be to, metalinis karkasas bus puiki vieta kelioms vietoms laidų pravedimui, kad jis neitų per gegnės šoną kaip yra padaryta dabar. Visgi gaisrinė sauga - rimtas dalykas.

Be to, ekovata, kai geriau pagalvoji, turi tik vieną privalumą - kruopštų darbą. O šiaip bijo drėgmės, prasta liamda ir t.t.

Realiai supratau, kad mano stogas sukonstruotas vatai. Šiuo atveju Paroc Extra Plus yra gana tvirta ir tikrai nesukris. Lieka tik darbų kokybės klausimas. Su statybininkais sutariau, kad vatą dėtų etapais: pirmą pastoriną visus gegnių šonus. Priimu darbą ir jei viskas gerai, daro toliau. Tada deda pirmą 20 cm vatos storį per visą stogą. Priimu visą stogą ir jei viskas OK, dedam paskutinį sluoksnį. Tai reiškia, kad darbai bus vykdomi etapais.

Kai kurie statybininkai sakė, kad taip nedirba: sudeda visą vatą į vieną gegnių eilę ir eina prie kitos gegnių eilės. Ir taip per visą stogą. Sakau, kad toks darbas netiko. Užsiprašė daugiau pinigų, nes atsieti sunku kopečias nešioti. Liko užborto. Bet yra statybininkų, kurie sutinka, kad stogo šiltinimo darbai vyktų tokiais etapais. Be to, net sakau, kad norėčiau ne tik darbų etapais, bet sudedam visą vatą, darom termoziją. Jei yra brokas, lupam vatą ir taisom broką. Jei broko nėra, dedam PIR su aliuminiu, nes iš karto uždėjus PIR, aliuminis atmuša spindulius ir termovizorius nieko nemato. Yra statybininkų, kurie sutinka su tokiu darbų etapiškumu. Tikiuosi, kad pavyks bent 90 proc. suplanuotos darbų kokybės.

Papildyta:

Teisingai sakai, toks dalykas (vatos užpildymas per visą palėpę) sunkiai techniškai įgyvendinamas dalykas.
Papildyta:

Labai protingos pastabos.

1. Įdomu ar tikrai pakliūtų vanduo į vidų. Tos vietos, kur būtų angos, sumuštinis būtų toks: 35 cm neoporo, 25 cm plytos, 35 cm vatos/neoporo. Per beveik 1 metro angą, kurios skylės diametras apie 20 cm greičiausiai, kad vanduo nepralįstų, nors ką gali žinoti.

2. Perskambinau krūva vėdinimo ekspertų ir KTU statybos ir architektūros dėstytojus/ekspertus. Jie sako, kad angos garantuotų geresnę ventiliaciją nei kaminėlei. O čerpininkai pasakė tik tiek: viena čerpė turi 123 cm2 angą. Kokį plotą ji aptarnauja ir t.t. jie nežino. Bet ir man kilo mintis, kad palėpėje, kurios aukštis aukščiausioje vietoje 1,5 m, o stogo nuolydis - 45 laipsniai turėtų pakakti ir 3-4 kaminėlių.

Beje, vienas kaimynas statybininkas sakė, kad yra ardęs stogų, kurių palėpės neturėjo ventiliacijos. Po 8 metų gegnės jau buvo pradėję pelyti, pūti, kvapas buvo ne koks.

3. Vata iki viršaus ir PIR po stygomis, bet virš stygų vis tiek reikia dėti apie 40 cm vatos, nes jei tarp PIR ir vatos bus 1,50 oro tarpas, tai tas sumuštinis nedirbs kaip vietisas. Be to, vata virš stygų atlieka ir garso sandarinimo funkciją tarp kambarių, nes mano vidinės nelaikančios sienos nėra išmūrytos iki pat kraigo. O kaip tokiu atveju spręsti palėpės vėdinimo klausimus?

4. Ir man kyla tokių minčių, bet nežinau ko paklausti. Įdomu kas kūrė šį STRą dėl palėpės vedinimo. Gal jie atsakytų. Reikės paieškoti.

Mano salta palepe = 105m2. Dabar susidejom 1-ma sluoksni, 15 cm. tarp balkiu.
Ventiliuojasi - per medini frontona ir 2 vent angas 10x15cm, plius bus oro paeminas is palepes (cirkuliacija tik pageres).
Kamineliu (po 270) irgi atsisakiau, del irengimo ir kainos.
Taisykles tegu skaito, kas laiko turi... .

Del lietaus per anga frontone - kai vos ne 1m anga - dedi plastikini vamzdi (su mazu nuolydziu i lauko puse), galuose uzmauni groteles (panasiai kaim mini sieninius rekupus LUNA montuoja, kad neprilytu).

Būtent palėpėje paprastos vatos neišeitų sudėti. Į ją galima tik pripūsti. O čia nelabai kas ir lieka: ekovata ar purškiamos vatos. Bet jų svoris ne toks ir mažas.
Papildyta:

Ar tikrai visos vatos sukrenta?
Papildyta:

Pritariu, tikrai žiauriai. Konstruktorė siūlo, kad visgi geriausią daryti skylę frontone. Tik reikia šį statinį perkelti toliau. Mintis jos tokia: statinį pergręžiu, kurioje noriu vietoje, tačiau prieš tai įrengiu kitą statinį toliau nuo sienos. Žadėjo pažiūrėti kaip būtų su stogo apkrovomis. Tai vienas iš galimų variantų. Tik angos būtų įspūdingos. Beje, tokių dviejų angų išgręžimo kaina apie 500 Lt.

Kaip suprantu jus menenka stori norite uzpusti,tad vata tikrai kazkiek ses. Juk ne 20 cm desi. Man tai juokinga.. Kazkada buvo diskusijos apie vata,dauguma sauke,reke kad vata seda ir t.t. o dabar visi katuciu ploja- pusk vata kubais,bus liuks Puciama vata pritaikytaiki 40 cm putimui.. O cia palepe visa pripumpuoti

Ne tą dokumentą įdėjau. Štai čia: 63 punktas.
Papildyta:

1. Pagal STR jums reikėtų labai įspūdingų angų: 105/500 išeina 2100 cm2, t.y. maždaug 45x45 cm anga. Vienoje frontono pusėje ir kitoje. Tai STR reikalavimai. O gal reikia STR koreguoti pritaikant jį šiltų namų statybai? Gal čia yra esminė klaida? Bet aišku reikia nepamiršti ir palėpės vėdinimo.

2. Minimalus nuolydis į lauko pusę - puiki mintis. Tik tokią angą gali būti sunku apšiltinti.
Papildyta:

Aš nenoriu pūsti jokios pučiamos vatos ir dar tokiu storiu. Čia tik kai kas siūlo, bet manau, kad tai tuščia idėja.

Aš stogą žadu šiltinti įprasta vata. Greičiausiai, kad Paroc Extra Plus.

Biski tik nedaeina - kam daryt kazkokia apsilinta vent. anga - jei palepe nesildoma, tik vedinama

45x45 - tai jau cia langai, ir pastoviai atidaryti turetu but

Kokia medžiaga ir kokiu storiu geriau pastorinti dvitėjų gegnių šonus? Kalbu apie 20 mm storio akmens vatą arba 24 mm storio Steico Universal.

Dvitėjų gegnių brėžinys toks: http://www.osb.lt/co...25827883a75.gif. Medinio tašo storis 58 mm, OSB plokštės - 10 mm. Vadinasi iš abiejų pusių reikia pastorinti po 24 mm. Akmens vata būna tik 20 mm storio. Steico plokštė galima gauti ir tiksliai reikiamo storio - 24 mm. Tik akmens vatos būtų šiek tiek šiltesnis. Yra trys variantai: 0,035, 0,036 ir 0,038 liamda. Steico Universal liamda yra 0,049.

Kitas dalykas - mano gegnių žingsnis. Sako, kad vata geriausiai laikosi, jei į šonus užleidžiama 10-15 mm storiau nei gegnės žingsnis. Čia mano šiaurinės stogo pusės gegnių žingsniai. Šone parašiau, kiek liktų tarp gegnės OSB kraštų, jei būtų įdėta 20 mm akmens vata arba 24 mm Steico Universal plokštė. Standartinis vatos lapo pločiai yra du: 565 mm arba 610 mm. Čia skaičiavau 565 mm. Raudonai apibrėžiau ertmes, kurios atitiktų 565 mm lapo storį su 10-15 mm užleidimu.

Pietinėje pusėje - visiškas bardakas. Kaip manote, kuo geriau storinti gegnės šonus: 20 mm akmens vata ar 24 mm Steico Unieversal? Nes jei reikės dėti 20 cm storio akmens vatos plokštę ir nuo jos reikės nupjauti 5 ar 10 mm, tai per 20 cm stori ir apie 1,20 m ilgį bus sunku padaryti.
Papildyta:

O tai šita anga sienoje ar nebūtų šalčio tiltas? Ji aišku jau yra virš nešildomos palėpės, tačiau ar šaltis per tą angą neis žemyn į sieną, į šildomos namo dalies sieną?

Iš lauko 35 cm neoporo, iš vidaus - 35 cm vatos/neoporo, o per vidurį 25 cm plytos? Jų anga neapšiltinta? Ar čia šalčio tiltas, ar ne?