Pasyvus namas - 29 tema

Neturėjau labai daug laiko apsispręsti, o aprimusioje PN temoje neatsirado tokių sprendimų idiegusių inovatorių. Galiausiai paprašiau šilto, bet ne 'bleeding-edge' sprendimo

Pats siaip su statybomis nedraugauju, tai nelabai moku paskaičiuoti standartinio ir experimentinio sprendimo mazgų šilumos nuostolius. O rizikos ir rupestėlių aiškinant statybininkams kas čia per stebuklas tai manau būtų tikrai.

Jei jūs mariusz ir Milao būsit paeksperimentavę ir pasidalinę įspūdžiais, galbūt galima bus pasinaudoti antram namui


p.s. tikėjausi, kad PN tema tiesiog spirgės diskusijomis apie šviežiai priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, bet tylu ramu

Kauniečių temoje paspirgėjom

Kilo daug klausimų kaip geriau teisingai apšiltinti stogą ir išspręsti palėpės ventiliaciją. Architekto sumanymas (ir su PHPP skaičiuota), kad stogą šiltinu iki stygų. Tokiu atveju apšiltinčiau ir frontonus iš vidaus. Taip apšiltinus būtina įrengti palėpės ventiliaciją. STR sako, kad geriausia frontonuose įrengti angas. Angų plotas turi būti 1/500 palėpės grindų ploto. Mano palėpės grindų plotas apie 40 kv. m. Taigi išeina, kad reikia net 800 cm2 angų. Vienur rašoma, kad tokio ploto turi būti tik viena anga, kitur - kad abi angos. Aš visgi galvoju, kad tokio ploto turi būti abi angos. Vadinasi vienos angos plotas - 400 cm2. Tokiu atveju skylės skersmuo turi būti 22 cm (vienos angos plotas būtų apie 380 cm2). Tokio storio angą reikėtų išpjauti neopore. Keraminių plytų sienoje anga turėtų būti 20 cm didesnė (viso apie 42 cm), kad ją būtų galima apšiltinti ir kad anga nesukurtų šalčio tilto. Tačiau pasirodo, kad maksimali angos skylė gali būti apie 20 cm, nes paprasčiausiai trukdo - stogo statinis. Išgręžus skylę, taip kaip parašiau, ji būtų per kraigo centrą (negadintų fasado). Tačiau 20 cm angą apšiltinus 3-5 cm, liktų tik 10-14 cm anga. Tai būtų 79-154 cm2. Tokiu atveju papildomai reikėtų ventiliacinių kaminėlių. Štai kaip jis atrodytų ant stogo. Vieno ventiliacinio kaminėlio plotas - apie 123 cm2. Tokiu atveju prie angų frontonuose papildomai reikėtų 4-5 ventiliacinių kaminėlių. O jie - brangus malonumas. Vieneto kaina be nuolaidos - 748 Lt. Su nuolaidą įtariu, kad atiduotų už kokius 620 Lt. Skylių išgręžimas sienoje kainuotų apie 300 Lt. Su ventiliacinėmis grotelėmis išeitų apie 500 Lt. 3 kaminėliai su įmontavimu išeitų apie 2500-3000 Lt.

Man tik įdomu ar ventiliacinės angos frontonuose būtų šalčio tiltas:
1. jei angos būtų visai neapšiltintos,
2. būtų apšiltintos 3 cm vata/PIR;
3. būtų apšiltintos 5 cm vata/PIR.

Geriausiai aišku būtų daryti vien ventiliacinius kaminėlius. Tokiu atveju jų reikėtų net 6 vnt. Tik kiek kalbėjau su ekspertais, tai atsieit geriau palėpė ventiliuojama, kai yra skylės frontonuose, o ne per ventiliacinius kaminėlius. Įdomu ar pakaktų vien 5-6 ventiliacinių kaminėlių? Gal nesusidarytų pakankama trauka drėgmės pasišalinimui?

Antras stogo šiltinimo variantas, kurį siūlė man vienas ekspertas ir kuris primigtinai jo laikosi, yra toks. Šiuo atveju 40 cm vatą tarp gegnių ir 5 cm PIR po gegnėmis montuoju iki pat kraigo. Šiuo atveju problema yra ta, kad kokybiškam darbui trukdo stogo statiniai ir ilginiai. Tokiu atveju vatą ir PIR reikėtų paleisti šiek tiek žemiau. Bet tokiu atveju vis tiek stogo kraige būtų nemažai sudėtingų apšiltinimo vietų. Čia būtų sunkiausia gal ne tik su vata, bet ir su PIR plokštėmis. Šiuo stogo apšiltinimo atveju vis tiek reikėtų tarp stygų dėti 10-20 cm vatos, kuri būtų kaip garso izoliacija tarp kambarių (vidinės kambarių sienos išmūrytos tik iki stygų). Šiuo atveju kažkaip vis tiek reikėtų spręsti palėpės vėdinimą. O kiek vėdinimo ekspertų, tiek skirtingų nuomonių: nuo paprasčiausių grotelių perdangos (stygų) lubos iki papildomos rekuperatoriaus vamzdyno atšakos į palėpę su oro padavimu ir ištraukimu. Tačiau jei daryti rekupo ištraukimą ir padavimą, didėja vedinimas tūris, tikėtina, kad palėpėje bus keliais laipsniais vėsiau nei kambariuose, todėl rekupas dirgs ne taip efektyviai, papildomai vaikys orą. O kur dar faktas, kad ant stygų vata ir rekūpas siurbia visas palėpės dulkes.

Trečias stogo šiltinimo variantas būtų toks. Jo esmė ta, kad dėl sudėtingo kraigo apšiltinimo, stygos būtų apšiltinamos pilnai, t.y. 40 cm vata, o PIR plokštės liptų ne iki kraigo, o eitų stygų apačioje. Šiuo atveju papildomas 40 cm apšiltinimas ant stygų eliminuoja bet kokį kraigo apšiltinimo broką. PIR eina stygų apačioje, todėl tokį variantą įrengti nėra labai sunku.

Pilnas stogo apšiltinimas (iki kraigo) antru ir trečiu atveju geras dar ir tuo, kad eleminuojamas HEBo šalčio tiltas, nes jis visas pasislepia apšiltintame stoge. Visas stogo apšiltinimas eliminuoja ir vidinės laikančios sienos (ant jos remiasi viena HEBo pusė) šalčio tiltą, nes ši siena į apšiltinimo sluoksnį įlenda 10 cm aukščio. Aišku, sienos ir HEBo šalčio tiltą galima eliminuoti ant stygų dedant ne 40, o 60 cm vatos (čia kalbu apie 1 stogo apšiltinimo variantą). Tačiau trečiu stogo apšiltinimo variantu lieka ta pati problema kaip ir antru variantu: kaip vėdinti palėpę? Iš lauko būtų neprotinga vėdinti. Todėl lieka tik angos lubose arba papildomos rekuperatoriaus atšakos su ištraukimu ir padavimu. Tik visa problema, kad ten vata, todėl į ortakyną papultų dulkės, rekuperatoriui tektų vėdinti didesnį oro kiekį, kristų jo našumas, dėl vėsesnio, specialiai nešildomo palėpės oro, mažėtų ir viso rekupratiriaus tiekiamas oras, todėl jį reikėtų papildomai šiltinti. Tai gal ir nebūtų didelės energijos sąnaudos, bet kokius 10 Lt per mėnesį sudarytų.

Pirmu atveju, kai palėpę vėdina lauko oras, jokių siurprizų rekuperatoriui nebūtų. Papildomų vėdinimo išlaidų - irgi nebūtų. Tik vien 2 angos frontonuose - per mažos, be to jos sukurtų šalčio tiltą, reikėtų gadinti įrengtą fasadą. Optimaliausias variantas - ventiliaciniai kaminėliai: jokio šalčio tilto, jokių siurprizų rekupratoriui, tačiau neaišku ar ventiliacinių kaminėlių pakaktų vetiliacijai.

Visų trijų stogo apšiltinimo kainos maždaug vienodos. Kuris stogo apšiltinimo variantas geriausias: pirmas, antras ar trečias? Kalbu apie esamą situaciją?

Realiai geriausias buvo toks: frontonus virš stygų reikėjo mūryti iš akytbetonio ir dar mūrijant daryti angas tiek akytbetonyje ir neopore. Papildomai iš karto buvo galima ir labai kokybiškai apšiltini angą. Jokio šalčio tilto nebūtų. Tuomet dar 1 ar 3 ventiliaciniai kaminėliai ir palėpės vėdinimo problema išspręsta. Bet dabar jau vėlu.

Daug ekspertiniu isvadu , ventiliaciniu angu, po 0.8m2, "netvirto" akytbetonio panaudojimo subtilybes...
man neaisku, kaip pravedint 40 m2 palepe, reikia 3000 lt kaminams
saltai palepei uztektu 2 10x15 vent groteliu

Siūlau šiltinti iki stygų, nes aukščiau neišeina fiziškai.

Jeigu palėpės ventiliacija kainuoja tiek, kiek pilnas palėpės užpildymas vata, tai gal verta ją 100% užkimšti vata ir neliks ko ventiliuoti. Čia, aišku, nelabai rimtas pasiūlymas, bet šiaip pagalvojimui.
Vata nuo 50Lt/m3 kainuoja (http://www.presteja.lt/akcijos.htm), o ten apie 50m3 tos palėpės, tai vatos kaina išeina mažesnė (2500Lt) nei kaminėlių... Taip pat nebelieka skirtumo tarp trijų šiltinimo variantų... Tik užsidėti papildomai pora tonų vatos virš galvos kažkaip nejauku.
Ką nusprendėte dėl priešvėjinės plokštės?

Pasiulymas geras, kaina labai gera tik kaip tai padaryti

klausimas naujakuriams, t.y tiems kas stebi kuro/elektros sanaudas vandeniui/sildymui . Ar pajutot skirtuma tarp praejusios ir uzpraeitos savaites? Cia kalbu apie ta pirma salta siu metu savaite kada naktimis buvo -10 ir daugiau, o dienomis ~-5 ir daugiau ir praejusios savaites, kada buvo daugmaz 0/+1/2.
koks skirtumas tarp sanaudu? Klausiu nes mes beveik nepajutom.. per savaite susidare skirtumas ~15 kg granuliu... kazkas cia mums nesirisa

Taip nebuna ...
Gal antra savaite daugiau vedinotes- vejukas geriau vedino (ar daret sandarumo testa ) ,gal per pirma savaite kokiu laipsniu patalpu temperatura laikete zemesne ,gal vidiniu ir isoriniu pritekejimu buvo ...

temperatura reguliuoja termostatas, ji nekintanti, vedinimo kiekiai pastovus, su pritekejimais kolkas nepyragai, kazkaip saules truksta
na, paliksim ateities salciams issiaiskinti sildymo "poreikius"

Mano keli centai.

Aš angų frontonuose nedaryčiau ne tik dėl išorinio vaizdo, bet ir apskritai dėl namo stilistikos - stogas be šoninių karnizų (ar kaip ten ta stogo dalis vadinasi), visos angos realiai atviros krituliams ir prie normalaus lietaus ir 'teisingos' vėjo krypties per jas į palėpę tikrai paklius nemažai vandens (purslų ar snaigių pavidalu). Taigi svarstyčiau tik tarp dviejų variantų - arba įprastiniai ventiliaciniai kaminėliai, arba apšiltinta palėpė.

Dėl to, ar pakaks 6 kaminėlių, ar ne, dar pasidomėčiau ką patys 'čerpininkai' apie juos šneka. Skylė sienoje (vertikali) ir stoge (kaminėlis) pagal savo ventiliacinę trauką gali būt nevienodai efektyvi, t.y. o gal užteks ir 4 kaminėlių?

Jei daryt apšiltintą palėpę, tai balsuočiau apie stogo užpildymą vata iki viršaus ir PIR po stygomis.

Ir paskutinis pastebėjimas. Ventiliacija visur ir visada skaičiuojama pagal patalpos tūrį. Dabar mini STR'ą 1/500 _grindų_ ploto. Neatrodo, kad tavo atveju (neaukšta palėpė su pakankamai didelio nuolydžio stogu), taip skaičiuoti ventiliacijos angų plotus yra netikslu? Gal pakaktų ir kur kas mažesnių skylių frontonuose ar dviejų kaminėlių skirtinguose stogo šlaituose?

Pučiant mažesnio tankio, tai ir svoris ne ypatingas gautųsi .

Klystat, per tuos šalčius buvo konkretus anticiklonas. Dienos metu nebuvo nė debesėlio, saulė švietė ir šildė. Gal tik tos šilumos ne per daugiausiai buvo. Man kaip elektra besišildant iškart pasijuto. Šildžiau taip pat, tai temperatūra krito vienu laipsniu, o tai reiškia, kad per tą savaitę namas laukan turėjo išleisti 40kW daugiau, nei per kitas savaites. Gal net ne pilną savaitę, nes kai užfiksavau mažesnę temperatūrą, pradėjau intensyviau šildyti. Man tai gaunasi daugiau nei 5kW daugiau per dieną. Vis tik realiau, kad šildyti labiau pradėjau savaitės vidurį, tuomet per parą papildomai šilumos nuostoliai padidėjo iki ~12kW, vadinasi ~10 laipsnių temperatūros skirtumas mano namui kainuoja 0,5 kW papildomo šilumos praradimo galingumo.

Tai iš tikrųjų nėra labai daug, bet kai šildaisi elektra jautriau pasistebi .