QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 24, 13:22)
buvau jau rases jog pagal STR'o skaiciavimus visos celiuliozines vatos tures prasciausia projektine verte. Jeigu deklaruojama tarkim 0.039, tai projektine bus tik 0.051...
Medžiaga turi net tris šilumos laidumo parametrus: laboratorinė, deklaromoji, projektinė. Ekovata skelbia tik laboratorinę. Aš norėjau sužinoti, kokia būtų deklarojamoji, bet jie jos negali pateikti. Kodėl, nežinau? Ar nenori viešinti, kad deklarojamoji yra gerokai prastesnė nei laboratorinė.
Celiuliozės projektinė tikrai nebus 0,051. Ji greičiau bus 0,04-0,041. Beje, U-Wert celiuliozės šilumos laidumą nurodo 0,04.
O ar nebandėte svarstyti varianto su ekovata tarp gegnių, suberta rankomis nuožulnioje dalyje ir virš stygų horizontaliai. Tarpo tarp celiuliozės ie difuzinės neliks, bet rankomis galima pasireguliuoti užpildymo tankumą, kad neišpūstų difuzinės į viršų. Apačioje kokią 8 ar 10 cm kieto PIR plokštę su foklija - gera garo izoliacija ir išlaiko celiuliozės svorį. Galima grūsti šaltu metu - dar mažiau drėgmės ore. Ir u-wertas nerodys rasos taško šiltinimo sluoksnyje tokiame sumuštinyje. Anksčiau forume šia tema reiškėsi KJKG - štai kaip jis šiltino savo stogą:https://www.dropbox....0stoga.jpg?dl=0
QUOTE(cibulis @ 2014 10 23, 23:07)
Prisibandžiau su U-Wert daugybė variantų. Žiūrėjau, kad bendra sumuštinio U vertė nebūtų prastesnė nei 0,074 ir kad nebūtų rasos taško. Štai geriausi rezultatai.
Celiuliozė
1. Vien tik celiuliozė ant difuzinės plėvelės. Jos reikėtų 60 cm storio, rasos taško nebūtų. Rizikinga pūsti, nežinau ar ten būtų koks kondensatas.
2. O čia sumuštinis, kurį sudaro 55 cm celiuliozės, MPP plokštė ir 4 cm priešvėjinės vatos tarp MPP ir difuzinės.
Viršuje esančių sumuštinių trūkumas, kad jų storis - 60 cm. Man pagal architektūrą skaičiuotą, kad geriausias sumuštinio storis - 50 cm (erdvesnė palėpė). Tokiu atveju virš stygų galėčiau supūsti 60 cm celiuliozės, tačiau gegnes reikėtų šiltinti šiek tiek kitaip. Į dvitėjas sijas dėčiau MPP, tarp MPP ir difuzinės 4 cm priešvėjinės vatos ir tada pūsčiau 35 cm celiuliozės. Iš vidaus papildomai reikėtų tvirtinti 10 cm PIR plokštes. Štai visas sumuštinis.
Su 0,034 liamda turinčia akmens vata (tokią turi Paroc Extra Plus) pakaktų 55 cm storio sumuštinio. Beje, su Knauf stiklo vata pavyktų ir geras rezultatas, nes jie turi stiklo vatą, kurios liamda net 0,032. Tik po Bango pasisakymų kažkaip baisoka dėl stiklo vatos.
O ploniausias sumuštinis tarp gegnių būtų toks: 40 cm akmens vatos tarp gegnių ir 7 cm PUR. Štai jis.
O štai koks liūdnas vaizdas su purškiamomis PIR putomis. Sumuštinio liamda prasta, be to yra rasos taškas. Sumuštinis toks: MPP plokštė, tarp plokštės ir difuzinės 4 cm priešvėjinės vatos ir tada 35 cm PUR putų ant MPP plokštės. Sumuštinio privalumas, kad jo storis tik 40 cm. Beje, ėmiau vokiečių nurodyta PUR liamda reikšmę - 0,029. Jei paimame geresnę liamdą reikšmę (0,025), tai turime šiltesnį sumuštinį. Be to U-Wert rodo, kad net ir PIR putoms neblogai iš vidaus įdėti garo plėvelę. O štai koks rezultatas būtų jei PUR putas pukrkštumėme tiesiai ant difuzinės. Rasos taškas atsirastų dar anksčiau. Po visų šitų U-Wert reikšmių ir įvertinus didelę PUR kaina, mane šitos putos jau nebežavi. Su NEPS vaizdas būtų toks.: 4 cm priešvėjinės vatos prieš difuzinę, tada 36 cm neoporo tarp dvitėjų sijų ir dar 8 cm ant viršaus. Daug vargo ir gana storas sumuštinis, daug atliekų, rasos taškas nuo -29.
Man kol kas atrodo, kad geriausias variantas toks: ant stygų beriu/pučiu 60 cm celiuliozės vatos, o gegnes šiltinu taip: MPP, 4 cm vatos, difuzinė ir 36 cm celiuliozės tarp dvitėjų sijų. Iš lauko ant gegnių dar dedu 7-8 cm PUR plokštes. Labiausiai norėčiau visą stogą 60 cm storiu nupurškti su celiuliozės vata, bet toks storis ant gegnių stipriai mažina vidaus erdvę.
Sumuštinius turiu. Dabar reikia susiskaičiuoti bent apytiksliai kainas: celiuliozės, celiuliozės su PIR plokštėmis, akmens ir stiklo vatos. Su vata galimas darbų brokas, bet tikriausiai tai būtų pigiausias sumuštinis. Kokios mintys?
Celiuliozė
1. Vien tik celiuliozė ant difuzinės plėvelės. Jos reikėtų 60 cm storio, rasos taško nebūtų. Rizikinga pūsti, nežinau ar ten būtų koks kondensatas.
2. O čia sumuštinis, kurį sudaro 55 cm celiuliozės, MPP plokštė ir 4 cm priešvėjinės vatos tarp MPP ir difuzinės.
Viršuje esančių sumuštinių trūkumas, kad jų storis - 60 cm. Man pagal architektūrą skaičiuotą, kad geriausias sumuštinio storis - 50 cm (erdvesnė palėpė). Tokiu atveju virš stygų galėčiau supūsti 60 cm celiuliozės, tačiau gegnes reikėtų šiltinti šiek tiek kitaip. Į dvitėjas sijas dėčiau MPP, tarp MPP ir difuzinės 4 cm priešvėjinės vatos ir tada pūsčiau 35 cm celiuliozės. Iš vidaus papildomai reikėtų tvirtinti 10 cm PIR plokštes. Štai visas sumuštinis.
Su 0,034 liamda turinčia akmens vata (tokią turi Paroc Extra Plus) pakaktų 55 cm storio sumuštinio. Beje, su Knauf stiklo vata pavyktų ir geras rezultatas, nes jie turi stiklo vatą, kurios liamda net 0,032. Tik po Bango pasisakymų kažkaip baisoka dėl stiklo vatos.
O ploniausias sumuštinis tarp gegnių būtų toks: 40 cm akmens vatos tarp gegnių ir 7 cm PUR. Štai jis.
O štai koks liūdnas vaizdas su purškiamomis PIR putomis. Sumuštinio liamda prasta, be to yra rasos taškas. Sumuštinis toks: MPP plokštė, tarp plokštės ir difuzinės 4 cm priešvėjinės vatos ir tada 35 cm PUR putų ant MPP plokštės. Sumuštinio privalumas, kad jo storis tik 40 cm. Beje, ėmiau vokiečių nurodyta PUR liamda reikšmę - 0,029. Jei paimame geresnę liamdą reikšmę (0,025), tai turime šiltesnį sumuštinį. Be to U-Wert rodo, kad net ir PIR putoms neblogai iš vidaus įdėti garo plėvelę. O štai koks rezultatas būtų jei PUR putas pukrkštumėme tiesiai ant difuzinės. Rasos taškas atsirastų dar anksčiau. Po visų šitų U-Wert reikšmių ir įvertinus didelę PUR kaina, mane šitos putos jau nebežavi. Su NEPS vaizdas būtų toks.: 4 cm priešvėjinės vatos prieš difuzinę, tada 36 cm neoporo tarp dvitėjų sijų ir dar 8 cm ant viršaus. Daug vargo ir gana storas sumuštinis, daug atliekų, rasos taškas nuo -29.
Man kol kas atrodo, kad geriausias variantas toks: ant stygų beriu/pučiu 60 cm celiuliozės vatos, o gegnes šiltinu taip: MPP, 4 cm vatos, difuzinė ir 36 cm celiuliozės tarp dvitėjų sijų. Iš lauko ant gegnių dar dedu 7-8 cm PUR plokštes. Labiausiai norėčiau visą stogą 60 cm storiu nupurškti su celiuliozės vata, bet toks storis ant gegnių stipriai mažina vidaus erdvę.
Sumuštinius turiu. Dabar reikia susiskaičiuoti bent apytiksliai kainas: celiuliozės, celiuliozės su PIR plokštėmis, akmens ir stiklo vatos. Su vata galimas darbų brokas, bet tikriausiai tai būtų pigiausias sumuštinis. Kokios mintys?
QUOTE(asab @ 2014 10 24, 13:28)
O ar nebandėte svarstyti varianto su ekovata tarp gegnių, suberta rankomis nuožulnioje dalyje ir virš stygų horizontaliai. Tarpo tarp celiuliozės ie difuzinės neliks, bet rankomis galima pasireguliuoti užpildymo tankumą, kad neišpūstų difuzinės į viršų. Apačioje kokią 8 ar 10 cm kieto PIR plokštę su foklija - gera garo izoliacija ir išlaiko celiuliozės svorį. Galima grūsti šaltu metu - dar mažiau drėgmės ore. Ir u-wertas nerodys rasos taško šiltinimo sluoksnyje tokiame sumuštinyje. Anksčiau forume šia tema reiškėsi KJKG - štai kaip jis šiltino savo stogą:https://www.dropbox....0stoga.jpg?dl=0
Gal ir variantas rankomis berti, bet mano supratimu su specialia įranga turėtų būti daug sandariau. Tikrai užpūs visus tarpelius, skylutes. Man kažkaip su technika atrodo patikimiau. Beje, Thermofloc vatos pūtėjai išrašytų popierius, padarytų termovizinę. Kažkaip gana atsakingai žiūri į savo darbą. Ekovatos atstovams iki jų kaip iki mėnulio.
Beje, gal kas žinote, kokiomis medžiagos galima rudenį-žiemą šiltinti stogą? PUR putos jau netinka, bus kondensato. O celiuliozes vatas, kai lauke neigiama temperatūra, galima pūsti? Ar galima mineralines vatas dėti, klijuoti EPS? Pvz., Soudal poliuretaninius klijus galima naudoti iki -5 aplinkos temperatūros, bet pats balionėlis turi būti bent +5 laispnių. Sudėtingos sąlygos.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 24, 13:27)
Medžiaga turi net tris šilumos laidumo parametrus: laboratorinė, deklaromoji, projektinė. Ekovata skelbia tik laboratorinę. Aš norėjau sužinoti, kokia būtų deklarojamoji, bet jie jos negali pateikti. Kodėl, nežinau? Ar nenori viešinti, kad deklarojamoji yra gerokai prastesnė nei laboratorinė.
Celiuliozės projektinė tikrai nebus 0,051. Ji greičiau bus 0,04-0,041. Beje, U-Wert celiuliozės šilumos laidumą nurodo 0,04.
Celiuliozės projektinė tikrai nebus 0,051. Ji greičiau bus 0,04-0,041. Beje, U-Wert celiuliozės šilumos laidumą nurodo 0,04.
itariu jog U-wertas visgi rodo deklaruojama, o ne projektine.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 24, 13:13)
O kodėl nedėsite MPP plokštės ir nepūsite celiuliozės ar nedėsite kitų vatų? U-Wert rodo, kad NEPSe bus rasos taškas. Beje, jis bus klijuojamas tik iš šonų prie gegnių ar dar ir vidine plokštuma? Arba koks bus visas sumuštinis?
Pas mame bus taip:
1. stogo danga (gal ir su paklotu);
2. vėdinamas oro tarpas;
3. difuzinė plėvelė;
4. impregnuota, difuziškai atvira, nedegi plokštė (tiesiai ant lygaus plokščių paviršiaus kabėmis prisegta pigi difuzinė plėvelė).
5. dvitėjinės sijos 400mm, tarpuose ištisinis NEPS.
6. Kažkokia plokštė su aliuminio folija (garo barjeras ir pagrindinis sandarumo sluoksnis)
8. 100 mm vatos ir bruseliai skersai sijų
9. gal bus plėvelė.
10. gipskartonis
QUOTE(BangaS @ 2014 10 24, 14:12)
Pas mame bus taip:
1. stogo danga (gal ir su paklotu);
2. vėdinamas oro tarpas;
3. difuzinė plėvelė;
4. impregnuota, difuziškai atvira, nedegi plokštė (tiesiai ant lygaus plokščių paviršiaus kabėmis prisegta pigi difuzinė plėvelė).
5. dvitėjinės sijos 400mm, tarpuose ištisinis NEPS.
6. Kažkokia plokštė su aliuminio folija (garo barjeras ir pagrindinis sandarumo sluoksnis)
8. 100 mm vatos ir bruseliai skersai sijų
9. gal bus plėvelė.
10. gipskartonis
1. stogo danga (gal ir su paklotu);
2. vėdinamas oro tarpas;
3. difuzinė plėvelė;
4. impregnuota, difuziškai atvira, nedegi plokštė (tiesiai ant lygaus plokščių paviršiaus kabėmis prisegta pigi difuzinė plėvelė).
5. dvitėjinės sijos 400mm, tarpuose ištisinis NEPS.
6. Kažkokia plokštė su aliuminio folija (garo barjeras ir pagrindinis sandarumo sluoksnis)
8. 100 mm vatos ir bruseliai skersai sijų
9. gal bus plėvelė.
10. gipskartonis
Kas yra stogo danga su paklotu, t.y. kas tas paklotas? Tarp difuzinės plėvelės ir impregnuotos plokštės bus oro tarpelis ar nebus? Panašu, kad bus, nes ten turėtų eiti "makaronai". Kaip NEPS dėsite prie dvitėjų sijų šonų? Turiu galvoje toje vietoje, kur OSB plokštė įlindus giliau nei viršutinis medžio tašas. Kokia vatą dėsite? Kodėl pats iš vidaus nededate OSB? Jei galvojate, kad nebus plėvelės, tai per gipskartonį praeis drėgmė ir sudrėkins vatą.
QUOTE(asab @ 2014 10 24, 15:28)
O ar nebandėte svarstyti varianto su ekovata tarp gegnių, suberta rankomis nuožulnioje dalyje ir virš stygų horizontaliai. Tarpo tarp celiuliozės ie difuzinės neliks, bet rankomis galima pasireguliuoti užpildymo tankumą, kad neišpūstų difuzinės į viršų. Apačioje kokią 8 ar 10 cm kieto PIR plokštę su foklija - gera garo izoliacija ir išlaiko celiuliozės svorį. Galima grūsti šaltu metu - dar mažiau drėgmės ore. Ir u-wertas nerodys rasos taško šiltinimo sluoksnyje tokiame sumuštinyje. Anksčiau forume šia tema reiškėsi KJKG - štai kaip jis šiltino savo stogą:https://www.dropbox....0stoga.jpg?dl=0
Pas KJKG pute austriska eko vata(jos nekimso rankomis) per kelis kartus ,t.y. padare puse su pir plokstem ir uzpute .Padare antra puse -atvaziave vel uzpute. Tankumas 45kg/m3.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 24, 14:21)
Kas yra stogo danga su paklotu, t.y. kas tas paklotas? Tarp difuzinės plėvelės ir impregnuotos plokštės bus oro tarpelis ar nebus? Panašu, kad bus, nes ten turėtų eiti "makaronai". Kaip NEPS dėsite prie dvitėjų sijų šonų? Turiu galvoje toje vietoje, kur OSB plokštė įlindus giliau nei viršutinis medžio tašas. Kokia vatą dėsite? Kodėl pats iš vidaus nededate OSB? Jei galvojate, kad nebus plėvelės, tai per gipskartonį praeis drėgmė ir sudrėkins vatą.
Paklotas reikalingas kai kurioms stogo dangoms, pvz puršiamoms ar bituminėms ir yra kaip stogo dangos dalis. Jis neturį įtakos kitiems sluoksniams.
Tarp difuzinės plėvelės ir plokštės beveik nebus oro tarpo, tik tiek kiek nepavyks įtempti. Šiaip plėvelė bus kalama plokštės bet dar tiksliai negaliu pasakyti.
NEPS klijuosiu prie gegnių pilnais gabalais ir kelsiu gegnes į vietą kartu su jau iš vienos pusės priklijuotu neps. Užkėlus į vietą suklijuosiu vieną su kitu ir suveršiu diržais.
QUOTE(BangaS @ 2014 10 24, 15:49)
NEPS klijuosiu prie gegnių pilnais gabalais ir kelsiu gegnes į vietą kartu su jau iš vienos pusės priklijuotu neps. Užkėlus į vietą suklijuosiu vieną su kitu ir suveršiu diržais.
Nemanot, kad čia per daug sudėtinga. Daug paprasčiau būtų padaryti vieną darbą (sudėti gegnes), o tada daryti kitą darbą (šiltinti stogą). Visgi su gegnėmis yra ką veikti ir tikrai tai gana kruopštus darbas. Turiu galvoje, kad nebūtų taip, jog skirsite daug dėmesio NEPS priklijavimui prie gegnės, bet gegnė kažkur susiskersuos ir kai jau bus sudėtas visas stogo sumuštinis, vėliau NEPS atšoks nuo gegnės. Iš pirmo karto atrodo lyg ir gera mintis, bet labai jau sudėtinga, kruopšti, imli darbui. Stogininkai tikrai nežaistų. Tikriausiai darysite pats? Šiemet ar kitais metais?
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 10 24, 14:32)
Pas KJKG pute austriska eko vata(jos nekimso rankomis) per kelis kartus ,t.y. padare puse su pir plokstem ir uzpute .Padare antra puse -atvaziave vel uzpute. Tankumas 45kg/m3.
O koks buvo procesas? Pirma iš vidaus prie gegnių pritvirtino PIR plokštes, o tada per gegnių viršų pūtė celiuliozės vatą? Beje, kiek matau nuotraukose, tai pas jį pūtė tiesiai į difuzinę plėvelę.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 24, 18:20)
Pirma iš vidaus prie gegnių pritvirtino PIR plokštes, o tada per gegnių viršų pūtė celiuliozės vatą? Beje, kiek matau nuotraukose, tai pas jį pūtė tiesiai į difuzinę plėvelę.
Pritvirtinus puse pir ploksciu buvo supusta pirma doze vatos .Susukus antra ,likusia dali , buvo supustas likes kiekis vatos . Taip , celiuliozine vata lietesi su difuzine plevele .
O tai koks būtų metodas sudėti vientisą polistirolo gabalą tarp dviejų dvitėjų sijų?
Kai polistirolas klijuojamas dedant gegnes - kaip tik mažiau šansų kad kažkas skersuosis - polistirolas laikys ir neleis. Ir tarp visų gegnių tarpai gausis gal ne idealiai vienodi, bet mikronų tikslumu idealiai tokie, kokių reikia polistirolo lapams.
Kai polistirolas klijuojamas dedant gegnes - kaip tik mažiau šansų kad kažkas skersuosis - polistirolas laikys ir neleis. Ir tarp visų gegnių tarpai gausis gal ne idealiai vienodi, bet mikronų tikslumu idealiai tokie, kokių reikia polistirolo lapams.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 24, 17:20)
Nemanot, kad čia per daug sudėtinga. Daug paprasčiau būtų padaryti vieną darbą (sudėti gegnes), o tada daryti kitą darbą (šiltinti stogą). Visgi su gegnėmis yra ką veikti ir tikrai tai gana kruopštus darbas. Turiu galvoje, kad nebūtų taip, jog skirsite daug dėmesio NEPS priklijavimui prie gegnės, bet gegnė kažkur susiskersuos ir kai jau bus sudėtas visas stogo sumuštinis, vėliau NEPS atšoks nuo gegnės. Iš pirmo karto atrodo lyg ir gera mintis, bet labai jau sudėtinga, kruopšti, imli darbui. Stogininkai tikrai nežaistų. Tikriausiai darysite pats? Šiemet ar kitais metais? <{POST_SNAPBACK}>
