Pasyvus namas - 29 tema

Plokštės tvirtinimą supratau. O dėl stygų apšiltinimo pakėlimo aukščiau gali nieko neišeiti, nes jei taip pakeliu apšiltinimą, tai gali nesueiti vienoje vietoje langų apšiltinimas. Reikėtų gyvai įvertinti. Daug paprasčiau yra ne kelti apšiltinimo sluoksnį į viršų, o virš stygų apšiltinti 10 cm storesniu storiu. Jei numatyta supilti 55 cm ekovatos, tai galima papilti 60-65 cm vatos ir visos sienų, HEB apšiltinimo problemos išsispręstų.

purskiamos putos PASIDARYK PATS :
kg/m3 liamda Lt/m3
10 0.034 147
27 0.025 400
32 0.022 440
37 0.022 490

daugiau info: pats_purskis_putas

Neteisybė. Ekovata sandaresnė už mineralinę vatą, bet tai vistiek kiaura medžiaga, per kurią oras laisvai vaikšo esant slėgių skirtumui. Jos sandarumas absoliučiai nepalyginamas su PUR uždarų porų putų sandarumu. Čia kaip diena nuo naktieks. Taip pat šiluminis laidumas bus beveik dvigubai didesnis lyginant senstelėjusį PUR (0,026-0,027) su vata (0,045-0,05). Kaina bus atvirščiai - 2,5 karto didesnė, net neįskaitant putų purškimo darbo darbo, bet...
Su uždarų porų putomis turint laiko galima net nedėti priešvėjinęs plokštės, o ištempti papildomą difuzinę plėvelę, kad putos nepriliptų prie pagrindinės plėvelės ir nepakeistų jos savybių į blogąją pusę. Papildoma plėvelė sukibusi su kietomis putomis atstotų plokštę. Priešvėjinė plokštė funkciškai yra mažiausiai reikalinga kietos putoms, lyginant visas tradicines šiltinimo medžiagas, todėl galima būtų išsiversti ir su papildoma plėvele sulipusia su putomis. Jeigu pūsti pirmą sluoksnį plonai ir taip, kad jis neišpūstų plėvelių į išorę tada jam sustingus tai atsotų plokštę kitiems sluoksniams. Laiko išeitų daug, bet ir pjaustyti, tvirtinti plokštes reiks daug laiko, o pučiant iškart pasiekiamas sandarumas (nepalyginama su celiuliozine vata).
Jeigu stogas nebus kiauras, tai su uždarų porų putomis niekada nekils problemų dėl drėgmės teisingai padrius (sakėte stogui sudėjote džiovintą medį). Nebereikėtų griauti vidinių sienų, nes užpūtus 40cm putų tarp gegnių nebereikėtų papildomo PIR sluoknsio. Užtektų ištisinio osb pakloto ant sijų apačios su folija, o gal net ir be jos.
Gal išvis be jokios plokštės pavyktų pasiekti sandarumą vien su putomis, bet aš taip nemanau ir taip nepalikčiau.

Išorinės žaliuzės (ir langinės) yra praktiškai vienintelis efektyvus būdas šešėliuoti vakarinius langus. Pietiniams langams yra įvairesnių būdų, bet išorinės žaliuzės taip pat labai efektyvios. Žaliuzes galima sumontuoti praktiškai be šalčio tiltų, o visokie papildomi išsikišę stogai vistiek dažniausia turės medines nešančias konstrukcijas, susisiekiančias su šilta patalpų erdve. Vertinant kiek medinių konstrukcijų kirs apšiltinimo sluosnį, papildomas stogelis gali susilpninti apšiltinimą kai kuriose vietose nepalyginamai daugiau nei žaliuzės. Jeigu tik pratęsiamos gegnės, tai tas negalioja, bet stogeliai gali gerai šešėliuoti saulę per pietus pietinėje pusėje, o ryte/vakare saulė ne taip aukštai, bet pietinius langus jau apšvies. Pakabinamos markizės gali pilnai užtikrinti pavėsį, pilną terasos uždengimą nuo lietaus, ko protingo dydžio stogelis negali, o žiemą visai neužstoti šviesos iš dangaus (išskaidytos spinduliuotės), ko stogelis irgi negali. Stogelį vadinčiau kompromisiniu variantu. Išorines žaliuzes - brangia ir efektyvia apsauga nuo saulės bet kurioje pusėje, o dideles markizes - pilna apsauga nuo saulės ir nuo lietaus PV,P,PR pusėse.

1. Dėl sandarumo sutinku, bet liamda savybių nelabai sutinku. Kiek esu radęs, tai daugumos PUR putų po senėjimo liamda reikšmė yra 0,029-0,030. Beje, gal kas žinote per kiek laiko įvyksta senėjimas? Taip pat manau, kad jei ekvatą iš vienos pusės uždarysime MPP plokšte ir difuzine, o iš vidaus - PIR plokšte su folija, tai jos deklaruojama reikšmė ir liks nepakitusi. Ar aš čia klystu?

Vienas PUR putų pūtėjas man taip rašė:
Priimama, kad deklaruojamas šiluminis laidumas λ=0.021. jei mums reikalinga U verte 0.076 ir imant tik termoizoliaciją skaičiavimai būtų tokie:
d~λ/U=0.021/0.076=0.276. priimam, kad difuzija iš vienos pusės, tai pataisa po senėjimo dN≥60 mm 0,0038, nes lackfa naudoja 245fa, 227ea, 365mfc agentą. Kiti gamintojai ar gaminiai galit turėti kitą pataisos vertę, priklausomai nuo to, kokį agentą naudoja. Kaip taisyklė pigieji naudoja pigius agentus. Jie turi būti deklaruojami DoP, dar geriau, kad pateiktų išorinės laboratorijos testreport‘ą.
Tada λ(po senėjimo)=0.021+0.0038=0.0248, tada gauname, kad norint pasiekti užsibrėžtą U, d=0.0248/0.076=0.326 m= 32.6 cm.

2. O kurioje vietoje jūs tą papildomą plėvelę plėvelę tvirtinti? Kokiu atstumu nuo jau esamo difuzinės plėvelės? Gal kaip tik šioje vietoje būtų geriau tvirtinti MPP plokštes prie medinių tašelių galų. Tik ką daryti su 38 mm tarpu tarp MPP ir difuzinės. Jei jis bus nesandarus, tai bus labai daug kondesato?

Beje, kaimynui, kuris šalia stato irgi pasyvų namą vakar baigė ant stogo stygų pūsti PUR putas. Jis padarė tokį sumuštinį: tarp stygų 20 cm neoporo ir ant jo viršaus dar 12 ar 15 cm storio sluoksnis PUR putų. Šonuose pūtė tiesiai į difuzinę. Įdomu tai, kad buvau užlipęs pažiūrėti gal kokias 3-5 min. Prisikvėpavau garų, purškėjas buvo su respiratoriumi. Po to visą dieną galvą skaudė. Man dar purškėjai sakė, kad kai po kiek laiko perpjauna putas, tai lenkiškos ir ispaniškos iš vidaus skleidžia smarvę (iš išorės nesmirda), vokiškos ir iššorės, ir iš vidaus nesmirda. Gal vokiškos ne tik dėl kvapo, bet ir dėl geresnio senėjimo proceso, t.y. geresnės liamdos, kainuoja brangiau - apie 800 Lt + PVM už kubą. Lenkiškų gali pripūsti nuo 500 iki 700 Lt, bet jų ir kokybė prastesnė.

3. Kodėl PUR putų (jau nekalbu apie EPS) vokiečiai nenaudoja dvišlaičio stogo šiltinimui tarp gegnių? Sertifikuotose vokiečių pasyviuose namuose dominuoja celiuliozė.
Papildyta:
Turiu klausimą. Jei jau pjausiu į stogą lendančias pertvarines sienas, tai pjauti tik vidines pertvarines sienas ar ir šonines, laikančias, kuriuose yra fasadų kraštuose? Arba kaip turi būti tvirtinama PIR plokštė: per visą vidurį turėtų eiti ištisu, vientisu sluoksniu, bet ji turi kraštuose atsiremti į laikančią sieną ar turi nueiti net iki paskutinės gegnės? Štai čia gal bus aiškiau: tai šoninė kraštinė siena. PIR plokštė turi užsibaigti su ja ar nueiti iki pat paskutinės gegnės?

Cibuli, matei gyvai tas putas. Kaip jos? Man tai ju fizikines savubes ilgalaikio pasitikejimo nekelia - biri kempine (kiek susipazines). Kiek joms duoda savybiu issilaikymo garantiju?

Klausimelis - ar OSB lapai, is apacios, tokia puiki medziaga sandarinimui? O tarpai? Juos reikia hermetizuoti...
Del vejo izoliacijos nesildomoj nenaudojamoj palepej - funkciskai idealiai tiktu "itempiamos lubos" Tik gal kebliau su montazu

Kalbi apie PUR purškiamas putas? Jei taip, tai vaizdas buvo toks. Prie namo stovi sunkvežimis su tentu. Viduje kompas-putų maišyklė, dvi statinės skirtingų komponentų ir vienas žmogiukas. Nuo mašinos iki stogo eina žarna. Palėpės viršuje kitas žmogeliukas su baltu kombinezeno ir respiratoriumi. Jis purškia tas putas. Aš buvau tik šiek tiek palipėjęs laiptais, kad vos galva išlįstu virš stygų. Sakė atsargiai, nes gali aptaškyti putomis. Vaizdas, ką mačiau, įdėtoje nuotraukoje. Kaip jau sakiau, pabuvau palipęs 3-5 min. Po to pusę dienos skaudėjo galvą. Jos tikrai skleidžia kažkokį negerą kvapą kol kietėja. Sakė, kad kitą dieną jau nieko. Jam vakar kaip tik baigė pūsti stogą. Žadėjau vakar gyvai pažiūrėti, bet nespėjau. Gal šiandieną nuvažiuosiu. Pačiam įdomu pasidarė kas per putos po supūtimo.

Ne iš karto supratau, ką reiškia pasidaryk pats. Pasirodo, kad čia reikia nuomotis įrangą ir pačiam pūstis.

Pradžiai pradėkime nuo medžiagos tankio. 37 kg/m3 kainuoja 492 Lt su PVM. 1 kg kaina išeina apie 13,30 Lt. Kitos PUR putas naudojančios firmos sako, kad į kubą reikia pūsti bent jau virš 41-42 kg. Imkime, kad 42 Lt. Tokiu atveju vien putos kainuoja 559 Lt apvaliname - 560 Lt su PVM.

Papildomai reikia nuomotis įrangą. Sako, kad užtenka dviem dienoms. Kaina - 800 Lt. Pirmą kartą purkšdamas manau, kad tikrai per 2 dienas nesupūsi ypač tokio storio sluoksnio. Reikėtų kokių 3 dienų mažiausiai, jei ne 5 dienų. 3 dienų kaina - 1160 Lt, 5 dienos - 1880 Lt. Dar pridėkime drabužius, respiratorių, skydelį ir pan. ir bus apie 100-300 Lt.

Skaičiuojam, kad pūsim 33 cm storį. Tokiu atveju mano stogui reikėtų apie 40 kubų medžiagos. Vien medžiagos kaina - 22 400 Lt, įrangos nuoma (3 d.) - 1160 Lt, drabužiai - 300 Lt. Iš viso: 23 860 Lt. Vieno kubo kaina išeina - 597 arba 600 Lt su PVM. Firmos pučia už 750-800 + PVM, t.y. už 908 - 968 Lt. Aš gaučiau po 750 Lt arba su PVM po 908 Lt. Kainos skirtumas ženklus - 308 Lt. Sutaupau apie 12 320 Lt. Klausimas - darbo kokybė ir putų kokybė? Dėl savo darbo kokybės smarkiai abejočiau. Dėl putų abejones kelia tai, kad jie parduoda ir nepurškia. O kai nepurškia, tai gali bet kokią skeidalą įkišti už geros medžiagos kainą.

Pas mane irgi vidinės plytų pertvaros įlenda į stygų plokštumą apie 5 cm. Pertvaros prilaiko stygas, kad neišlinkttų - gaunasi tvirtesnė konstrukcija. Tarp stygų - 10 cm NEPS. Ant vidaus pertvarų viršaus priklijavau 10 cm storio NEPS atraižas. Virš stygų (ir NEPS sluoksnio) rankomis pilsiu ekovatą. 30 cm sluoksnyje paskandinsiu vidinių sienų išsikišusį apšiltinimą, ventiliacijos vamzdžius ir kitus nelygumus. Ant viršaus - baldinis kartonas. Viršuje - vėdinama nešildoma palėpė. Manau, kad šilumos tiltas per vidines pertvaras gavosi minimalus - tik per vidinės pertvaros sienos briauną į ekovatos sluoksnį.

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų. Šitų putų kubais nenupirksi. Reikia pirkti statinėmis. Tų putų, kurių tankis yra 37 kg/m3, viena jau sumaišyta statinė kainuoja 6390 Lt. Gal trijų statinių ir pakaktų, tuomet vien medžiaga kainuotų apie 19 170 Lt. Bet įtariu, kad reikėtų 4 statinių. Tokiu atveju medžiagos kaina išaugtų iki 25 560 Lt. Įvertinam, kad tankis tik 37 kg/m3, kuomet kita firma siūlo pūsti apie 41-42 kg/m3.

Radau žmogų, kuris galėtų supūsti. Už vienos statinės supūtimą prašo apie 1000 Lt. Tik už darbą. Taigi darbo kaina apie 3000-4000 Lt. Dar įrangos nuoma apie 1000 Lt su rūbais. Iš viso turime apie 23 000 Lt (jei 3 statinės) ir apie 30 000 Lt (jei 4 statinės).

Beje, šita jūsų nurodyta firma sukėlė vieną įtarimą. Klausiu: o kokia putų liamda po senėjimo? Nieko čia nėra, kalba apie pievas. Sakau: jei jūs neigiate, tai man iš karto kelę įtarimą, kad esate apgavikas. Kaip tai, sako. Tai aišku, kad turi, bet jūs vienas čia per 3 metus pirmą kartą paklausėte. Sakau atsiųsk produkto dokumentus. Lyg ir pažadėjo atsiųsti.

Tai jai jau taip akivaizdžiai meluoja, tai dar neaišku ar viduje bus tikrai 37 kg/m3.

1. Priklauso nuo porų struktūros. Kuo smulkesnės ir vienodesnės poros tuo geresnė bus varža. Mano nuomone reikia orientuotis į 0,026-0,027 normalios kokybės ~35-40kg putoms užpūstoms optimaliomis aplinkos sąlygomis.
2. Antrą difuzinę beveik glausti prie pagrindinės ir įtempti taip, kad švelniai pučiant pirmą sluoksnį neišpūstų į įšorę. Saugotis reikėtų tik pačios putų srovės, kad neištampytų kabių. Pirmam sluoksniui sustingus turėtumėte "plokštę".
Kas parinko kaimynui šiltinimo mazgus?
3. Su celiulioze mažiau darbo, labiau konservatyvi, ekologiškesnė medžiaga.
4. Išorinių nesiūlau griauti, bet jos pastatytos negerai. Vien skliauto viršus turės būtį šiltinamas iš abiejų pusių.
Žinojote, kad po gegnėmis bus pir iš pat pradžių, kodėl tada taip aukštai išmūrijo? Nor gal ir neišėjo pažeminti grynai dėl langų angų, bet buvo galima kažką sugalvoti.

Klausimas į pasyvumą netraukia, bet vis šiek tiek apie šiltinimą.
Reikalingas minimalus apšiltinimas iš vidaus, kad įjungus IR šildytuvą kuo greičiau įšiltų paviršiai, o išlaikyti šilumą neaktualu. MPP kiek žiūrėjau apie 4-5 Lt/m2 kainuoja. Ar yra koks nors tinkamesnis minimalaus apšiltinimo variantas už MPP plokštes?

20mm EPS