Pasyvus namas - 29 tema

Tikrai ne pasaulio pabaiga. Tai tik viso labo bereikalingai išleisti pinigai. Jei ne kaina, folguota PIR būtų visai nebloga medžiaga sandarumui ir garo izoliacijai išspręsti. Dabar pirkti tokią brangią medžiagą, kad ir su fantastiška 25% nuolaida, bet neišnaudoti dviejų pagrindinių jos savybių...

Pūsk kietomis PUR putomis, dabar kaip tik ir orai atšilo .

Taip, Balex metal, Thermano plokštės.

Patikslinu: Plokštė 83,6Lt; tai kvadratas gaunasi 29,02Lt.

Sveiki,

Pradziai intro:
Ruosdamasis namo projektavimo stadijai perskaiciau daugmaz visas pasyvaus namo temas pradedant ~20 kad susikurt nors minimalu ziniu/informacijos bagaza. Noriu labai padekot aktyviai sioje bei kitose statybu temose besireiskiantiems asmenims bei blog'eriams besidalinantiems savo patirtimi ir patarimais.
Taip pat negaliu nepamineti Cibulio. Buvo labai idomu stebeti ir jo zinuciu turinio ir manieru evoliucija Jo klausimai ir diskusijos tikrai labai praturtino PN temas, taciau labai gaila kad dingo (kiek pamenu pratryne is pykcio ) jo sukeltos nuotraukos. Sunkoka suprasti apie ka snekama kai diskusija sukasi apie pvz 4 nuotraukos kuriu nebeimanoma pamatyti.

Siuo metu jau bendradarbiauju su architektais ir projektuojame nama. Mano mastyma labai itakoja PN temoje gvildenamos idejos, bet pats ruosiuosi igyvendinti tik praktiskas (ne sertifikatines) PN idejas (siltas & sandarus namas, saules pritekejimai, rekuperacija, etc).

Tad po sio ilgo intro postinu savo pirma klausima (ne maziau ilga ) :

Kazkurioje is PN temu buvo svarstomas seseliavimas, bet man rodos konsensuso nebuvo rasta. Siuo metu kaip tik diskutuojam su architektu ir as pasisakau uz laikinas seseliavimo konstrukcijas (markizes, bures - http://www.houzz.com...scape-san-diego, ar pan). Architektai pasisako uz stacionarius stogo pratesimus. Pagal mano supratima, turint didelius pietinius langus seseliavimo pagalba reikia kovoti su vasaros karsciais, taciau ziema saule reikia isileisti. Tai daroma skaiciuojant kampus ir panasiai, taciau kaip cia kazkas minejo kampu skaiciavimas naudingas tik kai sviecia tiesiogine saule, kurios pagal statistika ziemos menesiais tera vos 40val/men. Kai jinai uzdengta debesimis ir sviesa isskaidyta per visa dangaus skliauta, stacionarus stogas 'nukanda' dali sviesos, o sviesa ne maziau svarbi uz siluma.

Gal yra kas nors is cia diskutuojanciu kas jau ne siuos dalykus teoriskai, bet ir igyvendino praktikoje bei turi pastebejimu? Ar kita karta darytumete kitaip?

Aciu !

Turint dideli kieki aukstu langu pietineje puseje nebijociau stacionaraus stogelio. Galima bandyti stogelio issikisima mazinti ir naudoti papildomus seseliavimo sprendimus, kaip pastumiama konstrukcija kuri panasi i horizontalias zaliuzes. Cia jau reiketu atsizvelgti konkreciai i namo architektura ir pasirinkti kas geriausia tiktu.

Planuoju daryti stacionarų iš saulės baterijų, kad būtų dviguba nauda .

Nereikia bijoti saulės praradimo žiemą, nes tie stogeliai yra tikrai nedideli. Tiesa, tai ir nuo lango aukščio priklauso. Lengviau šešėliuoti horizontaliai ištemptus langus.

is praktikos: i pietus turim 17 kv.m stiklo ( is bendru 24 ). 1A namas, dvisaitis stogas, 25/30 laipsniu nuolydis, gegnes islindusios 80 cm.
Vasara: max ka gavom saules siemet per karscius buvo ~20 cm i namo vidu per paprasta langa ( per vitrina zinoma daugiau ).
Siemet rudeni kada buvo sauleta be problemu prisildydavo nama +2-3 laipsnius, priklausomai nuo saules intensyvumo.
Pernai ziema saule per vitrina apsviesdavo pries vitrina uz 10 m esancio lango palange.

Dabar gal ilginciau gegnes dar ~10 cm kad sumazinti vasarine saule, bet tada stogo "kepure" gaunasi labai nemaza, ne visiems namams tinka.

Kokio rezultato siekiau ir modeliavau su elementariu sketchup toki ir pasiekiau. Reiskias ~1.3m balkonas seseliuoja ~2.2m aukscio vitrina is pietu puses. Liepos menesi seselis susidaro praktiskai i vitrinos apacia, na gal ilenda i kambari koki sprindi, kai tuo tarpu jau praktiskai nuo rugsejo menesio saule pradeda lyst i kambari, grindys yra apsviestos, ziema tai isvis netik grindys bet ir sienos puse esancios uz ~5m atstumo.

Cibuli, pats esi sakes, kad labai svarbu dar projetavimo stadijoje viska aiskiai ir konkreciai sudelioti, kad paskui geltum tik vykdyti ... deja ne visada ( matyt dazniausiai taip nesigauna).
Ka sioje vietoje siulo tavo architektas ir konstruktorius, nes pinigelius jiems sumekejai ir matyt nemenkus
Patas sakai, kad PN name svarbu smulkmenos, skaiciavai poliu ir smeigiu itaka, o ividines sienas ilindusias i apsiltinimo sluoksni "nekreipi demesio" - NETEISINGA, cia silumos nuotoliai didesni uz visus tavo polius ir smeiges kartu sudejus o dulkes po statybu issivalo
jei nopri naudoti ppurskiama vata tai matyt geriausia butu prie difuzines glausti steico top, universal, thermo ar kazkuria kita tam skirta plokste tvirtinant ja prie dviteju siju virsutines saurosiso dalies tokiu budu:
Ant plokstes, atpjautos pagal tarpa tarp gegniu is isorines puses tvirtini PE kampukus su plastikiais varzteliais ar smeigemis su kepurelemis. Kampuko ilgis i apacia turi buti apie 2 cm ilgesnis uz plokstes stori, kad istacius tarp gegniu turetum per kur prisukti prie gegniu. Kampuku reiktu matyt kas kokius 20-30 cm per visa plokstes ilgi. Gautum tvirta konstrukcija, neispustu difuzines ir turetum vejo barjera is Steico plokstes, kuri nebijo ir dregmes is lauko puses. Tarpas tarp plokstes ir difuzines dideles itakos netures jei yra ventiliuojamas, tik siuo atveju pinigai difuzinei matyt truputi i ora isleisti
Stogo perimetra su visais problematiskais kampais - matyt tikrai vertetu pereiti su PUR.
Jei ruosiesi deti PIR su aliumu plokstes ir nori tureti tikrai efekta - vidines sienas teks nuzeminti, o apsiltinma ties stygomis, kur vidien nesanti siena su HEB sija ilenda, tikrai geriau pakelti tuos 10 -15 cm, kad PIR viduj visur praeitu vientisa ir suklijuota alu folija

Kad viskas būtų taip paprasta: imk ir pūsk.

Pirmas dalykas - pūsti tiesiai į difuzinę tikrai nenoriu, vadinasi reikalingas kažkoks karkasas. Greičiausiai tiktų toks pats, kaip ekovatos atveju: tik MPP plokštė arba vata prieš difuzinę ir tada MPP plokštė.

Antra, nepadarytas stygų karkasas - ten iš viso nėra į ką pūsti.

Trečia, oro sąlygos. Aš stogą galėsiu šiltinti ne anksčiau kaip antroje lapkričio pusėje, o koks oras bus tuo metu - visiškai neaišku. Įvertinus ir karkasą, realūs šiltinimo darbai galėtų vykti lapkričio pabaigoje, gruodį. O tuo metu jau greičiausiai, kad nebus tinkamos oro sąlygos. Vadinasi, PUR putos nusikeltų į pavasarį.

Ketvirtas dalykas, gegnių aukštos. Mano gegnių aukštis - 407 mm arba 40,7 cm. PUR putų turėtų pakakti apie 33 cm. Vadinasi 7-8 cm gegnių buvo pirktos be reikalo. Jų paprasčiausiai nereikėjo tokių aukštų. Ką daryti su tokiu oro tarpeliu?

Penkta, kuo PUR putos pranašesnės už ekovatą? Abi sandarios, PUR po senėjimo turi gerokai suprastėjusią liamdą, PUR - brangus dalykas? Kuo PUR putos būtų pranašesnės mano atveju?

1. Buvau pridėjęs tikrai daug nuotraukų. Dar jų tikrai daug kabo. Taip, buvo kas erzino, tai ir pratryniau. Be to, jos tikrai ilgai visos nebūtų kabėję, nes būtų išnaudoję mano dėžutės limitą. O jei padėjau vystytis temai, tai smagu.

2. Skaičiuokite paprastai: kiek kainuoja įrengti stacionares ir kiek žaliuzes, kas sukuria mažesnį šalčio tiltą? Man ne apsauginės, o fasadinės žaliuzės, kurios turi galimybę reguliuoti šviesos patekimą (apsauginės nėturi) viso namo langams būtų kainavę apie 17 400 Lt 2013 m ir 19 800 Lt šių metų kainomis. Aišku, keli langai yra šiaurės-vakaruose, šiaurės rytuose ir ten žaliuzių galima išvengti. Tokiu atveju vien rytų, pietų pusės žaliuzės būtų kainavę apie 10 000 Lt, jei gerai pamenu.

Mano pietinis stogelis kiek kainavo sunku įvertinti, bet visas stogas be apšiltinimo kainavo apie 53 200 Lt. Stogo plotas - 170 kv. m. Vieno kv. m kaina išėjo apie 310 Lt. Mano pietinio stogelio plotas apie 23 kv. m. Vadinasi man stogelis kainavo apie 7100 Lt. Dar trūksta vidinio pakalimo, taigi iš viso bus apie 9000 Lt. Bet jis dengia ne tik langus, o daug platesnę plokštumą. Jei vertintumėme tik langus, tai būtų apie 12 kv. m. Tokiu atveju man pagrindinių langų žaliuzės kainavo apie 3700 Lt. Tikros tų langų žaliuzės būtų kainavę apie 8000 Lt. O šiuo atveju gavau ne tik žaliuzes, bet stogelį nuo lietaus terasoje. Taip pat manau, kad stogelis maloniau šešėliuoja nei žaliuzės: turi daug šviesos, bet ne saulės.

Kitas dalykas - šalčio tiltas. Žaliuzės turi turėti valdymą: ar mechaninį, ar automatinį. Tokiu atveju daroma skylė sienoje, t.y. skylės sienoje prie kiekvieno lango. Jos tikrai nemažos ir praleidinės šaltį, o kur dar pats žaliuzių tvirtinimas, kuris ir yra šalčio tiltas. Mano atveju tai buvo tiesiog gegnių tiesinys, nes gegnės ar taip jau yra ir jokio papildomo šalčio tilto nesukuria.

Todėl aš už architektūrines šešėliavimo priemones, jei galima gražiai išspręsti namo fasadą, architektūrą, tokios priemonės ilgalaikės, nebus gedimų, mažesnis šalčio tiltas ar visiškas šalčio tilto nebuvimas.

Tiesa, mano du antro aukšto langai neturi architektūrinio šešėliavimo. Teisingiau 3 antro aukšto langai. Du tikrai kels problemų, bet likęs vienas - reikia pažiūrėti. Dėl tų dviejų turiu tokią nuomonę: žaliuzės ar panašios dekoro apsaugos priemonės iš vidaus, geoterminis vėdinimas į grindis, naktinis vėdinimas atidarius langus. Žodžiu, bandysiu vėsintis kol kas tokiomis priemonėmis. Jei matysiu, kad problemos išspręsti nepavyks, teks daryti lauko žaliuzes, nors jų labai nenorėčiau.
Papildyta:

1. Projektinėje stadijoje viskas buvo numatyta: vata tarp gegnių ir 10 cm PIR plokštės. Be to ne viską supranti tiesiogiai. Aš sakiau, kad žinau U vertes, kokias turi pasiekti kiekviena atitvara. Stogui reikia ne daugiau U-0,075 W/m2k. Pradeda nebepatikti vatos, todėl ieškau alternatyvų, kurios turi aiškius rėmus - 0,075. Kur čia kas nenumatyta. Medžiagų keitimas vienų kitomis tikrai nepasaulio pabaiga, jei nepakeiti projekto esmės, t.y. 0,075 W/m2K stoge. Be to projekto laikymasis pirmiausia reiškia, kad nebus mažinami, didinami langai, keičiama langų padėtis, nes matote padarius perdanga pasirodė, kad iš antro aukšto atsiveria gražesnis vaizdas ir t.t. Be to, itin detalus konstruktyvas, kuris numato visus (ar beveik visus mazgus) būtų kainavęs apie 5000 Lt. Aš pirkau tik laikantį konstruktyvą, t.y. pamatų, sienų ir stogo laikančius apkrovas dalykus, medžiagų suskaičiavimus ir pan. Mano konstruktyve ne buvo detalaus mazgų sprendimo. Tai kainuoja papildomai ir aš to nepirkau.

2. Tai ką jie siūlė, jie jau pasiūlė. Pinigus jau sumokėjau ir tikrai neprivalau jiems skambinti ir galvų zyzinti.

3. Įrodyk, kad tikrai didesni. Jei sieną apglėbia 40 cm šiltalo storis (ta dalis, kuri atsieit įlindus į stogą), tai tikrai toje vietoje jau nebus jokio šalčio tilto. Smeigės daug mažiau įgilintos ir jokio šalčio tilto nėra. Be to, kalba buvo daugiau apie tai, kaip PIR plokštės paleisti, kad būtų vientisa plokštuma. Aišku viską su PIR plokštėmis padaryti būtų puiku, bet sakiau, kad ir kitomis medžiagomis galima tą vietą puikiai užsandarinti.

4. Geriau būtų, kad nupieštum, nes ne viską supratau. Vaizdas kartais iškalbingiau už žodžius.

5. Ir kaip tu tas vidines sienas ir HEB pakelsi, jei tai laikanti kosntrukcija. Virš jų eina statiniai, kurie laiko stogą. Kaip tu siūlai juos apeiti? Čia viską sumaišei ir neįsigilinai į situaciją.

4 piesti su visokiom programon nemoku
paaiskinu dar karata: tinkamo plocio plokste (standesne nei MDP, pvz Steiko top) is dvieju sonu aptvirtini PE kampuciais - kaip kojelem, kur kamputis apgaubia plokste ir tada kojel i vidu statai tarp gegniu ir tvirtini varztais per islindusias kampuciu puses
5 sienu nieks nesiulo kelti, o apsiltinimo sluoksni - savo piesinuke perkelk dvi raudonas (apsiltinimo storis) linijas i virsu virs HEB atatinkamai ir visos vidines sinos turetu buti zemiau apsiltinimo