Pasyvus namas - 29 tema

Sveiki,

Šioje temoje išsakyta dalyvių asmeninė nuomonė, kuri nebūtinai teisinga ir kuria nereikia aklai vadovautis.

Ankstesnės temos apie pasyvų namą:

Pasyvus namas - 28 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 27 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 26 tema, Ekonomiskai efektyvus namas
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus na - 25 tema
Pasyvus namas - 24 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 23 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 22 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 21 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 20 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
(noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąvade yra netikslumų, ypač tai liečia pasyvaus namo dogmas, nes pasyvaus namo statybai keliami tiktai trys reikalavimai, visa kitą yra rekomendacijos, kurios kiekvienam namui individualios)

1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid sukurta, nesudėtinga, namo šilumos nuostolių skaičiuoklė,
3. kristinka_2010 sudaryta, jos namo šilumos nuostolių skaičiuoklė
4. Informacija apie plokščius pamatus
5. Šildymo ir ventiliacijos sistemų energiškai efektyviuose ir pasyviuose namuose pastatytuose ES apžvalga

Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Plius vienas nerašytas reikalavimas. Norint savo namą sertifikuoti, kaip PN, statybas, reikia derinti su Vokietijoje esančiu PN institutu, dar nuo namo projektavimo stadijos, pastoviai jam mokant nustatytus mokesčius, kurie yra pakankamai dideli ir turint omenį, kad A++ namo reikalavimai yra aukštesni, kyla klausimas, ar tas sertifikavimas yra to vertas.

Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvumo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).

Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)

PN aktuali fizikos abėcėlė:
Šildymo prietaisų galia ir šiluminiai nuostoliai matuojami vatais (W), kilovatais (kW)
Šilumos sąnaudos, šilumos nuostoliai ir pritekėjimai per tam tikrą pasirinktą laiko tarpą matuojami kilovatvalandėmis (kWh), už kilovatvalandes mokama energijos tiekėjams.
Trumpai:
galia - W, kW
energija - Wh, kWh

Prisibandžiau su U-Wert daugybė variantų. Žiūrėjau, kad bendra sumuštinio U vertė nebūtų prastesnė nei 0,074 ir kad nebūtų rasos taško. Štai geriausi rezultatai.

Celiuliozė
1. Vien tik celiuliozė ant difuzinės plėvelės. Jos reikėtų 60 cm storio, rasos taško nebūtų. Rizikinga pūsti, nežinau ar ten būtų koks kondensatas.
2. O čia sumuštinis, kurį sudaro 55 cm celiuliozės, MPP plokštė ir 4 cm priešvėjinės vatos tarp MPP ir difuzinės.

Viršuje esančių sumuštinių trūkumas, kad jų storis - 60 cm. Man pagal architektūrą skaičiuotą, kad geriausias sumuštinio storis - 50 cm (erdvesnė palėpė). Tokiu atveju virš stygų galėčiau supūsti 60 cm celiuliozės, tačiau gegnes reikėtų šiltinti šiek tiek kitaip. Į dvitėjas sijas dėčiau MPP, tarp MPP ir difuzinės 4 cm priešvėjinės vatos ir tada pūsčiau 35 cm celiuliozės. Iš vidaus papildomai reikėtų tvirtinti 10 cm PIR plokštes. Štai visas sumuštinis.

Su 0,034 liamda turinčia akmens vata (tokią turi Paroc Extra Plus) pakaktų 55 cm storio sumuštinio. Beje, su Knauf stiklo vata pavyktų ir geras rezultatas, nes jie turi stiklo vatą, kurios liamda net 0,032. Tik po Bango pasisakymų kažkaip baisoka dėl stiklo vatos.

O ploniausias sumuštinis tarp gegnių būtų toks: 40 cm akmens vatos tarp gegnių ir 7 cm PUR. Štai jis.

O štai koks liūdnas vaizdas su purškiamomis PIR putomis. Sumuštinio liamda prasta, be to yra rasos taškas. Sumuštinis toks: MPP plokštė, tarp plokštės ir difuzinės 4 cm priešvėjinės vatos ir tada 35 cm PUR putų ant MPP plokštės. Sumuštinio privalumas, kad jo storis tik 40 cm. Beje, ėmiau vokiečių nurodyta PUR liamda reikšmę - 0,029. Jei paimame geresnę liamdą reikšmę (0,025), tai turime šiltesnį sumuštinį. Be to U-Wert rodo, kad net ir PIR putoms neblogai iš vidaus įdėti garo plėvelę. O štai koks rezultatas būtų jei PUR putas pukrkštumėme tiesiai ant difuzinės. Rasos taškas atsirastų dar anksčiau. Po visų šitų U-Wert reikšmių ir įvertinus didelę PUR kaina, mane šitos putos jau nebežavi. Su NEPS vaizdas būtų toks.: 4 cm priešvėjinės vatos prieš difuzinę, tada 36 cm neoporo tarp dvitėjų sijų ir dar 8 cm ant viršaus. Daug vargo ir gana storas sumuštinis, daug atliekų, rasos taškas nuo -29.

Man kol kas atrodo, kad geriausias variantas toks: ant stygų beriu/pučiu 60 cm celiuliozės vatos, o gegnes šiltinu taip: MPP, 4 cm vatos, difuzinė ir 36 cm celiuliozės tarp dvitėjų sijų. Iš lauko ant gegnių dar dedu 7-8 cm PUR plokštes. Labiausiai norėčiau visą stogą 60 cm storiu nupurškti su celiuliozės vata, bet toks storis ant gegnių stipriai mažina vidaus erdvę.

Sumuštinius turiu. Dabar reikia susiskaičiuoti bent apytiksliai kainas: celiuliozės, celiuliozės su PIR plokštėmis, akmens ir stiklo vatos. Su vata galimas darbų brokas, bet tikriausiai tai būtų pigiausias sumuštinis. Kokios mintys?

knauf mineraline - silta beveik kaip neoporas - 0,032 . idomu kokiomis salygomis

nes jie turi stiklo vatą, kurios liamda net 0,032. Tik po Bango pasisakymų kažkaip baisoka dėl stiklo vatos.

Mano pasisakymai apie stiklo vatą taikomi standartiniams namams. Prisukite ištisinį OSB paklotą išklijuotą aliuminio folija, 5mm tarpus užpildykite elastingu hermetiku, paviršiuje esančians aliuminio folijas sujunkite lipnia aliuminio juosta.
Visą perimetrą užklijuoti spec juosta, kurios kita pusė užtinkuojama: http://www.youtube.c...h?v=VmdKVJi6tAk
Tada žiemą, dar nieko neįrengus ant aliuminio folijos, bet jau šildant pasitikrinate sandarumo testu sukuriant neigiamą slėgį (testuotojų paprašote padidinti slėgį daugiau nei reikia matavimui) ar niekur nepalikote smulkių skylučių stoge. Jos gerai pastebimos kaip šaltos dėmes.
Jeigu stogas neleidžia oro problemų dėl sveikatos naudojant stiklo vatą neturėsite, nes ji paprsčiausiai nepateks, bet tokiu atveju reikėtų siekti idealaus rezultato, kaip visada pas jus.



Jeigu nuspręsite purkšti, tai kaip ir Mintas sakė viskas turi būti sausa, o aš dar pridėsiu tai, kad patalpos aplinkos temperatūra idealiu atveju turėtų būti apie +20C, t.y. reikėtų galingų oro šildytuvų. Patalpas šildant kelias dienas nors kažkiek mažai tikėtina, kad patalpose susidarys kondensato. Viskas nuo paviršiaus turėtų išdžiūti. Dėl viso pikto pasimatuočiau genių medienos drėgmę. Jeigu ji viršyja 15-20% tai jau būtų rizikinga pūsti putas, nes medžio konstrukcijos privalo būti ne drėgnos. Kokias konstrukcijas užpukšite tokios jos ir liks daug metų, jeigu stogas ne kiauras.

Kam ta MPP, pritvirtinai priešvėjinę kad ir su poliuretano putomis iš balionėlio ir pūti ekovatą. Negi priešvėjinės vatos tam reikalui neužteks?

Gal idek stogo pjuvi kaip bus siltinama, kokie atsumai nuo grindu iki perdangos.

Šeip tai per stogą oro srautai cirkuliuos į namo išorę, tad mažai tikėtina, kad stoge esančios vatos pateks į namo vidų.

Plius pasikartosiu, mano nuomone statant sandarų namą būtina iš vidinės pusės montuoti ir OSB plokštes, sakyčiau BangaS labai gerai nupaišė vaizdą kaip tai daryti.

Visoms medžiagoms yra kažkokios sąlygos. Čia šie tiek informacijos. Deklarojamoji verta gauti pagal šiuos standartus: EN 12 667,
EN 12 939.
Papildyta:

1. O gal pradžioje susipažinikime su baubu. Aš, jei dėčiau stiklo vatą, tai būtų ši. Čia dar šis tas. Ir dar čia. Dar ir čia.

2. PUR putas aš jau beveik pamiršau. Vienas putikas ką tik labai aiškiai pasakė: geriausia pūsti, kai vidaus patalpų temperatūra bent jau +15. Vadinasi galima pūsti tik ateinantį gegužį, birželį. Be to pati medžiaga dar per daug neaiški. Lietuvoje vieni naudoja lenkiškas neaiškias putas, kiti atsieit vokiškas, ispaniškas. Visi slepia apie senėjimo procesą, bet galiausiai atsiunčia deklaracijas, kad liamda tik 0,029 ar pan. Žodžiu, brarngus ir pervertintas daiktas. Panašu ar net tokį patį sandarumą galima gauti ir su įprastomis medžiagos, nebijoti dėl neaiškios chemijos, neaiškaus pūtimo ir t.t.
Papildyta:

Apie kokius 5 mm tarpus kalbate? Ar ne per sudėtingas procesas? Susukti OSB, padaryti testą, tada išpjauti skyles ir pūsti ekovatą. Beje kaip pats šiltinsite savo stogą?

Tai čia galioja kai oras ramus ir lauke šalta.
Vėjuotu metu, plėvelės bus blaškomos į visas puses, taip pat ir "hidrauliniai smūgiai" staigesnio durų uždarymo momentu. Rekuperatoriaus oro srautų išsibalansavimas. Visa tai lems šiokį tokį dulkių judėjimą į patalpas.
Dar apie rekuperatoriaus srautų išbalansavimą. Skaitoma, kad išsiurbti papildomai oro iš patalpų yra "sveika", tai daroma kai kuriais atvejais atitirpinant šilumokaitį specialiai . Sveika todėl, kad šiltas drėgnas oras nepatenka į apšiltinimo sluosknį ir ten neiskondensuoja, o šaltas sausas patenka į apšiltinimo sluoksnį ar kitus nesandarumus į namą ir džiovina vatą, konstrukcija. Lyg ir viskas gerai, bet nutylima, kad tap gali būti atneštos dulkės iš vatos į patalpas.


"Priešvėjinė vata" neužtiktrina priešvėjinės funkcijos, nes yra nesandari. Priešvėjinės vatos gabalas daug išlinks nuo ekovatos spaudimo, prisispaus prie difuzinės ir bus tas pats, kaip ir išvis nenaudojant priešvėjinės vatos.
MPP plokštė būtų 12mm įtvirtinta kas 60cm, tai jau standi konstrukcija, kurios vata pastebimai neišgaubs ekovata, bent jau neišgaubs tiek, kad prisispaustų prie difuzinės ir neįtemps jos papildomai. Be to plokštė neleistų taip laisvai cirkuliuoti garui į abi puses apšiltinimo sluoksnio išorinėje pusėje, nes ji mažiau laidi garui. Ta staigiai kaip ir aplinkos ore kintanti santykinė drėgmė nieko gero šaltajam vatos paviršiui, nes toje kintančios drėgmės zonoje susidaro kondensatas kaip ir aplinkos ore. O šito yra stengiamasi išengti.
Daug niuansų su ta vata...

MPP vien tam, kad amortizuotų putimo slėgį. Nežinau ar vien priešvėjinė vata tai padarytų. Gal ir padarytų. Bet klausimas ar priešvėjinę vatą su klijais normaliai pritvirtinsi. Gal geriau tą vatą tvirtinti virvučių, siūlų pagalba. Kaip standartinę vatą.
Papildyta:

Visas stogas bus šiltinamas štai taip. Ten, kur pietų pusėje turiu išlindusį stogelį, ten bus šiltinama štai taip. Tokiu atveju virš stygų dar reikia padaryti vėdinamą oro tarpą: arba abiejuose sienų frontonuose daryti skyles, arba dėčiau vėdinamą kaminėlį į čerpių stogą. Jei noriu, kad nebūtų vėdinama, tada reikia šiltinti iki kraigo. Tokiu atveju didėja medžiagų išeiga. Iki stigų - apie 130 kv. metrų stogo plotas, iki kraigo - apie 170 kv. m.
Papildyta:

Aš galvoju, kad jei medžiaga naudoja visas pasaulis, tai gal nėra taip blogai. Be to mano žiniomis vakaruose stiklo vata populiaresnė už akmens vatą. Ar aš klystu. Beje, ta stiklo vata dabar jau gana ekologiška.
Papildyta:

O ką pats stoge naudosite? Stogas lygtai irgi dvišlaitis.

Stogas beveik identiškas. Naudosiu NEPS

Ekovata - melagiai kaip reikalas.

Aš: Atsiųskite savo vatos šilumos laidumo deklaraciją - ne laboratorinę, o deklaruojamą ar projektinę.
Jie: Visi parametrai www.ekovata.lt
Aš: Jūs savo internetiniame puslapyje medžiagos šilumos laidumą nurodote kaip 0,033, bet tai yra laboratorinė reikšmė, kuri gauta gal tik vieną kartą iš 10 bandymų. Aš norėčiau pamatyti medžiagos CE, ar panašią deklaraciją, kurią duodate, kai atvežate medžiagą pirkėjui. Tas VGTU bandymo protokolas negali būti viešinimas kaip teisingas, nes tai yra tik laboratorinė, o ne deklarojamuoji vertė.
Jie: Turim ka turim .Daugiau pasiulyti nieko negalim. Jegu jusu Fantazijas išpildys kitos firmos – kreipkitės i jas. Tiesa, nepaminrjau , VGTU daro butent 10 bandiniu ir poto išveda vidurki .Geraiausias bandymo rezultatas buvo 0,0029.
Aš: Ar jūs galite pateikti medžiagos deklaruojamąją, o ne laboratorinę vertę?
Jie: Visi celiuliozines vatos gamintojai laukia CE standarto notifikavimo.Kol Jo nera , nera standarto.
O kokius popierius išduoda VGTU tokius ir rodome. Lietuvoje tai vienintele profiseonali ir patikima istaiga. Kitos išeities mums nera . Nebent jus ponas toks gudrus ir galit pasiulyti geresne alternatyva.
Aš: O jūs, ponas, ar žinote, kad yra laboratorinė ir deklaratyvioji reikšmė. Man reikia daugiau dokumentų.
Jie: Netinka , nesipusk. Nusipirk putplascio.
Aš: Kaimieti, netujink. Pagarbos kitam ir prasau atsakyti i uzduotus klausimus.
Jie: Pasol tu nahui , pridurkas.

Geras marketingas, geras produktas ir geras pardavėjas.

Papildyta:

O kodėl nedėsite MPP plokštės ir nepūsite celiuliozės ar nedėsite kitų vatų? U-Wert rodo, kad NEPSe bus rasos taškas. Beje, jis bus klijuojamas tik iš šonų prie gegnių ar dar ir vidine plokštuma? Arba koks bus visas sumuštinis?