Reikia patarimo. Kaip pasielgti?

Mano sesė savo vaikus pas mamą palikdavo pusmečiais, mano vaiko nė minutės neprižiūrėjo. Abiem atvejais... Sesės vaikai su nuoskaudom prisimena, kaip paauglystėj prie darbų buvo lenkiami, esą nuo to dabar nugaras tebeskauda. Manoji, kad močiutei visai nereikalinga...
Turi būti bendravimas, savipagalba, aukso viduriukas.

Tie "lozungai" kaip sakot, kartais virsta darbais, kurie užtikrina saugią ir ramią ateitį, ir jei reik tai ir tempi, o kitos tik verkšlenti temoka ir nieko nepatempia, net pačios savęs kaip šioje istorijoje Ir apgailestavimus reiktų išreikšti tai kitai, kuri jį ant savo galvos užsikorė, o ne man

Taip, būtent - jei reikia, ir tempi, o kurgi dėsies. Jei vyras nusišalina nuo visko - tai ir tempia moteriškės visus kampus, darbus ir vaikus, bet tuo didžiuotis ar girtis?? Pasiguosti nebent, kad va, vyras absoliučiai nepadėjo ir nepadeda, savo vaikų neaugino, nenori, jam nereikia. Tai pati viena, gyvanašlė.

Apie pagalbą. Kažkaip labai į kraštutinumus čia lenkiama - arba atsisakoma BET KOKIOS pagalbos, viską "pati viena, tik aš aš aš" (kai net vyras laisvas kaip paukštis, kaip Rūtos Mėtos, be tėvystės pareigų ir atsakomybės), ir tada jau "niekas nepaaiškins, ką ir kaip turiu daryti ir kaip savo vienos vaikus auginti".
Arba metamasi į kitą kraštutinumą- jei jau reikia pagalbos, tai reiškia, apsigyvenu pas uošvius ar tėvus, mano vaikus augina jie, neturiu teiės į savo nuomonę, esu absoliučiai priklausoma.

O kodėl ne tarpinis variantas? Kuris, mano nuomone, kaip tik ir puoselėja pačiu gražiausius, žmogiškiausius ryšius. Su galimybe imti IR duoti. Su galimybe padėti IR paprašyti. Pirmiausiai - dalintis vaikų auginimu su vyru. Nebijoti paprašyti pagalbos iš tėvų ar uošvių, kai tos pagalbos išties reikia. Taip, vaikus AUGINA tėvai, bet PADĖTI gali ir seneliai. Mes esame žmonės, ne gyvūnai džiunglėse, ir mes dalinamės parama, gerumu, šiluma. Priimti pagalbą - tai nereiškia likti skolininku ar prarasti teisę į savo nuomonę, sprendimus, laisvę.

Čia pasvarstymas labiau ne apie temos autorę, o apie kitus pasisakymus temoje.

O ka pagal jus reiskia ''vyras padeda''? Na as turbut prie tu ''didvyriu'' taip pat, nes vyras dirbo kai vaikas mazas buvo, o as ne. Tai naktimis tik vienakarta buvo atsikeles, nes pakeliau ir paprasiau kazkokios tai pagalbos. Man pvz yra nesuprantama kam abiems nakti keltis, jei vienam anksti ryte i darba, o kitas nedirba?
O kai pas broli gime vaikas, tai jis irgi dirbo ir studijavo. Broliene nedirbo, bet vystyklus kibiran sumesdavo ir laukdavo vyro po darbo ir po mokslo kada gris ir iskalbs (na pampersu tada nebuvo). O kadangi vaikui tik kosytes isvirdavo, tai laiko nemazai pas ja atlikdavo, varydavo pas drauges. Bet uztat visi zinojo, kad jai ''vyras padeda''.
Na tai kas geriau, kam tie principai? Taip, zmones, o ne bezdziones esam ir supratimas tarpusavyje seimoje turi buti.

flight




Tai gal tas vaikas nebūna kūdikėliu iki 18 m. Na buvo pas tave periodas- vaikas kūdikis, vyras dirba, normalu naktį keltis gal ir mamai. Bet vaikas gi auga-darželiai, būreliai, mokyklos, daktarai, pirkiniai, nu pilna reikalų, pagaliau finansai jam išlaikyti, tai ir yra kai visa šitą padaryti padeda ir vyras. Aišku jei žmona nuo vaiko gimimo nedirba niekur iki 18 m. tai gal viską jinai padarys ir viena. Tai bus jos darbas. Bet jei abu dirbantys, tai ir rūpesčius dalijasi pagal galimybes, aplinkybes ir t.t. o ne moteris viską veža viena. Ir dar tuo didžiuojasi. Arba kai vyras iš vis palieka vaikus ir nesirūpina jais.

Tai pas Kuria cia is musu toks vyras?
O tai autores vyras, pagal flight, turi mesti furisto darba ir padeti 8-eti is mokyklos parvesti? Tada butu geras vyras? Ir tada butu niekam tikes, nes atsirastu kita priezastis, kad pinigu truksta. Tai ir noriu pasakyti, kad maziau marciai nosi riesti reikia, ivertint situacija ir anytos paprasyti vaika globot dvi savaites. O paskui kitokiu veiksmu imtis, jei jau neturi savo zodzio, jei puodelis ne ten padetas ar saldainis mociutes uzkliuna nupirktas.

Rūta Mėta rašė, kad jos vyras niekaip neprisidėjo -neprisideda prie nuosavų vaikų auginimo, ir ji, panašu, tuo didžiuojasi



Vyras turėtų iš savo uždirbamų pinigų pasamdyti auklę vaikui parvesti, jei to reikia (šiuo metu, panašu, savo pinigus jis investuoja į tėvų namus, vietoje to, kad galvotų apie savus namus). Jis galėtų pasiimti atostogas būtent tuo metu, kai žmonai sunkiausias metas - sesija, ir pažiūrėti savo sūnų. Jis turėtų prisiimti tam tikrų sprendimų, matydamas, kad žmona ir jo tėvai sunkiai sutaria, namuose tvryo įtampa. Kaip pvz -nuosavo būsto įgijimas ar pagaliau, nuoma. Vaikas abiejų, rūpestis - irgi abiejų. Kodėl vyras gali pasišvilpaudamas išlėkti į savo darbus ir viską numesti, o žmonai tai reikia IR dirbti, IR mokytis, IR dar vienai vaiką žiūrėti? Taigi ne į naktinius klubus eina,ne su draugėm kavytę geria, o rimtai nuoskeliai dirba, su aiškia perspektyva.

Ateis metas, žmona įgis profesiją, tikėtina - geriau apmokamą darbą, tai bus jos įnašas į šeimą, bendrą būstą ir kt. O dabar ir vyrui reikėtų pasukti galvą, kaip išlaviruoti, o ne - išvažiavau, viską palikau ir ramu, o jūs jau ten kažkaip tvarkykitės. O ką - ar ne patogu.

vat nėr blogiau, kai santuoka tarp vyro ir žmonos pakinta į santuoką tarp marčios ir anytos. Šiuo atveju taip ir yra. Viena taip reik suprast sūnelio interesus gina, ir stengiasi daryti tai ko pati nenori. Kita bando kažkaip padaryti šeimą savo su vaiku ir vyru kuris gyvena savo gyvenimą be šeimos. Gera čia varyt- va kokia ji bloga ir nedėkinga. O man jos gaila, ji čia Lietuvoj neturi kas ją palaiko, į ką pasiremti. Draugės draugėm. savus gyvenimus turi, o va tėvai, kurie ją galėtų palaikyti- toli. Palaikyti tai va tokiaose žingsniuose- tu dukryt išsinuomok butą, tu susirask vaikui auklę, kuri paims iš mokyklos, tu užsidirbk, mes tave suprantam ir palaikom. Mes čia šalia. Viso to nėr. Iš rašymo suprantu, kad autorė dar iki 30 metų, jauna. Ir svarbiausia be paramos.

Argi sunku paziuret vaika? Nezinau kaip jums bus ir atrodys,bet man atrodo,kad uzauginusi savo vaikus tikrai nebenoresiu sedeti namie priziuredama vaiku vaikus Dar jusu motyvas,kad jus esate jaunas zmogus ir jums reikia dirbti,kad galetumete kazka daugiau sau leisti,parodo poziuri,kad vyresniems zmonems(ne jauniems)sau nieko nebesinori ,tik prie peciaus sedet.

Teorškai aš sutinku su viskuo. Rimtai. Ir aš manau, kad vyras turi ne ką mažiau pareigų vaikams ir namams, nei moteris. Bet žiūrim ką turim - vyras to nedaro. Nusiš..kt jam ant tų bobų rietenų, nors temos autorė reik manyt ne kartą anyta ir gyvenimu su ja skundėsi beigi savų namų prašė. Neuždirba jis (greičiausiai) ir ant auklės, arba jei ir uždirba, tai nemato reikalo jos samdyt, kai dvi "bobos" namie. Nusispjaut jam (greičiausiai) ir ant kitų žmonos poreikių. Sorry, temos autore, jei klįstu Bet tarkim tai tiesa. Tai kas iš to, kad vyras "turėtų ir galėtų"? Jei nei daro, nei nori daryt. Čia tas pats, kaip pasakymas, kad seneliai privalo anūkus mylėt ir/arba juos padėt prižiūrėt. Nu gal ir privalo, ale vat jei nenori, tai ką tu su jais?

Kažkoks bergždžias reikalas yra aiškinti kitiems, ką jie privalo. Nieko neprivalo, jei nenori. Įstatymas tik pareigą išlaikyt realiai bando užtikrint. Ir tai sunkiai sekasi, o visa kita... Nu jei nenori vyras vaiku ir žmona bei jų psichologine gerove rūpintis, tai ir nesirūpins. Ir ką tu jam? Ir motinų yra, kurioms vaikai nerūpi. Nu ir kas, kad teoriškai lyg ir privalo rūpėt.

Dėl šios priežasties daug efektyviau yra į save žiūrėt, nei į kitus. Tai, žinoma, nereiškia, kad nereik vyrui aiškiai išdėstyt problemas ir/arba reikalauti jo indėlio į šeimos gerovę. Bet turėti atsarginį planą, ką reiks daryt, jei jam px, irgi tikrai nepakenktų.

Bet jei ji 8-is metus skundziasi forume ar tai viena ar tai kita iskilusia probleme(autores atveju charakteriais nesusigyvena nei su vyru, nei su anyta) ir sukurus tema praso patarimo, ji turbut gauna, bet nieko nedaro, tai ka galima dar patarti? Ar tik laukia, kad cia visos pades pulti ta anyta?
Gaila proto ribose ir man jos, bet ne todel, kad ji tokia vargse, o todel, kad nieko pati nenori keisti ir be reikalo konfliktuoja.
Papildyta:

Jo, 8 neriu su trupuciu metu vaikui aukle samdyti, kad is mokyklos parvestu . O kodel nemokinti vaiko savarankiskumo kad paciam po truputi pratintis grizti is mokyklos(na gal kartais ir mociute parveztu, nezinau kaip ten viskas vyksta, bet jei vaikai is provincijos, tai lyg mikriukai vazineja ), pasisildyti kad ir mikrobangej is anksto suruosto maisto, ir i kiema su vaikais iseiti . Jau toki pereinama laikotarpi galima pradet ir siandien daryt, graziai su anyta susitaikyt, pagalbos paprasyt ir savo vyra snekint busta pirkt ar nuomotis.
O tai kaip paraso, kad sako''jei mano vaiko neziuresi. as taves senatvej neziuresiu'', tai kokia gali buti nuomone apie zmogu? Nemazai patarimu cia gavo, imk ir daryk kazka, o neverk atsisedus.

p.s.
Bet apie vyra tai cia pacios isvartet, gal jis grizes is reiso ir uzsiima tuo vaiku, gal nuveda kazkur ar is mokyklos pasiima? Ar ji raso, jog tas vyras tik prie teliko isidrebes guli ir savo tevus gina? Man isvis paslaptinga autore atrodo, kai pries 8 metus rase, jog nori vaika pasiimti ir varyt nieko nesakius i uzsieni pas tevus... O kodel neatsiset su savo draugu- vyru ir neaptart padeties, neieskot kompromisu?
Papildyta:
[quote=flight,2014 10 22, 11:46]
Rūta Mėta rašė, kad jos vyras niekaip neprisidėjo -neprisideda prie nuosavų vaikų auginimo, ir ji, panašu, tuo didžiuojasi


As taip supratau, kad Rutos Metos vyras pinigus uzdirbinejo, o ne vaiku savo atsisake.

na ji skundžiasi forume, jau sakiau, užtai kad tėvai nuosavi toli. skūstųsi jiems. Jei prieš 8 metus jai buvo koks 20 metų, tai ką ji galėjo taip jau visai viena padaryti su kūdikiu ant rankų. Išeit butą išsinuomot, auklę nusisamdyt ir pragyvent? Per tuos aštuonis metus ji šį bei tą padarė- įstojo mokytis, susirado darbą, tai ne taip ir mažai. Juk ten toks dalykas kaip vyras- tik popieriuje. Na nemyli jos niekas ten. Nei jos vaiko. Tai va dabar gal paklausys ir išeis su tuo vaikiuku. Jei tik jos alga tai leidžia padaryti. Ir taip yra aišku, kad joks vyras su ja atskirai gyventi neis, ir apskritai šita tema yra apie realias skyrybas.