Reikia patarimo. Kaip pasielgti?

Jei uošviai taptų neįgalūs, pagal įstatymą jais rūpintis turės jų sūnus, o ne marti.

Ir vaikus, pagal įstatymą, privalo prižiūrėti tėvai. O ne seneliai...

[quote=Hmmm...,2014 10 20, 11:31]
O jei du vaikai, vienas tėvus vežioja, vaistus perka, eikvoja savo laiką, sveikatą, pastangas, daro viską, kiek gali, o kitas vaikas tik protą knisa - ne tuos vaistus nupirkai, ne tuo laiku nuvežei, ne tas sauskelnes naudoji, ne taip pakeli, ne taip nuleidi. Nei padėkos, nei pagalbos (materialiai), tik daug kritikos apie tai, ką tu ir vėl ne taip padarei. Ką siūlytumėt? Aš tai sakyčiau - nepatinka, kaip darau, pasiimk pas save ir padaryk geriau.

mergaites,as nekaltinu vien uosves,as pati ir esu sunkaus charakterio.ir anyta tikrai neziuri mano vaiko 8metus,ilgai uzsieny gyvenom,antri metai kaip gryze,nuo balandzio iki rugsejo pati vaika zjurejausi,tik rugseji isejau I darba ir prasidejo.dirbau pamainom,tai tikrai to vaiko nereikejo istisai ziureti,tok retsykiais paimti is mokyklos ir namuose valgyt paduoti.As sakiau uosviams, kas senatvej jus priziures jei ne as,sunus tikrai nesokines aplink jus.Karta pasakiau anytai,butu cia dukros vaikas but kitaip,o dabar cia marcios vaikas.Ji sako tai aisku.Man tas daug ka pasake.tvarkiau uosviu namus kiek isgalejau,rupsemes ten ir gyventi.Karta susipykom ir buvom su vyru nutare buta pirkti,tai uosviai pasake,jei iseisit,jusu cia nei kojos daugiau nebus,ir vaiko, man nevezkit.Tai ar cia pasakymas?as izvelgiu santaza.Anyta taip pat slaugo savo anyta,bet as matau kaip daznai ji bumba kad tai ta tai ana ji blogai padare,kad jei jos neslaugytu tai galetu I uzsieny isvaziuoti ar pan. As taip pat darau daug klaidu,ir pasakau ko kartais nederetu,bet trynimasi tuose paciuose namuose diena is dienos tiesiog jau nervai issitampe.

Nesu tikra,bet man panašiau, kad mažiau. Autorė rašė, kad gyveno su vyru užsienyje, paskui grįžo į Lt pas vyro tėvus.

Ir dar manau (nors žinoma, galiu ir klysti), kad šitaip marčią (ir matomai, sūnų, jei jis iiki šiol neisryžta asiskirti nuo tėvų ) kontroliuojantys uošviai visai nenorėtų, kad marti ir sūnus gyventų savarankiškai. Matomai, iš upšvių pusės daug manipuliacijų ir įkalbinėjimų bei gąsdinimų, kad kur jūs vaikai, durni, eisit, va gi nemokamai gyvenkit, namą prižiūrėkit, va anūką padėsim auginti, su sąlyga, kad mūsų klausysit, darbus mesit jei mes pageidausim, žemę dirbsit ir t.t.

Vienintelis variantas, mano nuomone - vis tik ryžtis ir atsiskriti. Bus finansiškai kiek sunkiau, bet juk turite abu darbus, vaikas tik vienas ir tas jau nemažas - nepražiūsite.
Papildyta:



Šantažas, manipuliacijos. Jei rimtai susirošite išeiti, dar ne to priisklausysite- ir širdis jiems stos, ir isterijos bus dėl "nedėkingo sūnelio bei piktavalės marčios". Jūsų sūnaus nei myli, nei rūpi - svetimas jiems tas vaikas, nereikalingas,kitaip nebūtų taip greit anūko atsižadėję.

Tik greičiau ieškokite savo būsto

Ok, sorry, vadinasi nedaskaičiau iki galo Tai jei ji tik kelis kartus karts nuo karto vaiką žiūri, tai kada sugebėjo taip sugadint, kad nei savarankiškumo 8-metis jokio neturi, nei valgyt nebenori? Jei tik kartas nuo karto ką nors skanaus nuperka, nu tai gal tegu? Kam ten tas dramas kelt?

Nu čia šiaip jau irgi toks subtilus šantažas iš Jūsų pusės, ar ne? Nežiūrėsiu (numanytina), jei Jūs man nepadėsit. Nežiūrėkit, neprivalot. Kaip kažkas teisingai rašė - jų priežiūra senatvėje bus Jūsų vyro pareiga. O jau Jums spręst, kiek tos pareigos persikelsit ant savo pečių

Oj, tik nereikia Čia kaip visi tie paliekami, kurie žudosi ar grasina gyvenimą sugadint Nenori, lai nebendrauja, tai jų pasirinkimas ir jų teisė. Jūs turite savo gyvenimą. Jei pradėsit jį tvarkyt pagal kiekvieno paverkimą, tai... nu, Jūsų pasirinkimas, aišku

Manyčiau, kad marčiai nėra sunku, bet va sūnui, autorės vyrui ...gali būti labai sunku "palikti" tėvus. Ar tik ne jis yra pagrindinis viso šio reikalo stabdis?

[quote=flight,2014 10 20, 12:38]
Nesu tikra,bet man panašiau, kad mažiau. Autorė rašė, kad gyveno su vyru užsienyje, paskui grįžo į Lt pas vyro tėvus.

Ir dar manau (nors žinoma, galiu ir klysti), kad šitaip marčią (ir matomai, sūnų, jei jis iiki šiol neisryžta asiskirti nuo tėvų ) kontroliuojantys uošviai visai nenorėtų, kad marti ir sūnus gyventų savarankiškai. Matomai, iš upšvių pusės daug manipuliacijų ir įkalbinėjimų bei gąsdinimų, kad kur jūs vaikai, durni, eisit, va gi nemokamai gyvenkit, namą prižiūrėkit, va anūką padėsim auginti, su sąlyga, kad mūsų klausysit, darbus mesit jei mes pageidausim, žemę dirbsit

Tiesiai I desimtuka!

Papildyta:

Irgi tiesa,kiek kartu sakiau iseinam,tai vis susipykstam del to,jis sako kuo tu nepatenkinta,dziaukis kad turi stoga virs galvos,pinigu duodu,vaika paziuri,ko dar tau reik.bet vyras nesupranta psichologiniu dalyku.jis sako nekreipk demesio.bet as taip nemoku.

Dėl šito tai pritariu. Mane dažnai stebina, kaip vyrai sugeba "nusiplauti" nuo panašių problemų ir palieka dvi šeimininkes vienuose namuose dėl vietos po saule kovot ir apsimeta, kad "viskas čia gerai".

Vis dėlto, jei grįžtant prie pradinės temos problemos, aš lieku prie savo nuomonės, kad vaiko priežiūra visų pirma yra vaiko tėvų reikalas. Seneliai gali padėti, jei nori. Jei nenori ar jei jų pagalba ir "tvarka" tėvams nepatinka, tai vietoje to, kad trypti kojom ir reikalauti iš kitų paklusnumo, reikia susikaupti ir tvarkytis su savo vaiku patiems. O kai paimi visą savo gyvenimą į savo rankas, niekas nepaaiškins kada dirbt ir ką veikt reiktų. Tuo tarpu kol naudojiesi kitų gerbuviu, kol gyveni svetimoj virtuvėj, kol savo pareigų dalį nori "permesti" kitam ant pečių (kuriam gal per sunku, gal noro per mažai, gal charakteris ne tas), tol ir lodaisi beigi purkštauji, kad gyvenimas vyksta ne taip, kaip man norisi.

P.S.: O kodėl nenorit tėvams finansiškai padėt "atsilyginant" už pagalbą su vaiku?

P.P.S.: O Jūs taip ir gyvenat visi vienoj troboj, ar yra kažkoks fizinis erdvių pasidalijimas? Nes jei kažkaip teorija pasidalinta, tai dar dar, bet jei vienoj patalpoj nuolat dviem šeimom, tai eina... šikt

Panašiai manipuliuoja ir temos autorė su savo pasakymais "kaip pasensit, tik aš jus težiūrėsiu". Maždaug - arba elgiesi, sena boba, gražiai, arba kai lovoj gulėsi pati sau sauskelnes keisies.
Abi pusės vienodos.
Tik niekada nesupratau ir nesuprasiu paverkšlenimų tema "kaip blogai su uošviais gyvent". Nu tai išsikraustai, ir baigtas kriukis.

[quote=DOMINUKE,2014 10 20, 11:34]
[quote=Hmmm...,2014 10 20, 11:31]
O jei du vaikai, vienas tėvus vežioja, vaistus perka, eikvoja savo laiką, sveikatą, pastangas, daro viską, kiek gali, o kitas vaikas tik protą knisa - ne tuos vaistus nupirkai, ne tuo laiku nuvežei, ne tas sauskelnes naudoji, ne taip pakeli, ne taip nuleidi. Nei padėkos, nei pagalbos (materialiai), tik daug kritikos apie tai, ką tu ir vėl ne taip padarei. Ką siūlytumėt? Aš tai sakyčiau - nepatinka, kaip darau, pasiimk pas save ir padaryk geriau.

mergaites,as nekaltinu vien uosves,as pati ir esu sunkaus charakterio.ir anyta tikrai neziuri mano vaiko 8metus,ilgai uzsieny gyvenom,antri metai kaip gryze,nuo balandzio iki rugsejo pati vaika zjurejausi,tik rugseji isejau I darba ir prasidejo.dirbau pamainom,tai tikrai to vaiko nereikejo istisai ziureti,tok retsykiais paimti is mokyklos ir namuose valgyt paduoti.As sakiau uosviams, kas senatvej jus priziures jei ne as,sunus tikrai nesokines aplink jus.Karta pasakiau anytai,butu cia dukros vaikas but kitaip,o dabar cia marcios vaikas.Ji sako tai aisku.Man tas daug ka pasake.tvarkiau uosviu namus kiek isgalejau,rupsemes ten ir gyventi.Karta susipykom ir buvom su vyru nutare buta pirkti,tai uosviai pasake,jei iseisit,jusu cia nei kojos daugiau nebus,ir vaiko, man nevezkit.Tai ar cia pasakymas?as izvelgiu santaza.Anyta taip pat slaugo savo anyta,bet as matau kaip daznai ji bumba kad tai ta tai ana ji blogai padare,kad jei jos neslaugytu tai galetu I uzsieny isvaziuoti ar pan. As taip pat darau daug klaidu,ir pasakau ko kartais nederetu,bet trynimasi tuose paciuose namuose diena is dienos tiesiog jau nervai issitampe.
[/quote]
Dominuke, ko taip kisate savo anytos senatve, tiksliau kas ja priziures... Gyvenkit sia diena, rytojus gali buti visai kitoks, nei jus mastote. Jus galite tureti dar penkias anytas, tai kad prie ko cia prieziura senatveje?
Ir dar: ar isivaizduojate ka reiskia priziureti sena zmogu(cia as apie jusu anyta priziurincia savo anyta). Tikrai neisivaizduojate kiek kainuoja nervu ir sveikatos su senu ligotu zmogum. Ir jums dar uztenka proto kaltinti kad neziuri jusu vaiko . O vaikas tai jau tikras bernas, turetu buti savarankiskesnis. Ko savo vaiko savarankiskumo nemokinat?
Ir aplamai jus metotes. Tai buna vyras, tai nebuna, tai skambineja vaikas vos ne kas pusvalandi jums, tai uzpykes pas mociute bega, kad kazka gautu...

Kaip paprasta. Nebent tas sūnus jau nebus autorės vyras. Tada jos nelies. Nes gyvenant šeimoje atsiriboti tiesiog neišeina.




Vyras nesupranta ko kito. Kad tu visada ten būsi svetima, ar dabar, ar po 5 metų, ar po 20 m. ir kad tai niekada nebus tavo namai. Niekada nebus tavo turtas. Kad taip gyvenanti moteris yra labai pažeidžiama, nes per gyvenimą taip ir nesusikraus sau jokio turto, jokio nuosavo stogo, jokio gerbūvio, kad nelinkiu, bet įvykus skyryboms, moteris išeis kaip stovi, na su keliais savo asmeniniais daiktais. Bet vyrui labai patogu. Nereikia kurti savo namų, leisti pinigų, stengtis, žmona tėvų priežiūroje, kur gi ji daugiau eis, patogu tiesiog.

anądien stotelėj girdėjau kaip dvi pagyvenusios draugės kalbasi. Supratau kad pas vieną yra mažas anūkas. Sako "nueinu namus padedu aptvarkyt, apskalbiu nu ir pasisiūliau paaugint (anūką taip supratau), bet ačiū Dievui atsisakė, pasakė kad jau auklę rado " Pagalvojau nu kokie mandagūs ir supratingi žmonės toje šeimoje Anyta pasisiūlė, bet labai apsidžiaugė kad vaikai jos auklės rolėje nemato, kad galėtų mėgautis savo pensijine ramybe ir anūku pasidžiaugt kai pati to norės Ir nuvažiavo abi draugelkos bilietų į kažkokį spektaklį pirkt Autorės vietoj pagaliau priimčiau sprendimą gyvent savarankiškai ir pilnai būt atsakinga už savo vaiką ir šeimą, jei kažkas netinka- imi ir keiti savo gyvenimą, o ne kitus žmones
Papildyta:

Šiandien dienos nesusiplanuoja kur vaiką dėt, o apie senatvę planuoja kaip kas bus Ir 8 metų bernas tikrai jau didelis, maniškiai patys išeidavo į mokyklą patys pareidavo ir dar sumuštinį susitepdavo Dauguma mano amžiaus žmonių (40) augo visiškai savarankiškai nors ir turėjo tėvus, man net į darželį tekdavo pačiai apsirengt ir išeit nes tėvai dirbo nuo ankstaus ryto Dabar dar mama prisimena kaip skirtingom kojinėm išėjau, ale vistiek nuėjau, pro šoną nepraėjau O čia