Geoterminis šildymas - 11 tema

Manau cia senas vidurkis. Savaitgali bendravau su zmogum matavusiu tau varzas tai jo pastebejimais vidurkis 50 buvo gerokai uzkeltas siuo metu jis vidutiniskai imtu apie 40 W is metro pagalsavo matavimus. Pas cibuli irgi panasiai gavo

Liuks. Dabar vadybininkiūkščiams bus galima "duoti per ausį" su tuo jų 50W/m
Gal kas turit info ar šiaip iš praktikos, kada ŠS jungia/gali jungti savo elektrinį teną?

Pilaitėje vanduo (geriamas) 55m gylyje.
Nebent čia kitas vandeningas sluoksnis.
Papildyta:


Ar specialistai kaip nors pagrindė savo teiginį.

Man kažkodėl atrodo, kad du seklesni grežiniai yra geriau, nes žemė mažiau "pavargsta" atidavinėti šilumą iš dviejų vietų nei iš vienos.

1. Grubiai galima sakyti: šiluma iš gręžskylės + ŠS vartojama elektra apytiklsiai lygu ŠS šildymo galingumui.

Koks skirtumas kokia jo reali galia. Parašyta 6kW - tai čia bus apytikslis ŠS šiluminis galingumas. Giliau pavarčius rasite, kad kompresorius suvartoja kokius 1,5kW, kad pagamintų tuos 6kW šilumos paimdamas iš gręžskylės 4,8kW šilumos.

2. Tai susiraskite 3kW neinverterinį. Vokietijoje būna gerų išpardavimų.



Gera automatika ŠS išjungtų ir paliktų tik 100% veikiančius cirkuliacinius, kurie šiltą termofikatą varinėtų į neapšviestas patalpas. Normaliam namui šviečiančios saulės šilumos pilnai pakanka temperatūrai palaikyti.





3 kartus galingesnis ŠS nei reikėtų namui labai juntamai paveiks gręžskylę. Jis veiks 1/3 laiko ir po valandos nuolatinio veikimo glikolio temperatūra bus daug mažesnė lyginant su 3 kartus silpnesniu ŠS veikiančiu pastoviai. Būtent tuo metu kai iš gręžskylės bus paimama daug daugiau šilumos nei reikia vidutiniškai GŽŠ nebesugebėtų pašildyti oro.
Sutinku kad reikėtų skaičiuoti vidurkį. Klausimas tik kokį - metų, šildymo sezono, šalčiausio mėnesio, savaitės, dienos ar valandos vidurkį?

Kalbant apie tuos "40W/m" kartu reikia paminėti ir prie kiokio dt (tempertūrų skirtumo) bus gautas tas "40W/m". Didžiausią šilumos kiekį galima paimti priartinant gruntą prie 0C. Kai gruntas įšąla šiluminė varža padidėja ir šilumos "gavyba" mažėja. Kai glikolis šiltesnis (mažesnis dt) šilumos gavyba taip pat mažėja, nes iki 0C ji tiesiogiai priklausoma nuo dt. Todėl norint išpešti daugiausia kW iš gręžskylės glikolio temperatūra gręžskylėje turėtų būti apie 0C.
Naudojant GŽŠ reikėtų siekti maždaug +3...+4C arba kitais žodžiais tariant vos ne dvigubai didesnės galios gręžskylės nei užtektų be GŽŠ. Cibulio atveju 120-130m tam turėtų pakakti jeigu ten tikrai bus tų vandenų, nes 120*40/2=2400W. Gal net ir 100m užtektų, bet jeigu bus 6kW ŠS 2kW namo poreikiui patenkinti, tai jis gali ir numušti glikolio temperatūrą iki +1C...+2C ir GŽŠ gali nebeužtekti tokios temperatūros. Aš tokioje situacijoje imčiau 3kW neinverterinį arba iki 5 kW inverterinį.

1. Kaip tai visiškai dzin. Paprastam 4,65 kW siurbliui reikės vienokio gylio gręžinio, o 1-6 kW inverteriniam - ilgesnio gręžinio. Arba kam tada pirkti brangesnį inverterinį ir neišnaudoti jo galimybių. Beje, jis vandenį ruošia maksimalia 6 kW galia ar ne? Šildo namą tai gal ir 1-2 ar 3 kW galia (pagal poreikį), bet karštą vandenį turėtų ruošti maksimalia galia. Ar kaip?

2. Kaip tai nesusijusi? Jei siurblio inverterinio siurblio galia iki 6 kW, o mano 1 m grunto duoda 41 W ir mes įrengsime 100 metrų gylio gręžinį, tai nukentės siurblio COP. Iš 100 meetrų aš gaučiau iki 4,1 kW. Iš 6 kW atimkime 1 kW elektros ir inverteris dirbs bent jau 5 kW galia. Namą tokia galia jis nešildys, bet karštą vandenį mano supratimu jis tikrai ruošia maksimalia galia: trumpai, bet galingai. O karšto vandens ruošimo COP ir taip būna prastenis nei šildymo ir dar mes turime per silpną gręžinį. Tai dar labiau sumažiname COP. Išeina, kad karštą vandenį ruošime brangiai, o šildymą, kurio šiltam namui reikės kapeikų bandysime padaryti dar pigesnį.

3. Ir ką žadi daryti su 1-2 kW siurbliu? Šildymui gal ir pakaks, bet ruošti karštam vandeniui - ne. Be to kuo mažesnė galia, tai dar nereiškia, kad atitinkamai ir pigesnis. Čia kaip ir su vaikiškais batais: atrodo maži, bet būna labai brangūs.
Papildyta:

Taip, tavo gręžinio atiduodama energija gana šykšti. Įdomu, kiek tau prognozavo prieš gręžimą ir kaip stipriai apsiriko? Ar neturi prognozės? Gal ir mano 41-42 W iš metro tik svajonė ir realiai išeis kokie 35 W.
Papildyta:

Gal tas žmogus galėtų paskelbti daugiau statistikos. Ypač kritinius taškus: nuo žemiausio iki mažiausio. Nereikia vietovių. Tiesiog matuota tiek vietų, vidurkis toks, minimali ir maksimali riba. Būtų super informacija visiems.
Papildyta:

Manyčiau, kai padaro per silpna gręžinį ir prijungia dar visokių geoterminių oro pašildytuvų, tai gimtoji Lietuvos žemė nesugeba atiduoti daugiau nei gali ir siurbliui tenka pasidarbuoti elektra.
Papildyta:

1. Aš nesu girdėjęs, kad būtų 55 m gylyje. Mano aplinkinių kaimynų gylis 90-100 metrų, vienas turi kažkur ties 65-70 m.

2. Niekas realiai nežino. Kiek suprantu yra tik daug teorinių spėliojimų. Čia vokiečių ŠS duombazė. Jie irgi daro visaip: vieną gilesnį, du seklesnius. COP skiriasi. Gal bent tai padės.

Beje, mano supratimu Lietuvoje yra tik dvi rimtos geologų firmos: Artva ir Kauno hidrogeologija. Artva siūlo daryti vieną gilesnį, Kauno hidrogelogija (Vilniaus skyrius lyg ir pagal franšizę dirba) siūlo daryti du seklesnius. Klausimas ar čia įtakoja turima technika ar geologinės žinios.
Papildyta:

1. Aš manau, kad didelis. Galvoju apie tai ar daryti vieną 120 m gylio gręžinį ar bu po 75 m. Jei gręžinys bus per silpnas, tai siurblys nepasieks deklaruoto COP, nes dirbs elektra. O kur dar GŠŽ. Kai viską užmaitinsime vienu 120 m gylio gręžiniu, jis per pirmus kelis metus dar pasilpės (ar kaip ten vadinasi), tai ką aš darysiu po 5 metų: varysiu vien elektrą.

2. Jūs manote, kad 3 kW pakaktų? Namo šildymui - gal. Bet kodėl man ŠS pardavėjai sako, kad 4 asmenų šeimai paruošti karštą vandenį reikia apie 4 kW.

Po valandos veikimo taip, temperatūra iš gręžinio ir COP kris, bet po valandos ciklo ateis 2val pertrauka, per kuria gręžinys stipriai atsipūs ir temperatūra gręžiny ir COP užkils iki tokio lygio, kokio niekada nebūtų pastoviai dirbant 3x mažesniu galingumu. Jamant ciklo vidurkį, manau vistiek efektas priartėtų prie tas-ant-to. Nors koridos pavyzdys sako ką kitą. Išjungdamas SS dieną, jis ne tik išlošė ant naktinės kWh kainos, bet ir tų pačių kWh sumažėjo. Sunkiai tai paaiškinama, bet manau susiję su geru gręžinio atsipūtimu per dieną.
Balsuočiau už šalčiausio mėnesio vidurkį.

1,2. Savo supratimą pasakiau. Jei kas nors kompetentingesnis paaiškins kad yra kitaip, gali būti kad supratimas pasikeis. Dar nebent galiu pridėti, kad daugiau gręžinio metrų visada reikš geresnį COP, nepriklausomai nuo siurblio galingumo.
3. Ogi lygiai tą patį, ką kiti daro su 5, 10, 30 ar bet kokio kitokio galingumo siurbliais. Tik mažesniais kiekiais. Nuolat dirbdamas 1kW prietaisas per mėnesį pašildo apie 15 kubų vandens. Netilps namie tiek gyventojų, kad tiek vandens išnaudotų. Šalčiausiais laikotarpiais 1-2 kW siurblio galios žinoma pritrūks, bet tikrai nepritrūks 12kW elektros įvado.

1. Manau 130m turėtų užtekti viskam jeigu ŠS galingumas neviršys namo šilumos poreikio daugiau kaip 150%.

2. Aš jus galiu išmokyti, ką atsakyti tokiem vadybininkam:
Atspausdinkite jiems formulę:
pradinė vandens temperatūra +8C
karšto vandens temperatūra +45C
skirtumas dt =45-8=37C
Vandens savitoji šiluma 4200 J/kgK (reikia 4200 J šilumos norit vieną kg h2o pašildyti vienu laipsniu)

Skaičiuojame kiek vandens prišildytume pagal formulę:
Vandens kiekis x savitoji šiluma x temperatūros skirtumas = šilumos kiekis

Pakoreguojame formulę vandens kiekiui skaičiuoti

šilumos kiekis / temperatūros skirtumo / savitosios šilumos = vandens kiekis

Šilumos kiekis yra 4000W * 30 dienų * 24val * 60 min * 60 sek. = 10,4 MJ arba 2880 kWh

10,4 MJ / 37C /4200 (J/kgK) = 66718 kg = 67 kubai vandens per mėnesį.

Ruošiatės nukonkuruoti Druskininkų SPA?

Tik reik turėt omenyje mažą niuansą - su mažo galingumo ŠS, išleidus karšto vandens boilerį, naujas vandens kiekis prišils oi kaip ne greitai. Taigi reikia turėt galvoje vartojimo įpročius ir pagal tai ir boilerį didesnį (buferis) turėt, jei būna momentų, kai greitai ir daug nuleidžiama.

1. Viskam kokios koplektacijos? Su Systemair oro pašildytuvu ar su latvišku ir koks siurblys: 4,6 kW paprastas ar 1-6 kW inverterinis?

2. Dėl Druskininkų geras pokštas. O tai kokios galios reikia norint per mėnesį paruošti kokius 4 kubus karšto vandens? Ir kam tada imti iki 6 kW inverterį?
Papildyta:

Labai įdomi informacija. O kas yra daug ir greitai? Mes dabar realiai per mėnesį bute suvartojame 2-3 kubus karšto vandens. Įtariu, kad name 4-5 kubų tikrai per akis. Išeitų, kad į parą bus suvartoja apie 140-170 kubų vandens, t.y. vienas talpa per parą. Čia aišku vidurkis. Kartais gali būti ir 300-400 litrai per vakarą. Tai per kiek laiko 4,65 kW siurblys paruoštų 180 l talpos karštą vandenį? Ir per kiek paruoštų tą patį kiekį paruoštų 1-6 kW inverterinis?

Teoriškai (jei teisingai skaičiuoju) 4,65 kw galios siurblys per valandą galėtų pakaitinti nuo 8C iki 45C ~107 litrus vandens, tai 180 litrų užkaitintų per maždaug 1h40min. Įvertinus visokius šilumokaičių netobulumos, šilumos perdavimo varžas ir t.t. galbūt 10-15 min ilgiau. 6kw siublys, veikdamas maksimalia galia, užtruktų proporcingai trumpiau.

O kas yra 'daug' - na pvz., pasistatysit didelę vonią ir vienu ypu nuleisit 150l karšto vandens į ją, boileris ir beveik tuščias. Mažo galingumo siurblys paskui 2-3 val. gali užtrukti, kol užkaitins boilerį.

Trolini? Gi du postai atgal ir BangO, ir mano skaičiavimo pavyzdžiai, ir pilnos formulės kaip skaičiuoti. Jei formulės nesuprantamos, bent jau proporciją išsivesti tikrai turėtum mokėti. Laukiam sekančio klausimo "per kiek 4,65 siurblys 210ltr... o 4,95 siurblys 180ltr...".