QUOTE(kristinka_2010 @ 2015 01 01, 15:28)
Su naujais.
Gal galėtumėte daugiau info.
Koks plotas
Koks siurblio galingumas, tipas (oras-vanduo ir t.t.)
Kokia temperatura buvo name
Paaiškinkite, kodėl daugelis aiškina tokį dalyką: Va per galingas SS, todėl per dažnai įsijunginėja ir t.t. Mano supratimu, tai ar per galingas SS ar ne, tai neturi įtakos įsijungimų skaičiui. Juk, ar per galingas SS, ar ne, vis tiek abu į grindis paduoda tą patį +30C (atsižvelgiant į oro temperatūra). O užkelti temperatūrą iki +30 jokios problemos nėra tiek galingam SS, tiek ne. Suprantu, kad jeigu galingesnis SS, tai jo kompresorius didesnis ir konkrečiu laiko momentu gali atiduoti į grindis didesnį kiekį pašildyto vandens, bet cirkuliaciniai siurbliai valdo šitą procesą ir išlaiko tam tikrą delta T tarp paduodamo ir grįžtamo vandens. Taip kad ar didesnis kompresorius , ar mažesnis , tai neturės įtakos įsijungimų skaičiui. Pvz. Jeigu namui pakanka 8kw SS, tai pajungus 17KW SS, manau įsijungimų skaičius nepadidės (arba bent jau galima tai sureguliuoti cirkuliacinius siurblius, kad suvienodinti įsijungimų skaičių). Vienintelį skirtumą, aš matau tame, kad tam pačiam kiekiui termofikato paruošti per galingas SS sunaudos daugiau elektros, kurios normaliom sąlygos tiek nereikia (jeigu SS neinverterinis) ir jo panaudojimas tampa neekonomiškas, bet tik tiek.
QUOTE(emda @ 2015 01 01, 22:25)
Paaiškinkite, kodėl daugelis aiškina tokį dalyką: Va per galingas SS, todėl per dažnai įsijunginėja ir t.t. Mano supratimu, tai ar per galingas SS ar ne, tai neturi įtakos įsijungimų skaičiui. Juk, ar per galingas SS, ar ne, vis tiek abu į grindis paduoda tą patį +30C (atsižvelgiant į oro temperatūra). O užkelti temperatūrą iki +30 jokios problemos nėra tiek galingam SS, tiek ne. Suprantu, kad jeigu galingesnis SS, tai jo kompresorius didesnis ir konkrečiu laiko momentu gali atiduoti į grindis didesnį kiekį pašildyto vandens, bet cirkuliaciniai siurbliai valdo šitą procesą ir išlaiko tam tikrą delta T tarp paduodamo ir grįžtamo vandens. Taip kad ar didesnis kompresorius , ar mažesnis , tai neturės įtakos įsijungimų skaičiui. Pvz. Jeigu namui pakanka 8kw SS, tai pajungus 17KW SS, manau įsijungimų skaičius nepadidės (arba bent jau galima tai sureguliuoti cirkuliacinius siurblius, kad suvienodinti įsijungimų skaičių). Vienintelį skirtumą, aš matau tame, kad tam pačiam kiekiui termofikato paruošti per galingas SS sunaudos daugiau elektros, kurios normaliom sąlygos tiek nereikia (jeigu SS neinverterinis) ir jo panaudojimas tampa neekonomiškas, bet tik tiek.
O tai jog grezini jūs per greitai "atsaldysite " su per daug galingu SS turbūt neidomu?
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 01, 23:58)
O tai jog grezini jūs per greitai "atsaldysite " su per daug galingu SS turbūt neidomu?
Jūs mane ne taip supratote. Aš turiu omenyje ne tai, kad iš pradžių buvo sumontuotas 8kw SS, o po to jį pakeitė į 17kw prie to paties gręžinio gylio. Aš turiu omenyje, kad nuo pat pradžių vietoje 8kw buvo sumontuotas 17kw su atitinkamu grežinio gyliu, nors pagal namo plotą pakaktų ir 8 KW SS
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 02, 00:58)
O tai jog grezini jūs per greitai "atsaldysite " su per daug galingu SS turbūt neidomu?
o kaip tai atsitiks, jei silumos bus gaminama tiek pat, neziurint siurblio galingumo?
QUOTE(emda @ 2015 01 01, 22:25)
Paaiškinkite, kodėl daugelis aiškina tokį dalyką: Va per galingas SS, todėl per dažnai įsijunginėja ir t.t. Mano supratimu, tai ar per galingas SS ar ne, tai neturi įtakos įsijungimų skaičiui. Juk, ar per galingas SS, ar ne, vis tiek abu į grindis paduoda tą patį +30C (atsižvelgiant į oro temperatūra). O užkelti temperatūrą iki +30 jokios problemos nėra tiek galingam SS, tiek ne. Suprantu, kad jeigu galingesnis SS, tai jo kompresorius didesnis ir konkrečiu laiko momentu gali atiduoti į grindis didesnį kiekį pašildyto vandens, bet cirkuliaciniai siurbliai valdo šitą procesą ir išlaiko tam tikrą delta T tarp paduodamo ir grįžtamo vandens. Taip kad ar didesnis kompresorius , ar mažesnis , tai neturės įtakos įsijungimų skaičiui. Pvz. Jeigu namui pakanka 8kw SS, tai pajungus 17KW SS, manau įsijungimų skaičius nepadidės (arba bent jau galima tai sureguliuoti cirkuliacinius siurblius, kad suvienodinti įsijungimų skaičių). Vienintelį skirtumą, aš matau tame, kad tam pačiam kiekiui termofikato paruošti per galingas SS sunaudos daugiau elektros, kurios normaliom sąlygos tiek nereikia (jeigu SS neinverterinis) ir jo panaudojimas tampa neekonomiškas, bet tik tiek.
Pabandysiu surasti analogiją. Tarkim, turime puodą ir į puodą įpilame 1l vandens. Tada bandome užvirinti tą vandenį, įdėję vieną kaitinimo spiralę ir kartojame bandymą, įdėję dvi tokias pačias kaitinimo spirales. Pagal išdėstytas mintis, laikas iki užvirinimo abiem atvejais turėtų būt vienodas, nes gi vandens kiekis ir užvirimo temperatūra yra ta pati? Manau, akivaizdu, kad su vienu kaitinimo elementu užvirimo laikas bus dvigubai ilgesnis, nei tą pačia operaciją pakartojus su dviem elementais.
Grįžtant prie siurblių. Šildymo sistemoje yra ribotas kiekis vandens ir šildymo sistema sugeba nuimti ribotą kiekį šilumos iš to vandens. Dvigubai galingesnis siurblys šilumnešio temperatūrą pakels dvigubai greičiau ir išsijungs. Paduodamo vandens temperatūra nėra vienintelis parametras, svarbu ir kiek atvėsusio termofikato paimama pamaišymui (ar pašildymui, priklausomai kaip realizuojama temperatūros kontrolė). Su galingesniu siurbliu tiesiog bus prapompuojama daugiau termofikato per ŠS bei sistemą ir greičiau pasiekiama išsijungimo temperatūra.
QUOTE(kristinka_2010 @ 2015 01 01, 16:28)
Mano statistika gruodzio men.
grindims elektra 586.7 kwh, COP 5.04
karstas vanduo 57.2 kwh, COP 3.48
rekuperatorius 55kwh
Plotas 162m2, temperatura pirmame +22, antrame +20 aukste.
Kompresoriaus darbo valandos 351
Isijungimu skaicius 311 per men arba ~10 kartu per para.
QUOTE(Verteris @ 2015 01 02, 10:15)
Pabandysiu surasti analogiją. Tarkim, turime puodą ir į puodą įpilame 1l vandens. Tada bandome užvirinti tą vandenį, įdėję vieną kaitinimo spiralę ir kartojame bandymą, įdėję dvi tokias pačias kaitinimo spirales. Pagal išdėstytas mintis, laikas iki užvirinimo abiem atvejais turėtų būt vienodas, nes gi vandens kiekis ir užvirimo temperatūra yra ta pati? Manau, akivaizdu, kad su vienu kaitinimo elementu užvirimo laikas bus dvigubai ilgesnis, nei tą pačia operaciją pakartojus su dviem elementais.
Grįžtant prie siurblių. Šildymo sistemoje yra ribotas kiekis vandens ir šildymo sistema sugeba nuimti ribotą kiekį šilumos iš to vandens. Dvigubai galingesnis siurblys šilumnešio temperatūrą pakels dvigubai greičiau ir išsijungs. Paduodamo vandens temperatūra nėra vienintelis parametras, svarbu ir kiek atvėsusio termofikato paimama pamaišymui (ar pašildymui, priklausomai kaip realizuojama temperatūros kontrolė). Su galingesniu siurbliu tiesiog bus prapompuojama daugiau termofikato per ŠS bei sistemą ir greičiau pasiekiama išsijungimo temperatūra.
Grįžtant prie siurblių. Šildymo sistemoje yra ribotas kiekis vandens ir šildymo sistema sugeba nuimti ribotą kiekį šilumos iš to vandens. Dvigubai galingesnis siurblys šilumnešio temperatūrą pakels dvigubai greičiau ir išsijungs. Paduodamo vandens temperatūra nėra vienintelis parametras, svarbu ir kiek atvėsusio termofikato paimama pamaišymui (ar pašildymui, priklausomai kaip realizuojama temperatūros kontrolė). Su galingesniu siurbliu tiesiog bus prapompuojama daugiau termofikato per ŠS bei sistemą ir greičiau pasiekiama išsijungimo temperatūra.
Dėl to, kad galingesnis SS greičiau užkels tempertūrą pvz iki +30, tai aš sutinku, bet tas laiko skirtumas bus labai nedidelis , gal 2-3 minutes (sprendžiu pagal savo SS 10KW). Dėl pašildyto vandens cirkuliavimo greičio sistemoje, tai aš manau, kad tai galima sureguliuoti keičiant cirkuliacinių siurblių darbą, aišku jeigu tai nėra ribiniai greičiai, pvz., kad nustačius min. cirkuliacinio siurblio greitį galingam SS, vistiek jo tiekiamas vandens srautas bus per didelis, kad išlaikyti delta T grindims.
Aš suvesčiau jūsų pavyzdį apie šildomą 1 ltr vandenį į kitą. Tai yra važinėjimą mieste tuščiu sunkvežimiu (tai bus galingas SS) ir lengvuoju automobiliu (normalus SS). Jie nuvažiuos tą patį atstumą, tik sunkvežimis sunaudos daugiau degalų (mūsų atveju elektros).
QUOTE(emda @ 2015 01 02, 10:57)
Dėl to, kad galingesnis SS greičiau užkels tempertūrą pvz iki +30, tai aš sutinku, bet tas laiko skirtumas bus labai nedidelis , gal 2-3 minutes (sprendžiu pagal savo SS 10KW). Dėl pašildyto vandens cirkuliavimo greičio sistemoje, tai aš manau, kad tai galima sureguliuoti keičiant cirkuliacinių siurblių darbą, aišku jeigu tai nėra ribiniai greičiai, pvz., kad nustačius min. cirkuliacinio siurblio greitį galingam SS, vistiek jo tiekiamas vandens srautas bus per didelis, kad išlaikyti delta T grindims.
Aš suvesčiau jūsų pavyzdį apie šildomą 1 ltr vandenį į kitą. Tai yra važinėjimą mieste tuščiu sunkvežimiu (tai bus galingas SS) ir lengvuoju automobiliu (normalus SS). Jie nuvažiuos tą patį atstumą, tik sunkvežimis sunaudos daugiau degalų (mūsų atveju elektros).
Aš suvesčiau jūsų pavyzdį apie šildomą 1 ltr vandenį į kitą. Tai yra važinėjimą mieste tuščiu sunkvežimiu (tai bus galingas SS) ir lengvuoju automobiliu (normalus SS). Jie nuvažiuos tą patį atstumą, tik sunkvežimis sunaudos daugiau degalų (mūsų atveju elektros).
Įsijungimų skaičius gali likti tas pats tik tokiu atveju, jeigu galingesnis ŠS įsijungs trumpesniam laikui nei silpnesnis ŠS. Dėl šios priežasties labiau šokinės temperatūra patalpose. Jeigu grindinio šildymo vamzdeliai bus išvedžioti pakankamai tankiai, kad juose termofikato temepratūra nepakiltų virš +35C net prijungus labai galingą ŠS (puikus šilumos atidavimas į grindis ar kitas namo konstrukcijas), tada ir esant per daug galingam ŠS tų šokinėjimų gali nesijausti.
Tokiu principu kai kas naudojasi vien naktiniu tarifu, bet namas turi būti puikiai apšiltintas ir masyvus.
Galingo ŠS negalima sulėtinti cirkuliacinio, nes termofikatas nespės nuimti šilumos- siurblys nusikraudinės/išsijungs (patalpos liks nesušilę);
Pakankamai atiminėjant šilumą iš galingo ŠS- patalpos sušils greit, daug elektros sunaudos cirkuliacinis o ŠS NVK kris dėl elektros suvartojimo pasijunginėjimo metu, kurių bus daug (kartai per parą);
Jei įprastai gręžinių galingumas primetamas namo šilumos poreikiui, tai įdėjus per galingą ŠS- veikimo (šildymo) metu ar gręžinys sugebės palaikyti pastovią temperatūrą?
Visumoj nėra pliusų. Pats planuoju dėti silpnesnį ŠS, (na gal ne per silpną, bet tikrai ne per galingą ir jokių rezervų).
Pakankamai atiminėjant šilumą iš galingo ŠS- patalpos sušils greit, daug elektros sunaudos cirkuliacinis o ŠS NVK kris dėl elektros suvartojimo pasijunginėjimo metu, kurių bus daug (kartai per parą);
Jei įprastai gręžinių galingumas primetamas namo šilumos poreikiui, tai įdėjus per galingą ŠS- veikimo (šildymo) metu ar gręžinys sugebės palaikyti pastovią temperatūrą?
Visumoj nėra pliusų. Pats planuoju dėti silpnesnį ŠS, (na gal ne per silpną, bet tikrai ne per galingą ir jokių rezervų).
QUOTE(honda15i @ 2015 01 02, 12:22)
Mano statistika gruodzio men.
grindims elektra 586.7 kwh, COP 5.04
karstas vanduo 57.2 kwh, COP 3.48
rekuperatorius 55kwh
Plotas 162m2, temperatura pirmame +22, antrame +20 aukste.
Kompresoriaus darbo valandos 351
Isijungimu skaicius 311 per men arba ~10 kartu per para.
grindims elektra 586.7 kwh, COP 5.04
karstas vanduo 57.2 kwh, COP 3.48
rekuperatorius 55kwh
Plotas 162m2, temperatura pirmame +22, antrame +20 aukste.
Kompresoriaus darbo valandos 351
Isijungimu skaicius 311 per men arba ~10 kartu per para.
Gruodcio men. islaidos:
145m2 visa bendra namo elektra n. 362kWh d.119kWh
sildymui ir karstam vandeniui 315kWh -naktine ir savaitgaline energija .
QUOTE(korida @ 2015 01 02, 16:22)
Gruodcio men. islaidos:
145m2 visa bendra namo elektra n. 362kWh d.119kWh
sildymui ir karstam vandeniui 315kWh -naktine ir savaitgaline energija .
145m2 visa bendra namo elektra n. 362kWh d.119kWh
sildymui ir karstam vandeniui 315kWh -naktine ir savaitgaline energija .
Gražu.
Priminkite kokia temperatūrą palaikote?Papildyta:
QUOTE(saaba @ 2015 01 02, 15:13)
Visumoj nėra pliusų. Pats planuoju dėti silpnesnį ŠS, (na gal ne per silpną, bet tikrai ne per galingą ir jokių rezervų).
Jūsų koks poreikis namui yra SS? Ir kokį silpnesnį įsitaisyti?
