Geoterminis šildymas - 11 tema

#289
QUOTE(honda15i @ 2014 12 05, 22:38)
jei prie delta 10 cirkuliacinis A klases, tai ka zin ar pliusas butu?


Tikrai nežinau. Reikėtų imti konkretų šilumos siurblį, žiūrėti, kaip kristų COP`as prie 3C didesnės termofikato temperatūros, paskui išmatuoti grindinio pasipriešinimą užtikrinant delta 4C, tada grindinio pasipriešinimą užtikrinant delta 10C tada imti konkretų cirkuliacinio modelį, ir žiūrėti pagal jo charakteristikas. Skaičiavimo pakankamai daug, ir dar klausimas į kurią pusę pasisuktų. Turiu įtarimą kad optimalus variantas konkrečiu atveju, kai cirkuliaciniai sumontuoti šilumos siurblyje ir gamintojas pateikia 5C-7C ir bus ties šia riba, greičiausiai delta 6C smile.gif.
Atsakyti
#290
nu man ir atrodo, kad jei gamintojas rekomenduoja toki delta, matyt tai yra optimaliausias variantas.
o pvz imant priesinga atveji, delta 1-2C, be abejo COPas bus geresnis, bet isivaizduokit kaip daznai spragses kompresorius
QUOTE(mintas @ 2014 12 05, 23:45)
Tikrai nežinau. Reikėtų imti konkretų šilumos siurblį, žiūrėti, kaip kristų COP`as prie 3C didesnės termofikato temperatūros, paskui išmatuoti grindinio pasipriešinimą užtikrinant delta 4C, tada grindinio pasipriešinimą užtikrinant delta 10C tada imti konkretų cirkuliacinio modelį, ir žiūrėti pagal jo charakteristikas. Skaičiavimo pakankamai daug, ir dar klausimas į kurią pusę pasisuktų. Turiu įtarimą kad optimalus variantas konkrečiu atveju, kai cirkuliaciniai sumontuoti šilumos siurblyje ir gamintojas pateikia 5C-7C ir bus ties šia riba, greičiausiai delta 6C smile.gif.

Atsakyti
#291
QUOTE(dzhurga @ 2014 12 05, 23:23)
nu man ir atrodo, kad jei gamintojas rekomenduoja toki delta, matyt tai yra optimaliausias variantas.
o pvz imant priesinga atveji, delta 1-2C, be abejo COPas bus geresnis, bet isivaizduokit kaip daznai spragses kompresorius


Delta t, tai ne temperatūrų skirtumas kada įsijungia arba išsijungia šilumos siurblys, o iš šilumos siurblio ištekančio termofikato ir gryžtančio temperatūrų skirtumas, tad spragsėjimo dažnumui delta t neturi turėti įtakos.

Ir iš vis, nelabai teisinga, šilumos siurblio darbą derinti pagal termofikato temperatūrą. Mano šilumos siurblio darbas reguliuojamas pagal lauko temperatūrą, manau, kad teisingiausia, kai jis savo darbą reguliuoja atsižvelgdamas į namo viduje esančio oro temperatūrą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 gruodžio 2014 - 23:47
#292
QUOTE(mintas @ 2014 12 05, 23:44)
Delta t, tai ne temperatūrų skirtumas kada įsijungia arba išsijungia šilumos siurblys, o iš šilumos siurblio ištekančio termofikato ir gryžtančio temperatūrų skirtumas, tad spragsėjimo dažnumui delta t neturi turėti įtakos.

Ir iš vis, nelabai teisinga, šilumos siurblio darbą derinti pagal termofikato temperatūrą. Mano šilumos siurblio darbas reguliuojamas pagal lauko temperatūrą, manau, kad teisingiausia, kai jis savo darbą reguliuoja atsižvelgdamas į namo viduje esančio oro temperatūrą.

Na vėl remsiuos Vaillant specifikacija (praktikos neturiu), tai lyginat su grindų delta T=5 ir grindų delta T=10, tai prie T=10 COP gaunasi didesnis, nes, kaip suprantu, sutaupoma ant grindų siurblio elektros sąnaudų.
Kiek laiko reikia šildyti Vaillant nustato pagal tokia formulę (cituoju):
„Kaip ir kitų į oro sąlygas reaguojančių šildymo sistemos reguliatorių atveju, fiksuodamas lauko temperatūrą ir pasitelkdamas šildymo kreivę, reguliatorius nustato numatytąją tiekiamojo srauto temperatūrą. Energijos balansas apskaičiuojamas pagal šią numatytąją tiekiamojo srauto temperatūrą ir faktinę tiekiamojo srauto temperatūrą, kurių skirtumas yra kas minutę matuojamas ir sumuojamas:
1 laipsnio minutė [°min] = 1 K temperatūrų skirtumas praėjus 1 minutei.“

Populiariai, tai pagal lauko temperatūrą SS nustato, kad numatytoji temperatūra bus pvz: +27C, bet realiai į grindis paduoda apie +29C, po to po kažkiek laiko didina iki +30C . Tai SS išjungiamas, kad minėtas skirtumas sudaro -120 min. (vartotojas gali keisti šį dydį) . Išjungus SS vėl skaičiuojamas iš naujo skirtumas tarp sistemoje esamo cirkuliuojančio termofikato (kuris po truputį šąla) ir numatytosios temperatūros, mūsų atveju +27C. Kada skirtumas pasiekia -120min. SS vėl įsijungia.
Atsakyti
#293
Turbut teisingai sakote. Vadinasi kuo mazesne delta t tuo ilgiau siurblys kels temperatura iki uzduotosios( plius daugiau elektros sudegins cirkuliacinis, nes tures greiciau dirbti).

Temperaturos histereze - pagal tai siurblys nusprendzia kada isijungti ( pas mane dabar nustatyta apie 2.5 C).


QUOTE(mintas @ 2014 12 06, 00:44)
Delta t, tai ne temperatūrų g kada įsijungia arba išsijungia šilumos siurblys, o iš šilumos siurblio ištekančio termofikato ir gryžtančio temperatūrų skirtumas, tad spragsėjimo dažnumui delta t neturi turėti įtakos.

Ir iš vis, nelabai teisinga, šilumos siurblio darbą derinti pagal termofikato temperatūrą. Mano šilumos siurblio darbas reguliuojamas pagal lauko temperatūrą, manau, kad teisingiausia, kai jis savo darbą reguliuoja atsižvelgdamas į namo viduje esančio oro temperatūrą.

Atsakyti
#294
QUOTE(honda15i @ 2014 12 05, 21:55)
skirtumas yra... kuo didesnis delta T tuo aukstesne temperatura ŠS tures paduoti, kuo auktesne T tuo daugiau elektros rys, mažės COP.

Tarkim pagal sios dienos orus su delta 4 pas mane paduoda i grindis iki 31 ir grizta 27. Jei delta butu 10, tai tuomet t paduodamas 37. griztamas 27.


O kodėl negali būti atvirkščiai: paduodamas išliks 31, o grįžtamas sumažės iki 21? smile.gif

Tuomet, ir COP bus aukštesnis, nes kuo šaltesnis vanduo grįžta, kuo didesnis temperatūros skirtumas tarp jo ir šildančio jį freono - tuo greičiau perduodama šiluma, t.y. - per tą patį laiko tarpą, per kurį vanduo prateka per šilumokaitį, jis gaus didesnę šilumos porciją.
Atsakyti
#295
QUOTE(ed@ @ 2014 12 06, 15:18)
O kodėl negali būti atvirkščiai: paduodamas išliks 31, o grįžtamas sumažės iki 21?  smile.gif

Tuomet, ir COP bus aukštesnis, nes kuo šaltesnis vanduo grįžta, kuo didesnis temperatūros skirtumas tarp jo ir šildančio jį freono - tuo greičiau perduodama šiluma, t.y. - per tą patį laiko tarpą, per kurį vanduo prateka per šilumokaitį, jis gaus didesnę šilumos porciją.

Truputį pasigilinau į Vaillant aprašymą, tai ten pateikti tokie skaičiai apie šilumos siurblio našumo duomenis
B0/W35 deltaT= 5K
- šildymo galia(KW) – 10,9
- naudojamoji galia(KW) – 2,2
- COP - 4,9
B0/W35 deltaT= 10K
- šildymo galia(KW) – 10,8
- naudojamoji galia(KW) – 2,5
- COP – 5,1
Kažkaip nesigauna man nurodytas COP , kai deltaT=10K. Aš skaičiuoju paprastai 10,8/2,5=4,3, o nurodytas 5,1. Gal kas galite pakomentuoti. Gal neteisingai aš skaičiuoju. Gal COP=5,1 nurodytas neįvertinant siurblių el. sąnaudų
Atsakyti
#296
QUOTE(emda @ 2014 12 06, 20:06)
Truputį pasigilinau į Vaillant aprašymą, tai ten pateikti tokie skaičiai apie šilumos siurblio našumo duomenis
B0/W35  deltaT= 5K
- šildymo galia(KW)                  – 10,9
- naudojamoji galia(KW) – 2,2
- COP                  -  4,9
B0/W35 deltaT= 10K
- šildymo galia(KW)                  – 10,8
- naudojamoji galia(KW)  – 2,5
- COP                    – 5,1
Kažkaip nesigauna man nurodytas COP , kai deltaT=10K. Aš skaičiuoju paprastai 10,8/2,5=4,3, o nurodytas 5,1. Gal kas galite pakomentuoti. Gal neteisingai aš skaičiuoju. Gal COP=5,1 nurodytas neįvertinant siurblių el. sąnaudų

Aš nežinau nei iš kur jus tos skaičius ištraukėte, nei kokiu būdu jos pateko į tą reklaminį bukletą, iš kurio jus, atsieit, jos nurašėte. Gal, nurodyta maksimali galia, o vidutiniškas sunaudojimas šiek tiek skiriasi. Gal, į bendras sąnaudas įtraukti kažkokie dalykai, kurie neįvertinami skaičiuojant COP. Gal, kokia mergaitė paprasčiausiai apsiriko, rinkdama tekstą. Todėl šių konkrečių skaičių komentuoti neapsiimsiu.
Tačiau, pilnai tikiu, kad Vaillantas kažkada atliko bandymus ir gavo būtent tokius COP. Ir tai atitinka bendra praktika - kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo didesnis šilumokaičio našumas.
Atsakyti
#297
QUOTE(emda @ 2014 12 06, 21:06)
Truputį pasigilinau į Vaillant aprašymą, tai ten pateikti tokie skaičiai apie šilumos siurblio našumo duomenis
B0/W35  deltaT= 5K
- šildymo galia(KW)                  – 10,9
- naudojamoji galia(KW) – 2,2
- COP                  -  4,9
B0/W35 deltaT= 10K
- šildymo galia(KW)                  – 10,8
- naudojamoji galia(KW)  – 2,5
- COP                    – 5,1
Kažkaip nesigauna man nurodytas COP , kai deltaT=10K. Aš skaičiuoju paprastai 10,8/2,5=4,3, o nurodytas 5,1. Gal kas galite pakomentuoti. Gal neteisingai aš skaičiuoju. Gal COP=5,1 nurodytas neįvertinant siurblių el. sąnaudų


tai tikriausiai, kad antru atveju delta T10K COP pateiktas neivertinus cirkuliaciniu siurbliu t.y. skaiciuota pagal EN 255, o ne pagal
EN 14511 standarta.

Atsakyti
#298
QUOTE(honda15i @ 2014 12 07, 00:31)
tai tikriausiai, kad antru atveju delta T10K COP pateiktas neivertinus cirkuliaciniu siurbliu t.y. skaiciuota pagal EN 255, o ne pagal
EN 14511 standarta.

Honda teisus. COP su deltaT=10 yra pateiktas pagal pagal EN 255 standartą (radau tai parašyta kitose Vaillant SS versijoje). Tai išeina, kad kuo didesnis grindų deltaT, tai COP mažesnis. Tik nesuprantu tada Vaillant logikos, kokia prasmė pateikti matavimus, naudojant skirtingus standartus
Atsakyti
#299
QUOTE(emda @ 2014 12 07, 11:15)
Honda teisus. COP su deltaT=10 yra pateiktas pagal pagal EN 255 standartą (radau tai parašyta kitose Vaillant SS versijoje). Tai išeina, kad kuo didesnis grindų deltaT, tai COP mažesnis. Tik nesuprantu tada Vaillant logikos, kokia prasmė pateikti matavimus, naudojant skirtingus standartus

Kuo didesnis deltaT, tuo šilumokaičio COP yra didesnis. Taip yra visur ir visada. Kitas klausymas, kaip tas didesnis deltaT gaunamas kiekviename konkrečiame režime.
Jei nustatyta kambario temperatūra, tarkim, +20C ir turim vandenį 32/28C prieš 32/22 - tai bendras įrenginio COP vienareikšmiškai bus didesnis. Ir jei visada naudoti tokią deltą, tai galima ir cirkuliacinį siurbliuką imti mažesnį (juk vandenį reikia sukti dvigubai liečiau) ir dar sutaupyti ant siurbliuko sąnaudų.
Tačiau, jei nustatysime kambario temperatūra +24С, tai mažinti grįžtamo vandens temperatūros jau nebegalėsime. Teks naudoti 38/28C. Tokiu atvejų COP gerokai sumažės, nes tam kad pakelti tiekiamo vandens temperatūrą, kompresoriui teks padirbėti labiau.
Atsakyti
#300
QUOTE(ed@ @ 2014 12 07, 18:05)
Kuo didesnis deltaT, tuo šilumokaičio COP yra didesnis. Taip yra visur ir visada. Kitas klausymas, kaip tas didesnis deltaT gaunamas kiekviename konkrečiame režime.
Jei nustatyta kambario temperatūra, tarkim, +20C ir turim vandenį 32/28C prieš 32/22 - tai bendras įrenginio COP vienareikšmiškai bus didesnis. Ir jei visada naudoti tokią deltą, tai galima ir cirkuliacinį siurbliuką imti mažesnį (juk vandenį reikia sukti dvigubai liečiau) ir dar sutaupyti ant siurbliuko sąnaudų.
Tačiau, jei nustatysime kambario temperatūra +24С, tai mažinti grįžtamo vandens temperatūros jau nebegalėsime. Teks naudoti 38/28C. Tokiu atvejų COP gerokai sumažės, nes tam kad pakelti tiekiamo vandens temperatūrą, kompresoriui teks padirbėti labiau.


Mano atveju su delta 4 veikia taip: Nustatyta šildymo temperatura +22C.
Kompresorius sildo vandeni apie valanda iki in 32/ out 28C. Išsijungia kompresorius. Cirkuliacinis toliau varineja vandeni apie valanda laiko kol griztamas nukrenta iki +23 ar +22. Pasiekus šią ribą vel įsijungia kompresorius ir ciklas kartojasi.

Kaip veiktu su delta 10? Šildo vandeni x laiko iki in 32/ out 22C. Išsijungia kompresorius. Griztamas jau 22C. Uz poros min vel startuoja sildymas? smile.gif
Atsakyti