Rugsėjinukų ruduo:)

Sveikutės,
Na štai, prisiduodu po atostogų Jei sakyčiau, kad buvo labai lengva, meluočiau, bet tikrai buvo nerealiai faina ir lengviau negu namie:) Išvažiavom su visokiais stresiukais, labai daug kas buvo visiškai ne pagal planą, Erikutis lėktuve puikiai išbuvo,o Eliza rėkė virš pusvalandžio, bet ne kylant, o vėliau, nesupratom, kas buvo, pp neėmė, užmigdžiau ant krūtinės, taip ir prasėdėjau sustingusi apie valandą. Ten nuskridę, dar ilgai kuitėmės su mašinos nuoma, mažiai ramiausiai sėdėjo vežime . Pirmąją naktį Eliza nė karto nesikėlė (pirmas ir kol kas paskutinis kartas). Namukas fainas, turėjome kiemuką, baseinas bendras, bet buvo tik mūsų, nes daugiau žmonių nebuvo, daug pakeliavom, kas antrą dieną važiuodavom kur nors toliau, apžiūrėjome Barseloną, Žironą, Monserrat vienuolyną ir t. t. Vienbalsiai nutarėme, kad tos dienos buvo lengvesnės negu tupint prie namų. Mažiai visai nenorėjo pabūti ramiai vieni, bet šiaip elgėsi radikaliai skirtingai. Erikutis visko bijojo, nuolat kvaksėjo, norėjo ant rankų, verksniojo, žodžiu, kaip ir namie, bet, tiesa, neklykė nė karto tuo savo baisiuoju klykimu. Eliza..neturiu žodžių..Kaip žuvis vandenyje. Kiek išmoko, raida prašoko kaip per kelis mėnesius, ne tik pradėjo normaliai ropoti, bet ir atsistojo ir dabar puikiai stovi, ir abu išmoko keturioms lipti laiptais visur, o Eliza taip užkaifavo nuo tų atradimų, kad man net nepatiko Nusipirkau išvažiuodama hip seat nešynę, gėris nerealus, bet ką, antrą savaitę ji nebenorėjo nei ant rankų, nei vežime būti, jai visur reikėjo ropoti. Visur..prie jūros – ryti smėlį ir viską, ką randa..košmaras kažkoks, mano Emilija ropodavo per kilimuką,pasiekdavo kraštą, paliesdavo žolę, fee ir viskas, ir atsitraukdavo. Nu šita... net nuorūką su lūpdažiu iš burnos ištraukėm. Pamperse žvyro radau sekančią dieną. Mulčių rijo. Vos spėjom viską traukti, atėjo laikas,kai nustojau ir stresuoti...kai atskridom, toks vaikutis ropojo per oro uosto grindis, baisėjomės, o grįžtant..spėkit..
Eliza maudėsi jūroje, baseine, krykštavo, Erikučiui užteko kojytę įkišti, klykdamas nešėsi, tupėjo saugiai pavėsyje.. Užtat namie vonioj abu bliauna, nu suprantu, ne Ispanija Žodžiu, visko buvo, visko ragavo, niekas nesidarė, nebėrė nuo nieko, nerėkė, į Barseloną pvz išvažiavome 6 ryto, kėlėmės 5, kad įvažiuotume prieš kamščius (gyvenome už 100 km), visą dieną prasivalkiojome, užsimaniau į Guelio parką, neveikė eskalatorius, nešėme vežimą į viršų , vakare pažiūrėjome fontanus, sumąsčiau, kad nereikia važiuoti metro, nueisim iki mašinos, pasirodo, vos ne 10 km, visą laiką Elizą prasinešiau, be to pašikniuko būtų šakės buvusios. Grįžom jau po vidurnakčio. Dar trise buvome vandens parke, Emilijai rojus Oras..pirmą savaitę buvo vėsoka (man), ypač vakarais, vanduo šaltokas. Elizai irgi, o Erikui buvo visą laiką karšta.
Ai, nu jau per daug prirašiau, daug tų įspūdžių, o va grįžus vėl...abu zirzia, lipa, kimba į kojas, nepaeinu net, savaitgalį vyrui jau nervai važiavo, sakau, 2 savaitės atostogų, išsimiegojai, o vėl pariniesi. Aš tai dar ne Bet įdomiai, išvažiuojam pvz į zoo (Emilijos draugės gimtadienis)- abu gražučiai, tete lialia, šypsosi visiems, vežime sėdi, grįžtam namo – vėl tragedija, viskas negerai. O ten man aiškina, kad meluoju, kad sunku,kad vaikai neramūs Vakar vakare neištvėrėm, išvažiavom į Megą – vėl viskas gerai. Valkatos  Tik ne namie, ypač sesei. Namie viskas tuoj nusibosta, užiminėk, daryk ką nori, dar ten įprato, kad visą laiką žmonių daug, man vakar įsikibo abu, trypia mane, lipa, kariasi ir rėkia vienas už kitą garsiau, nu ir ką tu su jais  žodžiu..
Vakar pas pediatrę buvom, Elizai suskaičiavo 8 dantis, Erikui tik tuos pačius 2, nu bet sakė, jau tuoj tuoj..Mažai priaugo, kai judėti pradėjo, dabar Eliza 76 cm ir 10,8 kg , o Erikas 76,5 ir 9,25 kg. Paėmėm kraują dėl tų eozinofilų, žiūrėsim. Šiandien su Eriku važiavau pas okulistę, dičkė kartu važiavo, padėjo, galvoju, nesuprantu,kodėl man buvo sunku ją auginti kaip viskas paprasta, vežimukas lengvas, vaikas vienas, nuėjai, parėjai Kaip visgi viskas reliatyvu.. Nu tik aišku, gi mūsų Erikutis..Išplėtė vyzdžius, turi pažiūrėti, būtų tik žiūrėjusi, bet...gi reikia klykti, lyg kas odą luptų, muštis, reikėjo laikyti, tada jau ir tas akytes per jėgą plėsti, žiauru, vaikas net šlapias , nu ką, negerėja kol kas, dar papilkėjimai tie likę, ateiti po pusmečio..dar tiek nerimo 
Na, baigiu rašyti romanus:) 

Juokinga

Labas.
Kitty, ačiū už nuotraukas FB. Visos jos labai smagios Taip žiūrint iš šalies atrodo - kaip faina, bet įsivaizduoju kad buvo ir sunku Aš vis dar nesiryžtu su vaikais keliauti į pažintines keliones. Tokias keliones pasiliekam sau su vyru, kaip kokią razinką. Mes neseniai grįžom iš Paryžiaus. Gražus miestas, bet širdį neįstrigo, visgi mano šalis Italija Paryžiuje vaikščiojom daug, daug ką pamatėm ir visad stėbėjomes su vyru matydami keliaujančius su mažais vaikais. Suprantu, kad jiems kitos galimybės nėra ir žaviuosi jų kantrybe. Karšta, žmonių daug, stovi eilėse prie tų muziejų, vaikai eina iš proto o tėvai stovi ant blakstienų, kad jiem dar ką nors įdomaus sugalvot, kad nezystu. Ir sugalvoja Bet vistiek kaip iš fantastikos srities man buvo tie tėvai vaikščiojantys su vaikai po Luvrą. Kas ten 5-mečiui gali būti įdomaus? Visgi pasitvirtino taisyklė, kad Paryžius nedraugiškas vaikams miestas - metro visisškai nepritaikytas keliavimui su vežimėliu, aikštučių vaikams beveik nemačiau, netgi ten kur gyvenom (o gyvenom centro pakraštį).
Pats miestas labai įdomus. Jei nekalbant apie kultūrinį paveldą, žmonės labai įvairūs - ir prancūzai ir azijiečiai, daug iš Afrikos šalių. Ir kiekvienas su savo bendravimo kultūra, apranga Pakerėjo senyvo amžiaus prancūzės. Jas galima pažinti iš tolo - visiškas elegancijos įsikūnijimas. Teisingai kažkas buvo pastebėjęs, kad prancūzės su amžiumi gražėja, o va lietuvių tautos moterys senti nemoka. Bet manau tai gyvenimo sovietų sajungos įtaka, kai moteris turėjo būti namų šeimininkė, o jei išeidavo nusilakavus nagus į parduotuvė, tai jau apkalbos ant viso kiemo ėjo. Manau išaugsim tai, su laiku Taip pat nepasitvirtino mitas, kad Paryžiuje neįmanoma susikalbėti angliškai - visi visur su mumis kalbėjo angliškai, netgi viena vyresnio amžiaus moteris maisto produktų parduotuvėje laužyta anglų kalba mums padėjo pasirinkti sūrį
Šiaip gyvenam neblogai, Simas eina paskutinę savaitę į darželį, Marta pas močiutę kol kas tupi. Nuo kitos savaitės abu paliksiu namie su vyro mama.

Tiesa, kada meetas pas Juokinga?

Laba

Kitty, jėėėėėga Žiūrėjau ir seiliojausi




Į Paryžių gal ir ne, bet šiaip, tai pasirinkus atitinkamą tempą ir vietą, su mūsų amžiaus vaikais- be problemų. Išbandyta .
Nuotraukos labai fainos, tik mažai

Mes gyvenam neblogai. Mergičkos su močiute (gulsis ryt mama ligoninėn trumpam, tai visiem stresas ) draugauja, mama man namų ruošoj padeda, tai beveik atostogos. Bet, kad nebūt labai nuobodu, kviečiau vakar MB greituškę, nes jam taip skaudėjo galvą, kad nebežinojau, ką daryt. Tiesa, kol paskambinau, jis pradėjo vemti, ir šiek tiek atsipailiojo. Suleido gydytoja ketanovą į veną, ir viskas, na, kitąkart pati tą padarysiu . Dar laukia jo liepos vidury skydliaukės operacija.

Iki rugpjūčio 6 aš galiu meetintis bet kurį savaitgalį, išskyrus 07.18-19, nes rugpjūtį važiuosim atostogauti porai savaičių, na dar visai pabaigoj irgi galėčiau.

Dėl meeto: siulau datas liepos 11-12 arba 18-19d. Man rodos gal būtų gerai susitikinėt sekmadienį, nors galim ir šeštadienį.
Rašomės sąrašą, tada matysim kas ir kiek norinčių.

Moliūtė 07.12

Moliūtė 07.12
dabej 07.12 / 07.19 - sunkiau, bet gal pavyktų.

Sveikos

Kitty, tu nereali pasakotoja Smagios foto tikrai

Dabej, fainos foto

O mes šiemet visi 3 lekiam į Tunisą

Gaila nei viena data netinka man susimeetinimui

Labas,

Dėl meeto, tai man iš esmės abi datos tinka, tik nežinau, ar nebus tėtis vaikų tuo metu pasiėmęs.

Sveikutės
Sveiutės,
sveikinamės iš zyzimų šalies neįmanoma, zyzia zyziazyzia, sėdžiu ant kilimo, lipa abu į mane, Erikui eužtenka prisilausti,neužtenka stovėti man ant kelių, reikia, kad dar pakelčiau, dar aukščiau, nu baisu aplink, ryklių pilna Kada su jais pradės lengvėti, nežinau:) Ryte kol aprengiu ir susinešu į apačią, jau turiu giliai pakvėpuoti. Kad gi sąlyginis refleksas išsivystys, kad mama atneša vieną, padeda, eina atnešti kito ir TUOJ ATEIS Miego..nerasta. Nu nieko.

Kiek jie valgo..ypač Erikas..kai mamos parašo,kad metukų tik MP gyvi, nieko nevalgo..jetus jetus.. mes iš namų be termosų išeiti negalime, jis kai užsirėks, tai jau pagamint nieko nespėsi, klykimas lyg kailį diriant, dveji pusryčiai (grūdų košės, kartais su vaisiais ir t. t.), dieną daržovės su mėsa (dažniausiai, bet ne visada msos dedu), vakarienei kaip kas kartais grūdai, kartais daržovės, tarpuose visokie užkandžiai, sausainiai, džiūvėsiai, vaisiai, MP, avižų pieno pageria ir visą laiką alkanas

Dabej O aš myliu Paryžių, Prancūziją Pasiilgau Atsimenu, buvo tas mitas, kad nekalbės angliškai,g alvojau, būsiu reikšminga, vyrui vertėjausiu visur, o jis be problemų susišnekėjo angliškai Užtat Italijoje pabuvau reikšminga:) Ne Romoje, aišku, bet provincijoje.
Sakai, kas gali būti įdomu penkiamečiui Luvre...na, Luvre Emilija nebuvo, bet kai jai buvo 5, gi per Romą varėm skersai išilgai, viskas buvo įdomu, Vatikane buvo įdomiau negu man, turėjau jai skaityti ir versti visus aprašymus muziejuje:)

Šiaip bent jau maniškei tai labai naudingos pažintinės kelionės, daug atsimena, matau, kaip plečiasi vaiko akiratis, ta patirtis duoda daugiau negu teorinės žinios mokykloje.. Ir man fainiau, su leliukais kita kalba, va jiems tai tikrai nieko įdomaus luvruose, bet tuos vaikus dar reikia turėti ir kur palikti, mūsų seneliai metuose, sunku jau jiems, abejoju, ar kada visus tris paims, nebent parai ar dviems..gal... Bet būtų sunku be Emilytės kažkur išsikrapštyti, jau kai į Milaną per Naujus skridom, tokia kalta jaučiausi, kompensavom jai kitaip, bet jkei tai būtų vienintelė kelionė per metus, negalėčiau to atimti iš vaiko su dvyniais žiūrėsim, kaip bus, ar patiems patiks, bet Emilijai taip be proto patinka, negalėčiau jai pasakyti, kad važiuojame atostogauti be jos Nebent būtų galimybė važiuoti du kartus, dviese ir paskui su vaikais.




Natab
Puodeli, kaip tu?

Sveikos

Kitty, Labai sutinku su tavo nuomone, kad be vaikų ir aš negalėčiau atostogauti. Titas irgi viskuo domisi, liepia versti užrašus, pasakoti istorijas. Kai pernai buvom Italijoj, tai kaip išprotėjas laukė Džiuljetos balkono Ir šiaip jam viskas idomu, net gal daugiau nei mums. Šiemet irgi klausinėja apie Tunisą. Svarbiausia aišku ar vyksim į Sacharą

Puodeli, kaip laikais?

Super, lauksime įspūdžių

Beje, dėl myto: manyčiau, reikėtų FB sukurti įvykį ir ten derintis, nes čia gi mažai kas užeina..

Sveikos

Kitty, natab, ačiū, kad teiraujatės, atsiprašau, kad taip nerašiau

Iš esmės tai viskas einasi gerai. Tik pastarieji du mėnesiai buvo be proto įtempti darbe ir dar mergaitei mokslo metų baigimo įvairūs renginiai. Tai kaip suėmė mane kažkoks tai virusas gegužės pradžioj-vidurį, tai dar iki dabar vis kosėju ir sloguoju. Darbe labai daug visokių naujovių, daug darbo, įtampa. Buvo nauja baigiamųjų darbų gynimo tvarka, o aš visose komisijose, kuriose dalyvavau, buvau sekretorė. Tai reikėjo susigyventi su nauju popierizmu. Be to, sukurta nauja egzaminų raštu tvarka. Dėstytojai savo studentų neegzaminuoja. Turi paruošti užduotis, sudėti į vokus. Tada egzaminų stebėtojų komisijos pirmininkas pasiima užduotis ir studentai rašo egzaminus prie kitų dėstytojų Tai ta proga, kad aš pati savo studentus egzaminavau (mano ištęstinių studijų studentai), tai dar turėjau stebėti 3 egzaminus, kur ir vėl buvau pirmininke..... Nu bet po to tai grįžus namo surašiau visą kalną pastabų dėl šios naujos tvarkos organizavimo. Iš tiesų tai kažkoks grįžimas į praeitį. Kolegos sako, kad užsienyje iš viso dėstytojai neprižiūri egzaminų raštu, nes jie yra filmuojami. Taigi, kažkaip įsivaizdavau, kad po bakalaurų gynimų mano birželis bus jau pusiau atostogos, bet anaiptol. Dar prie viso to dalyvavau 3 dienas nuo ryto iki vakaro mokymuose, tai vienos savaitės penktadienio rytą jau vos atsikėliau į egzaminą (be to sapnuodama, kad į jį vėluoju ).Ruduo man nusimato be galo užimtas. Be to, dar gavau stipendiją vykti dėstyti savaitę Suomijoje, Tamperės universitete. Šiaip tai labai neaiški ateitis, kaip bus su darbu, nes mano terminuota sutartis baigiasi vasarį. Turėsiu praeiti atestaciją, o po to .... turbūt ir vėl naujovės. Aš vis pastresuoju bent kartą per mėnesį, kad išmes mane iš darbo ir kad reikia man galvoti apie atsarginį variantą. Vasara taip pat nusimato gana darbinga, nes nuo rudens dėstysiu naują dalyką anglų kalba. Privalumas tik tas, kad tą dalyką aš lietuviškai dėstau, bet pasiruošti tai reikės.
Prieš savaitę atvažiavo mama su vyru ir bus iki spalio mėnesio. Tai ta proga mano vaikinas įrengė jiems kambaryje mini virtuvėle. Jau seniai buvo galvota apie tai, bet nebūdavo tam nei noro, nei pinigų, nei kas tai daro. Vaikai dabar labai gerai sutaria ir džiaugiasi seneliais (seneliu labiau ). O man tai dar reikia įsivažiuoti ir priprasti. Dar vis nesusigaudau dėl gaminamo maisto kiekių ir pan. Mano oficialios atostogos prasideda trečiadienį ir tada išvažiuojame su vaikais kokiai savaitėlei į Klaipėdą prie jūros. Reikia pasistengti atsijungti nuo darbų ir pailsėti, nes grįžus jaučiu ir vėl kibsiu į darbus. Gal dar kada pavyks kokiam savaitgaliui ar kelioms dienoms kažkur išlėkti, kai vaikai bus pas tėtį arba pas močiutę.