Rugsėjinukų ruduo:)

Sveikutes kumutes.Aciukas uz baliunus ir linkejimus. Buckis.
Mjo jau nera tiek daug laiko kiek buvo anksciau.
Kaciuku seimynai daug daug balionu. Bucinuku. Mjo as vis daznau svaigstu del antro leliuko bet ..... Nesiplesiu. Liudna kad anyta visai nenori daugiau anuku.... Bet gyvenu jos valdose del to nesisakoju. Turiu dar siek tiek laiko gal mano svajone issipildis ir Erika tures broliuka ar sesute.

Labas,

aš irgi noriu meeto..
nebeprieinu rpei SM, atsimenu, kiek plepėdavome, kai Elimytę auginau, dabar visur jau beveik nutraukusi bendravimus, tik FB "prieraišios tėvystės" grupėje turiu per telefoną, sm per telefoną man nepatogu,t ai tiap ir atšokau nuop visko, nes prie kompo nueiti man beveik neįmanoma, sėdžiu su kačiukais ant kilimo,t elefoną dar galiu pamaigyti, bet šiaip sunku, net ir vežimą stumdant sunku, abiejų rankų reikia:)
Nieko naujo, vis dar užsikuitusi su kačiukais, dantukus auginam, tai vienas, tai kitas, parėkia, nemiegam, nu žodžiu, atsitraukti nebegaliu visai, apsižudo tuoj, brolis sesę terorizuoja, verčia, drasko, atiminėja viską, ji pamato jį ir pradeda drebėti ir verkti bet tuo pačiu ir kartu būti nori, malasi vis, atšilo orai, galvojau, bus lengviau, gal kieme ant dekučio pasėdės, bet kur tau, tai paimk, tai panešk, su vežimuku išeinu, vienas miegoti nori, kitas rėkauja, turiu atskirti, o kaip, palieku gatvelėje vežimą, nešu vieną į namus, rėkia visa gerkle, parsivelku antrą, taip sukuosi, sukuosi, niekam laiko nėra, kur nors išėjus geriau, ramesni jie, patinka jiems, bet išeiti mums reikia ruoštis 2,5 valandos, greičiau niekaip nepavyksta, bagažinė iki viršaus, paskui visa tai atgal...
Pienuko vis dar tiek pat reikia, brolis naktim vis dar geria, kakoja kartais irgi kaip pasiutę, burnočių kruopom užmaitinau, kakojo abu po 10 kartų per dieną, atrodo, tik tai ir veikiu, nešioju prausti, kitas tuo metu verkia..Kviečiuosi pagalbos, kiek įstengiu, nes jau visai sunku, vis sunkėja.. Broliukas jau tvirtai stovi, o va sesytė kreivai ropoja, vieną kojytę ištiesusi. Matau, kad tonusas skirtingas, bet ir raukšlytės skirtingos, pačios šlaunytės. Eisim pas ortopedą, bet tikiuosi, kad klubiukai ok. Brolis remiasi, stojasi visur, krenta, pyksta, visur ima tai vienas, tai kitas, spėk sekti, neįmanoma namie kažką pasidaryti. Miega skirtingai, brolis keliasi 5-6 ryto, per pietus irgi nevienodai, mažė, būna, tik pusvalandį pamiega. Bet labai nevienodai, labai labai. valgo irgi nevienodai,pomėgiai irgi skirtingi, kas vienam skanu, kitam nė už ką, sesytė saldžiai mėgsta, brolis pakęsti negali visokių saldžių tyrelių.. Reikalų daug, dičkė tai koncertuoja, tai gimtadienis, tai tas, tai anas, mokykloje paskutinis mėnuo, visokių reikalų, va penktadienį šeimos šventė 14 val, sukis kaip nori. Atostogoms jau pradedame ruoštis. Aš jaučiu stiprų nuovargį, nugara labai pradėjo streikuoti, nuolat juos nešioju, o per nėštumą labai išsikraipiau visa, dar tie pilvo raumenys prasiskyrę, tai kai taip tampau non stop, jau labai "gerai" nugarai pasidarė. Miego irgi trūksta, bet tada sukišu žvakutę ir pamiegam..Elizytei jau viršuje vienas išlindo, kitas beveik, tai tikiuosi, tuoj palengvės. Šiaip rami ji, tik mamos vis reikia, vis apsikabinusios. O su Erikučiu kitaip. Nežmoniškas aktyvumas, rėkia kartais, pyksta,a trodo, vien dėl to, kad dar nepaeina, atsistoja ir rėkia. Visur jam negerai, zirzia zirzia zirzia, ypač su manim, jau verkti kartais norisi,a trodo, nu ko tu nori, priropoja, kanda į koją, veržiasi -paimk, paimi -veržiasi atgal žemyn, padedi - kad pradeda klykti..na taip ir gyvename.

Bet va vakar..Emilytė susijautrino (na būna , kaip ji sako, moterims), verkia ir prašo sesės, sako, man užtenka į j pažiūrėti ir jau paguodžia pati apsižliumbiau

Mokykloje gerai, nori lankyti matematikos būrelį (žiauriai brangų), kol kas matematika labiausiai patinka, ir į stovyklą vasarą nori (Menar), na žiūrėsime, šiaip mokykla aš nerealiai patenkinta (spjaunu triskart), viskas patinka, nori, domisi,sekasi, o jau važinėja, o jau ekskursijų, nespėju susekti, tik nuotraukas klasės FB grupėje pasižiūriu.. Smagu.


JŪratike, linkiu poilsio
CIbi, Natab

Jursan, na liūdna, kad dėl anytos turite atsisakyti planavimo..suprantu, kad matyt, yra visokių niuansų, bet labai linkiu, kad tai pasikeistų

Bučkis

Uch Kitty, smagu skaityt tikiuosi kad ir labai sunku būna randi minutėle pagalvot apie save jau metukai greitai tvo dvynukams, ir linkiu, kad ir po mažą žinksneli vis rupestėliai mažėtų su jais
Matematika sakai, aš kažkaip jau pastebėjau kad mažieji pirmokeliai, dauguma labai jau nemėgsta lietuvių kalbos o matematika, užkabina juos, bent jau pirmoje klaseje maniškis irgi kažkoks matematika sužavetas



O aš vestuvių laukiu, tik kai nori nieko nedaryt ir gaunasi priešingai, kažkaip jauti, kad viskas vyksta netaip kaip norėjai, bet stengiuosi nuvyt tas minteles, ir pasimegaut, nors nieko daug ir nedarome, bet

Turėjau čia bedu sveikatos Vokietijoje, tai vis nesinorėjo eit pas tos gydytojus(delsiau del kalbos, ar viska suprasiu ar pasakysiu), tai nuejau, ir supratau, kad man tiesiog daugiau savim pasitiket reikia, visai neblogai susišneku einu dabar savim ir didžiuojosi kas dianą.

O Vokietijos grožis man atbunda su atėjusiu pavasariu, buvau pasivaikščioti prie Reino upes, taip gražu, tik šeimos trūksta šalia vis raminu save, laikina laikina
Ech viskas gerai

Laba

Ir aš noriu meeto. Labai noriu. Ir net į pajūrį atvaryčiau

Užsikuitus pabaigtuvėse O į mokyklą eina tik Rūta, kas bus, kai eis abi? . Šeštadienį buvom jaunučių chorų festivaly, trumputis toks, vietinės reikšmės, bet labai gražu buvo , dar Hansa dienos (ačiū D, veš iš mokyklos) ir didysis renginys- Kauno Dainų šventė , tai vat turim dar 7 papildomas repeticijas iki mėnesio galo , o dar choreografijos mokykla su savo pasirodymais. Žodž, gyvenam

Penktadienį atskrenda mama penkiom savaitėm



Labai linkiu, kad taip ir būtų


Bučkis ir Tau

Klausei, ar panos eina vienos į pardę, aha, vienos, į artimiausią, ten reik porą kiemo gatvelių pereit. Rūta eina dažniau, su Aiste leidžiu savaitgaliais, kai mašinų važinėja mažiau, o Rūta iš mokyklos eidama per normalią gatvę pereina. Paprastai jos eina į turgų, ten labai nedaug prekeivių ir visos jas pažįsta.


Šaunuolė . Ir mes Tavim didžiuojamės .

Sveikutės pasiilgau ir aš jūsų visų ir meeto noriu. galiu kviesti pas save bet kada, tik sakykite, kas norite
Džiaugiuosi visai postais, visomis naujienomis. Sveikinu Wiqtea, su Puodeliu, Moliūte ir Kitty pabendraujam gyvai. Puodelis rašo apie panų šokius, ir beskaitydama susigaudau, kad ir manoji toje pat grupėje šoka
Po koncerto balerinos mėgsta keksiukus


Kita tema - gyvenimo pasikeitimai, skyrybos, vestuvės... man vis dar skaudi, bet atsigaunu. Džiaugiuosi Puodelio naujienomis, aš negaliu dar girtis, bet lyg ir yra kažkur šalia žmogus, kuriam rūpiu aš ir mano vaikai... matysim

Juokinga, kažkaip mažas šokas ištiko dėl tavo "kitos temos". Aišku, ko gyvenime nebuna... Labai linkiu, kad viskas išsispręstu tik į gerą

Aš tai kažkokiam kosmose gyvenu... taip greitai laikas mano gyvenime nebėgo Darbas, namai, pamokos, savaitgalis, truputis draugų ir vėl darbas. O sprendimus kai kuriais klausimais reikia daryt, o nėra kada..

Dėl meeto - aš irgi už. Jei Juokinga priimtų - būtų fantastiška, aš šiais metais bijau, kad nieko nesusiruošiu organizuot Iki Kauno atlėkčiau, tik birželio 6-7 pas mane jau nebelaisva, bet kokį kitą savaitgalį - mielai

Man atrodo, kad tik mūsų forume taip įmanoma - gali kokį pusmetį nieko nekalbėt, o paskui imt ir parašyt ir visai nesijaust atitrūkus ar ne į temą. fainumėlis

aš pirmiausia irgi sureaguosiu į Juokingos naujienas. nu nieko sau... tikiuosi, kad bent jau tau tai nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, ir jei žemė ir buvo išslydusi iš po kojų trumpam, tai dabar viskas grįžta į vietas ir gal netgi aplanko mintys, kad viskas tik į gera.

ir aš labaaai norėčiau sudalyvaut meete jei netyčia nuspręstumėt jį daryti rugpjūčio 15-16 Liepsniukę tai parsiųsim močiutėms vos tik baigs mokslus, liepos mėnesį. bet patys trumpam planuojam grįžt tik rugpjūtį.

kad nepamirštumėt, kaip atrodom, keletas nuotraukų iš mūsų trumpo apsilankymo Porte ir šiaurės Portugalijoje prieš mėnesį. linkiu visoms puikios vasaros pradžios

Laba

Ir kaip mes gyvenam? Matau naujiena ant naujienos, bet kiekvienas žingsnis į priekį, tai ne atgal.Aš laukiu mokslo metų pabaigos, tada tikiuosi bus šiek tiek paprasčiau, vakarai bus laisvesni, nes tas pamokų ruošimas mane kartais jau ne juokais nervina.Netgi dabar, paskutinę savaitę Mantei užduoda pamokų, o ruošia tik vakarais, viena niekaip.
Birželio pirmą savaitgalį suplanavom į Trakus ir Vilnių, tai dėliojamės programą ką vaikams parodyti, tikiuosi tik gero gero oro.

Reiktų klaipėdiškes pajudinti šiuo klausimu.
Ir aš visą šį mėnesį, bet džiugu, kad viską eina suderinti


čia tai naujiena, bet parašei gražiai, tikiuosi, viskas tik į gerą


Kiek norinčių meeto, smaguma


Kaip Liepsniukė pasikeitusi, labai labai.
Labai gražūs vaizdai

Sveikutės,
smagu, kad temukė nemiršta

Tos permainos..Smagu dėl Puodelio, JuokInga, labai gera girdėti, kad lyg ir tavo širdelėje kažkas virpa, labai linkiu, kad tai išaugtų į kažką gero ir gražaus

Mes.. Gyvenam..intensyviai..rėėėėėėėėkiam.. Dantys ar ne, nebežinau, jau nebeturiu jėgų.. sakom, kad dantys, bes nežinome, ko dar ieškoti. Baigiam visi išprotėti, šeštadienį važiavome į tokį vyro giminių gimtadienį į Pakruojį, jau vakare buvo prastai, abu zirzė, na, galvojom,gal kaip nors, tai Erikas pradėjo rėkti Kaune, rėkė iki pat Pakruojo, stojome prie Panevėžio su kilimukais ir žaislais, niekas nepadėjo, tik žvakutė, tada kai tik nutilo, pradėjo Eliza, žodžiu, prasikankinome visą dieną, visi tik stiprybės linkėjo... Nu matosi vienas kraščiukas lyg to danties, arba aš noriu jį matyti... O Elizai du dygsta, vienas pralindęs, kitas ne, o kiti du irgi pakelti, nu tai galima suprasti, bet šiaip tai ji tokia pūkutė, kol pas mane ant rankų. Sekmadienį buvo Emilytės mokslo metų uždarymas vieno klasioko namuose, na nuvažiavome visi, nerėkė, bet tik ant rankų tiek vienas, tiek kitas, Eliza iš viso neužmigo pietų, tris kartus bandžiau, ir vežimuke, ir prie krūties ant dekučio po pušele, pati vos neužmigau, o ji ne. Bet ant rankų nezirzė. Tiesa, 5 val ją pralaikyti yra ką veikti (11 kg dabar). faini namai, kiemas, didžiulis baseinas viduje, batutai prisidūko vaikai, Emilija dabar savarankiška:) Galiu basa? - gali, galiu šlapia? -gali , ai , nu nėra kada į ją ir pažiūrėti su mažiais ant rankų, vaikų maišalynė, klykia, spiegia visi Paskui dar užsukome pas uošvius anytos pasveikinti su gimtadieniu, nu ir vėl... mažius prarėkė dvi val, vėl kišom žvakę , niekas nepadėjo kitaip, klykia, nori miego, neužmiega, vežiojome, vyras su mašina lėkė migdyti, ko nedarėme, naktį tas pats, tik pradeda snausti ir vėl, vyras vos stovi, irgi pats serga, mažiai su slogom, man migrenos, kaip "smagu" yra vemti tūlike nuo galvos skausmo su maže ant rankų, jai vis pasišypsant visi perdirgę, pykstamės, be miego, nu žodžiu, vakar tempa Elizai pakilo, o mes poryt išskrendam atostogauti, suviduriavau iš streso, nu mums kaip visada su tom ligom.. visi isterikuoja, kad bus labai sunku ir aš lieku kalta, visa tai sugalvojusi, nu žodžiu. Grįšiu – parašysiu, jei būsiu gyva
Užvakar naktį nė vienas nemiegojo, Eliza net papo naktį nebeėmė, verkė, pranešiojau pusę nakties, padust galima. Paryčiui šiaip ne taip tą papą įsiūliau, primigome, o va vakar ta tempa 37,4, tikiuosi, nuo dantų ir slogytės, nieko blogesnio. Juodai pervargau, pirmiausia tai psichologiškai. Niekur išeiti neįmanoma su jais, jau galvojau, gal Erikui pasidaro kažkas dėl to, kad išeiname iš namų, vakar darėme eksperimentą – važiavau vakare pas tėvus su jais, nu vakar nerėkė.. Nesuprasi. Daugiau ką..su dičke viskas ok, gražios šventės mokykloje, būrelių pasirodymai, viskas patinka, tik visko daug, va šiandein vėl būrelio šventė, o aš su Eliza pas ortopedą, jau prieš mėnesį užrašyta.. bijau. .raukšlytės visiškai nesimetriškos, tą vieną kojytę vis dar tiesia ropodama, nu negaliu nenueiti, tai močiutė su vyru nueis, nufilmuos man.
Vieni vaikučiai visai nepabūna, nebent netyčia užsižaidžia, bet ne tada, kada reikia Lipa į mane kaip beždžioniukai, kariasi, aišku, jie vyro nėra, jei yra, tada jau Erikutis pas jį. Jis akivaizdžiai nemoka nusiraminti, aišku, sunkiai gimęs, ta nervų sistema dar nebrandi, pradeda verkti nuo skausmo, bet paskui jau tiesiog verkia, visas nusilpęs, akytės skersos, šlapias kaip kačiukas, rankytės dreba ir verkia, verkia, nu kažkas tokio su Emilija taip nebūdavo, labai labai man sunku tai matyti...

Tai tiek žinių iš mūsų, nieko, viskas praeina, jau su dičke man labai pasitvirtino principas, kad pirmuosius dvejus metus skiri vaikui, atiduodi viską, bet paskui skini saldžius vaisius Mano didžioji dabar - geriausia mano draugė Ir NEREALi sesė
Myliu tuos savo kačiukus
Bučkis visoms

Merginos, tai gal siūlom meeto datą, nes ta vasara sudėtingas laikas, sunku visoms susiderinti. Rugpjūtį? ar liepą?
aš liepos paskutinę savaitę tik į Paryžių bilietus nusipirkau, kitas laikas dar nesuplanuotas.

P.S. Dėl naujienų - dabar jau galiu nusišypsot kažkaip neturėjau jėgų nieko sakyti anksčiau, na, kas arti - žinojo. Buvo man praeitą vasarą žemė iš po kojų išslydus. MB pora metų dirbo Ukrainoje, važinėjo kas pora savaičių, lyg ir viskas normaliai. Bet .... vieną dieną rankas išbučiavo, atsiprašė ir paprašė, kad leisčiau išeiti, nes sutiko ten kitą moterį ir "trenkė žaibas" (čia jo terminas ).
Paleidau, negi laikysi. Buvo juodas periodas, du mėnesius ištisai verkiau, su niekuo neturėjau jėgų bendrauti, lankiau psichikos dienos centrą. Kasdieniniai pokalbiai su psichologais, psichiatrais ir psichoterapeutais (va kiek jų būna skirtingų..) padėjo išgyventi. Dar buvo linksma dalis - Senukai nelaukė kol nedarbingumas baigsis, atleido iš darbo, tiksliau radau savo vietoje žmogų, o man pasiūlė kitur pasiieškoti Buvo ilga ir sunki žiema, šalta, tamsi, su daugybe problemų. Liko man namas su visais rūpesčiais, paskola. Finansiškai kol kas man EX nepadeda, nes pats karo niokojamoj šaly neatsistoja ant kojų. Vaikai sudepresavo, ypač Jokūbas. Vyresnėlis pradėjo dirbti, ėmėsi man padėti, nusivažiavo su mokslais, norėjo mesti, bet aš tada jau sukėliau ant kojų visus aplinkui, močiutes ir pan. Kadangi skolų turėjo, kartoja kursą, mokasi pats už mokslus, bet bent jau nemetė. Jokūbas irgi - užsidarė, tėvas - tema tabu, jei tik kas sukalba, iš kambario išeina. Muzikos mokyklą norėjo mesti, mokykloj irgi sušlubavo rezultatai. Bet man labai padėjo jo abi mokytojos - klasės auklėtoja ir muzikos mokytoja. Išmylavom, išglostėm, prakalbinom, širdis atsileido. Vienintelė B nepripažįsta fakto, laukia, kol jis vasarą grįš, pati jam skambina, rašo, piešinius piešia... man nebuvo kada savęs gailėtis ir turėjau labai rimtai susiimti, kad galėčiau visais pasirūpinti ir kad vėl norėčiau gyventi. Dabar turiu puikų darbą, atsigavo vaikai, nušvito saulė ir aš vėl šypsausi Ir tikrai, atsigręžus atgal dar po kiek laiko pasakysiu, kad taip ir turėjo būti, nes taip turbūt dar geriau....

Juokinga, tikiu, kad šie tavo žodžiai išsipildys. Tau

Sveikos

Ech geri orai prasidejo ir forumas apmire

Juokinga, daug palaikymo balionciku

Kitty, zaviuos tavim

Kler, grazios foto

Aš irgi jau kaip laukiu atostogu Gerai kad mazius i Robotikos stovykla eina, tai nors vienam neliudna, tada tetis gryz, o kaip bus nuo birzelio vidurio iki liepos vidurio nezinau, nes mes su vyru dirbsim, o jis atostogaus vienas. Itariu bus sunku mums Bet kaip nors