Man buvo atvirkščiai. Nutariau palikti savo ilgametę meistrę. Iškarpydavo gražiai, atėjus jau nebereikėdavo sakyti, ką daryti, pati maloni tokia, bet kartais paprašius apkirpti "kaip nors kitaip" iš esmės išeidavau visada tokia pati.
Jau kartą buvau ją palikusi, paskui grįžau, bet dabar taip smarkiai užsinorėjau esminių pokyčių ant galvos, verkiant norėjosi kitos akies, kitos rankos, kad nutariau tiesiog iš gatvės užeiti į pirmą pasitaikiusį saloną, pas bet kokią kirpėją, kuri priimtų tą pačią minutę, be jokių išankstinių užsirašymų (kas man niekad nepatikdavo, nes dienotvarkė dažnai keičiasi). Aišku, ne paskutinėj vietoj ir finansai, ypač prieš Kalėdas, norėjosi pigiau, nei XX metų buvau įpratusi mokėti. Tai vakar tarp kitų reikalų užėjau į paprastą salonėlį Kalvarijų g., buvo laisva kirpėja, man užteko, kad tvarkingai pati atrodė, ir viskas. Irgi iškart pasodino į kėdę galvos plauti, ir tik tada prisiminiau, kad nepažiūrėjo, kaip krenta plaukai, koks bendras vaizdas ir t.t. Bet gal jai užteko, kiek pamatė, be to, buvau pasiruošusi bet kam, bet kokiam ritualui, bet kokiam rezultatui, nerodyti kaprizų ir nepradėti aiškinti, ko nedaryti, ir t.t. Tik pasakiau, kad noriu "kažko kito", trumpai kirpti nebijau, vienintelis prašymas - kad būtų ne vyriškai
Ji pasiūlė "taip ir taip", sakau, ok, apsitarėm gal per pusę minutės ir daugiau nesikišau.Tai žinokit, tokį malonumą apturėjau ten sėdėdama, kokio seniai trūko
Kai palyginau sėdėjimą pas kirpėją, kai esi vienintelė klientė, ir sėdėjimą, kai yra daugiau žmonių, visi ankstesni trūkumai virto privalumais, ir atvirkščiai. Visų pirma, nesi priversta kalbėti, bendrauti, ar visaip mandagiai užpildyti tylą. Gali klausytis, ką tauškia kita klientė pas kitą kirpėją (na būna tokių, kur kalbasi su savo kirpėja, bet matosi - ne prieš, kad visos aplink girdėtų 
) Tiesiog užsimerki ir ilsiesi. Antra: kirpėja dirbo greitai, užtikrintai (anoji net galvą plaudavo gal 15 min., tada ilgas pasitarimas, kaip kirpsim, ilgas šukavimas, matavimas), beveik nekalbino ir su kitom neplepėjo (kas irgi patiko!), šaltuko tarp mūsų nebuvo, vienu metu atsimerkiau pasižiūrėti, nusišypsojo, sako, pamatysit, gražu bus paskui dar kelis kartus atsimerkdavau, žiūriu, su tokia nuoširdžia išraiška įsijautusi šukuoja, džiovina, na žinot, kaip mamos su pasigėrėjimu šukuoja dukrytėms plaukus, net susižavėjau tokiu nuoširdumu, nežinau ar anksčiau turėjau tokią kirpėją 
žodžiu, visa buvo su manim, nesijaučiau ten "tarp kitko".Užtrukau salone tik 50 min. ir sumokėjau 45 Lt ('arbata' atskirai
), palyginimui - anksčiau vos tilpdavau į 2,5 val. ir mokėdavau 90 Lt Tai ir galvoju - už ką aš anksčiau mokėdavau? Ne už darbą, o už valandas, ilgą pasisėdėjimą? 
Juk viskas padaroma 2-3 k. greičiau. Aš į saloną einu ne kad paplepėčiau ar dėmesio gaučiau, nors visai tikiu, kad moterys į grožio procedūras dažnai vaikšto ir dėl šito. 
Nieko nesakau, anoji meistrė buvo kruopšti, profesionali, labai draugiška, gerietė, bet šiais laikais, kai laiko taip trūksta, laikyti žmogų salone 2,5 val. ir imti sumelę jau vien už tai, kad jo valanda tiek ir tiek kainuoja, sakyčiau, neteisinga. Gal kaip tik reikėtų imti pigiau, jei per ilgai dirbi 
Trumpai tariant, man eksperimentas pavyko, šukuosena esu patenkinta, atmosfera taip pat, beje, pirmą kartą gyvenime po kirpimo gavau čekį!
Verslas sąžiningas! Nežinau, ar grįšiu, gal ir grįšiu, nežinau ar rekomenduoju, gal kitą kartą viskas bus kitaip, bet šį kartą gavau viską, ko reikėjo ir ko buvau pasiilgusi - neilgai, neįkyriai, kitokia išvaizda, atsitiktiniame salonėlyje, kur daugiau nei 2 žmonės, tiesiai iš gatvės, nebrangiai ir be jokių rekomendacijų. 
