Onkologinės ligos 51

Laikykis. Nors suprantu kaip sunku.

Labas,

dar taip neseniai lankydavausi 2010 rugsėjinukų puslapyje,nes mano pagrandukei tik 4-eri...o šiandien noriu paplepėti čia..Penktadienį išgirdau diagnozę-Jums vėžys..Jaučiau kažkaip,kad to sulauksiu..Prieš du metus išėjau iš vyro namų su maža dukrele,per pusmetį pasistačiau namą,dar metus jį užbaiginėjau..Ir kai jau lengviau atsikvėpiau,turėdama kur gyventi (ir skolų krūvą ),sustreikavo mano moteriškasis aparatas,maniau,jau menopauzė,pasirodo,rimčiau..Guodžiu save,kad tai tik pradžia,laukiu pašalinimo operacijos,bet neaišku,ar tik gimdoje jis gyvena..
Sunkiausia viduriniajai dukrai,ji dvyliktokė..jai teks namų rūpesčiai ir sesės priežiūra,kol aš gydysiuosi..Sūnus gyvena Londone,turi savo šeimą,aš jau močiutė.
Baisiausia,kad aš turiu guosti visus-vaikus,tėvus,draugus..Jie panikuoja daugiau nei aš..
Šią diagnozę priimu kaip perspėjimą..,permąstatyti savo gyvenimo būdą,sumažinti streso,sumažinti tempą..Per daug užsigriebiau-keli darbai,namo statyba,sodybos tvarkymas..norisi visko iškart,greitai..Ir kai lyg ir galiu pasidžiaugti rezultatais,džiaugsmą sudrumstė gydytojos žodžiai-Jums vėžys...

Labai uzjauciu jus.
Stiprybes jums.

Užuojauta, drambiuke.....

Drasuole, o kada Jums operacija paskirta? Kur operuos?
Stiprybės, vyresnelei tikrai nelengva bus, bet tik kol vyks gydymas.

----------
Kažkas klausė kiek mano dukrai metų, jai 6 metai, kitą rudenį į mokyklą...
Man 33m. Daug metų nesisekė pastoti (policistinės kiaušidės buvo),ciklas nereguliarus 48-75 dienos, buvo N-kartų skatinta
ovuliacija, bet viskas veltui... kol viena diena ėmiau ir pastojau natūraliai, net vaisingumo klinikos gydytojai tuo negalėjo patikėti, nors ir pridūrė, kad visko pasitaiko jų darbo praktikoje...

O šiandien mano dukrytė priėjusi prie manęs pasakė "mama aš nenoriu, kad tu sirgtum, kada tu pasveiksi?" labai jautriai sureagavau....
Visa laimė, kad turiu labai gerą ir rūpestingą vyrą, aš žinau, kad ir kas man nutiktų jis ją pasirūpins... svarbu, kad tik gerą moterį susirastų, kai manęs jau nebebus. Nors jis liepė man negalvoti apie tai ir neturėti tokių minčių. Vilčių pasveikti neturiu, svajoju tik apie iiiiiiiiilgą remisiją... Nors ką aš čia.... aišku pasvajoju ir apie pasveikumą, bet... į viską žiūriu realiai.

Drambliuke - stiprybės




Sveiki,

Leonile, nesupykit, bet įspirsiu Jums į užpakaliuką už tokį pesimizmą (jau 2menesius seku šią temą-aktualu, ir Jūsų didžioji dalis postų begalo pesimistiški, nepykit )
Mano tėčiui prieš du mėnesius nustatė plaučių vėžį 3- 4stadiją, esam dabar po antros chemijos... kol kas pašalinių poveikių nejaučia jis, eina į darbą ir t.t. Bet pirmos savaitės buvo tookiooos pesimistinės, kad žiauru... Jis save nurašė iškart, tipo gyvensiu mėnesį ir viskas, mano sesuo išvažiavusi buvo į Kanada, tai keitė bilietus grįžt namo, nes tikrąją ta žodžio prasme jis jau sakė viskas, nespės pamatyt sesės, nors ji po mėnesio ir taip turėjo grįžti. Žinot, tada aš jam pasakiau (gal žiaurokai, bet padėjo) jei jau save "nusirašai", tai kokio velnio tada dar gydytis, kam eit pas gydytojus, kam tada mes artimieji stengiamės? kokio galo mes ieškome pagalbos, kokio gale mes su tavim sėdim prie daktarų kabinetų durų... Svarbiausiai, kad žinom nuo ko gydytis, o visa kita bus taip kaip turi būt. Ir dabar didžioji dalis pasveikimo yra mūsų rankose, arba mes susiimam kovojam ir laimim kova prieš tą nelemtą zarazą arba mes nuleidžiam rankas ir likusį laiką graudenamės ir gailimės savęs. Žinot kalbėjau su viena moteriške kuri 3stadijos kiaušidžių vėžį išsigydė (pati gyd onkologė buvusi), visa tai jai buvo prieš 15ar 20metų. ji sako, žinai kodėl žmonės kartais neįveikia ligos- jie nustoja kovoti, pasiduoda... Pesimizmas sveikimui neprideda, jis tik atima. Žinau, kad sunku- bet turit stengtis. Leonile Jūs turit nuostabią, ilgai lauktą dukrytę, Jūs turit kovoti nagais ir ragais už gyvenimą Jūs turit kovoti dėl savo mergytės, kuriai mamos reikia labiausiai. Jūs TURITE padėti jai užaugti.
P.S. truputį ne į temą. Mes patys auginame neįgalų sūnų, kai jis gimė mūsų vyrenėliui buvo 3,5m ir kaip dabar atsimenu, jis vaikas buvo tik ką išmokęs kalbėti, sėdėjau verkiau, jis priėjo prie manęs ir sako: mama, mamyte tu neverk, mes užauginsim brolį viskas bus gerai tada jo žodžiai pastatė ant kojų, dabar mūsų vyrukui 6m kuris yra aplenkes visas gydytojų prognozes. Taip kad mamukai nepasiduokit ir kovokit Jūs tai galit VISOS ir VISI
Visom linkiu kuo dideliausios sveikatėlės

Drambiuke, užjaučiu. Stiprybės tau.

Leonile, su šiurpu perskaičiau tavo paskutinį postą. Primink prieš kiek laiko sužinojai diagnozę? Kai mano mama sužinojo apie savo ligą, iš pradžių ji taip pat krito į giliausią pesimizmą. Vėliau jis sumažėjo ir atėjo noras kovoti. Labai labai labai tau linkiu mesti iš galvos liūdnas mintis. Kovok dėl savęs, dėl savo šeimos. Dabar kenti nuo sunkaus gydymo, bet pagalvok, jog tai laikina ir kažkada pasibaigs. Nepasiduok, nes panašu, jog tu jau tai padarei. Tu gali įveikti ligą.

Rytoj sužinosiu tikslią operacijos datą,pašalins gimdą,kiaušides ir tikiuosi,tą nenaudėlį vėžį kartu..Nes mano mažiausioji neturi rūpestingo tėčio,pasirūpintų,bet tikrai ne taip,kaip reikėtų..Aišku,man apie pabaigą galvoti anksti-kol kas tik I stadija,puikios pasveikimo prognozės..
Būna stebuklų,mano pusseserės liga atsitraukė,nors jau IV stadija..Bet ji nepataisoma optimistė!!Jos skardus juokas nesiliovė skambėjęs,net ir sunkiausiomis akimirkomis..Todėl ir Jūs,turite rasti optimizmo,jis geriausias gydytojas...

Drambliuke ,uzuojauta

Drasuole,Leonile ,jus naujokai,ir greiciausiai neskaitete senu temu,kai as susirgau,mano mazajai buo 1.5 metuku,vyresnioji baigianti mokykla,diagnoze-kraujo vezys 3 stadija...

va cia apie mane rase

http://www.lrytas.lt...asi-nubudes.htm

Ir cia mano istorija

http://www.kraujas.l...o-kraujo-vezio/

Tai noriu inestii sieik tiek optimizmo ,vasara buvo 5 metai po gydymo,mazoji eina i pirma klase vyresnioji baige universiteta UK,pries savaite buvau pas gydytoja,tai pasake daugiau neeiti,po 5 metu remisijos esu "oficialiai" visiskai sveika Nuosirdziai linkiu visiems nepasiduoti,tiketi ir pasveikti

Dziaugiuosi Sveta uz Tave, kitaip ir negalejo buti, buvai viena is tiruju kovotoju ir nugalejai

Drambliuke, užuojauta...
Sveta K, net šoktelėjau nuo kėdės. Jaučiu, kad iš gydytojos kabineto išskridot ant sparnų
Drasuole, stokkit į kovą ir net minčių jokių pašalinių artyn neprisileiskit

Ačiū, kad pasidalinai, pasveikusiųjų istorijos paliako Sveikinimai, įsivaizduoju ką reiškia tai išgirsti.