Onkologinės ligos 51

Kazkada uz eutanazija buvau visu 100 procentu Sedejau ir postringavau apie tai, kaip svarbu oriai numirti ir kaip neapsunkinti artimuju Nuomone eme kisti, kai paliete keletas rimtu ligu musu seima. Kai pries pora metu mociutei buvo taip blogai, jog verkdama prasesi eutanazijos, o mes, salia stovejom irgi verkem, negaledami jai tos paslaugos suteikti. Tos istorijos pabaiga? Mociute gyva ir dabar, liga pasitrauke, skausmai dingo Kitas atvejas nesenas, lieciantis mano teti. Pacios pamenat, kaip raudojau, kad viskas, kad VISI daktarai nebeduoda jokies vilties...Jam skaudejo, ziauriai. O mes verkem salia ir galvojom, kodel, na kodel nera eutanazijos... Ir ivyko stebuklas-tetis atsigavo, ir tfu, tfu, tfu, kol kas su mumis.
Taigi, pradejau galvoti, o kas butu, jei butume pritaike eutanazija? Taigi brangiausius zmones tikra to prasme butumem nuzude O juk 100 procentu pasitikejom daktarais, kurie jokios vilties nemate ir jau uzuojautas reiske...
Valdziai pigiau yra priimti eutanazijos istatyma, nei skirti papildomu lesu ligos gydymui, vaistu kompensavimui, nauju gydymo budu ieskojimui. Paskaiciuokit pacios, viena eutanazija ir nebereikia zmogui moketi invalidumo, slaugos, nereikia skirti kompensuojamu vaistu... Per metus tai oho kokios sumos...O kam musu saliai paliege zmones ir seniai, kai nera uz ka metro statyti?





Kaip jautru ir silta


O kiek metu dukrytei?

Vitute, turi didelę stiprybę, palaikymą, tikiu, kad įveiksit antrą etapą . Stiprybės ir dukrai, šaunuolė ji pas jus

4

Vitute turite labai gerą dukrą

Pasisakysiu ir aš apie autanaziją. Aš esu už. Gali būti ne aktyvi, pasyvi irgi visai gera išeitis (gal net geriau) Nežinau, kartais atrodo viską užbaigti būtų paprasčiausia išeitis. Žinoma, šiuo metu gydausi, kažkaip tvarkausi su visom problemom. Bet kai pagalvoji: būna gi tokių dienų, kai guli kaip lapas, viską skauda, sąmonė lyg yra, lyg nėra ir jeigu čia būtų tik laiko klausimas...Be galo sunku suvokti, kad ir artimiems toks didelis krūvis. Savo problemas spręsdavau pati, galvoju kad ir tokią bandyčiau išspręsti (jeigu turėčiau jėgų). Bet taip yra šiuo metu, bet tai nereiškia, kad nuomonė nepasikeis. Sena pažįstama, abejoju, kad pas mus kada nors priims šį įstatymą taigi esam Marijos žemė

Leonile, dėl pochemoterapinių skausmų aš Jums galiu garantuoti, niekas į skyrių neguldys. Suleis nuo skausmo, jeigu reikės palašins ir namai namučiai mieliausi. Dabar gi visur akcentuoja, kad į ligoninę poliklinikos nedarbo metu guldo tik esant būtinąjai pagalbai, o čia deja, nebūtinoji. Ir laikykitės. Pirmas kartas visada sunkiausias. Antrą kartą jau maždaug žinot ko laukti, nusiteikit nepasiduoti ir pirmyn. Va, kaip Wilow.

Prirašiau. Gražaus savaitgalio. Saulė plieskia į langus. Kaip gražu. Reikia išnaudoti tokį orą ir išeiti pasivaiksčioti (Leonile, Jums irgi)

EUTANAZIJA
tiesa besisypsanti raso, valstybei toks kryzius nuo galvos. pagalvojus, jau vien slaugos lovu kiek aptustetu, o ir teismai dar labiau turetu ka veikti, dalindami palikimus.
as ir galvoju apie eutanazija, vis dazniau ir dazniau. Pati esu medike ir pati sergu nepagydoma liga, kaip ir daugelis cia. Pati galeciau sau ja pasidaryti ir niekam nesakius ir ne vieno neatsiklausus. nezinosi kaip ten po mirties, o gal tikrai galesimes ranka pries save pakele... Tik va, esu tikinti ir man tai prilygsta savizudybei, taip.... ne mes pasirinkom si pasauli, ne mums spresti kada is jo ir iseiti. o kaip bus skirta atkenteti, taip ir bus.... be to medicina yra gera pagalbininke kenciant skausmus. Nuo senu senoves zmones sirgo ir skausmo skale buvo tokia pat , kaip dabar. Gi operuodavo be nuskausminamuju, auglius taip pat....ateis laikas, skirs morfiju, jau ispejau koleges, kad negaileti man jo ;)tegul, nesuprasiu kas vyksta , gal taip bus geriau. Ir dar. daznai galvoju apie viena atveji.
Buvo tokia gydytoja , siaip laisvamane. nekeiksnojo nei Dievo, nei is tikinciuju nesityciojo, bet religija jai buvo, kaip kulturos paveldas ir tiek. likimas ja nubloske dirbti i slaugos ligonine, kurioje beveik nebuvo dienos, kai kas neiskeliautu anapilin. atsiverte ji, staigiai... dabar sedi baznycioje, kiekviena sekmadieni, lanko su piligrimais Sventas vietas, vien ziodz - pasikeite.
Pklausem, kas gydytoja taip pakeite. sako, matyt atejo laikas ir paklydusi avele sugryzo.
o is tikro, ji mate daug isejimu, visokiu, skausmingu ir ne. tai va ka ji pasake, tie kurie turi savyje tikejima iseina net su sypsena, iseina ramiai, tarsi juos kas laikytu uz rankos. va taip... o buvo ir tokiu kurie reke draskesi ir vijo nuo saves piktas dvasias... brrrrrrrrrrr. galvokit kaip norite, bet stai tokia istorija.(atsiprasau uz klaidas ).

Reikia patarimo. Mama pasidare zarnyno tyrima privacioje klinikoje. Ten tas tyrimas kompensuojamas, bet dar damoket reikejo 80Lt. Rado pas ja polipa, gana nemaza, paeme biopsija ir ji dingo. Na vis tiek ji reikia operuoti del dydzio, bet sakykit, kas cia atsakingas uz ta tyrimo pradanginima, klinika ar daktaras, kuris kartais ir kai kuriuos tyrimus veza i Vilniu tirti?

Ir dar kitas dalykas, jai ta polipa ispjaus, tai darys tyrima del galimo vezio ar ne?

Savaite prasinervino, vezys ar ne ir se kad tau, dingo rezultatai

Sveikateles visoms ir stiprybes.

Čia jau nesugaudysit galų: stumdys vieni kitiems, kas kaltas. Bet nesuprantu, kaip galėjo dingti.
Jeigu operuos būtinai darys histologiją.

Isejo mano kovotoja....
Nebera mano mamytes...

Drambiuke stiprybės jums ir jūsų artimiesiems

[quote=drambiuke,2014 10 18, 20:56]


Nuoširdžiausia užuojauta...

Užjaučiu...

Drambiuke, užuojauta tau pati nuoširdžiausia,

liūdžiu kartu su tavimi
mamytei dabar lengva, nebeskauda, jau nieko, ir nebeskaudės jau....
Nekankino ji Jūsų sese, tiesiog paėmė iš išėjo...
Labai greitai išėjo..Jai taip geriau...

Tiek daug netekčių šiais metais jums su sese iškęsti reikėjo... tėčio mirtis, sesers vyro, o dabar ir mamos... ir viskas per vienerius metus ne kiekvienas tiek atlaikytų...