Spalvinis tipas, 14 tema

Nu menynykai tai itin kompleksuoti, ir monekienės kompleksuotos, gi ne veltui anoreksikėm patampa. O statybininkai irgi juodai rengiasi - juoda striukė, juodos kelnės, juodi batai, juoda gandonkė, tamsiai tamsiai mėlynas megztinis, arba juodas... juodas golfas... juoda maikė... juodas švarkas per šventes.
Dėl kitos lyties tai irgi... kelinta moteris ant Lietuvos nekompleksuoja dėl savo išvaizdos? A?
kaip bebūtų skaudu - juoda yra ta spalva su kuria žmogus slepiasi nuo visuomenės, ir ne būtinai dėl išvaizdos, galim gi jaustis šiaip nepakankamai protingu, nepakankamai turtingu, mažai pripažintu ar dar biesas žino kuo. Juoda - tai kaukė, noras save parodyti kitokiu nei esi išties.
O kaip yra Paryžiuje ašai nežinau... pažįstų tik vieną menynykę Paryžiuje gyvenančią, tai jinai juodai nesirengia , ... aišku nespjauna į ją, bet ir nesirengia juodai.

Nea. Juoda spalva nebūtinai reiškia, kad žmogus slepiasi. Dalis tiesos yra, bet ne ten akcentai Juoda spalva sako "nematykit mano fizinio kūno, mano išvaizdos". Tai iš vienos pusės dažnai gali reikšti ir kompleksą, kai taip rengiasi stora boba. Bet iš kitos - ir pavargimą nuo dėmesio kūnui (manekenės, aktorės), ir tai parodo, faktas, kad manekenės šiaip beveik nesidažo, o būtų kompleksuotos, jaustųsi negražios - kaip tik dažytųsi. Aš jaunystėj šokau operhauze, ten suknelės ilgos, mano netgi buvo raudona Tai gatvėj rengdavausi itin paprastai, o ir tekėjau labai nepuošniai, ir visai ne kad kompleksuočiau. Tada aš buvau ilgaplaukė blondė su apimtim 90 x 60 x 90, ir tai žinojau Tiesiog aš princese prisibūdavau kas savaitgalį, ir man jau buvo neįdomu. Tai vat taip ir manekenėms. Joms jau daėdę tas dėmesys ir tos spalvos, va taip ir pailsi. Aš gal kaip tik dėl to iki dabar spalvų bijau, nors prie apimčių gal po kokį metrą dasidėję Nu bent po pusmetrį...

O dar yra viena juodos mėgėjų kategorija - menininkų - tai irgi visai nereiškia komplekso. Aišku, visur visko būna, kompleksuoti gali būti bet kas, ar menininkas, ar savivaldybės darbuotojas, bet ne apie tai kalba Tai dažniausiai reiškia "žiūrėkite ne į mane, o klausykitės mano muzikos", arba "žiūrėkite į mano kūrinius". Todėl menininkai ir architektai juodi. Nejuodi - tai "žiūrėkite, o štai ir aš"

Žinoma, tai iš esmės tas pats, kaip ta pati aukščiau minėta stora boba. Ji irgi turi omeny "o dūšia pas mane užtataigi gera". Bet ji tą dūšią akcentuoja, nes nepatenkinta savo kūnu, o menininkai - nes yra itin patenkinti savo kūriniais Jiems gi jų kūnas pofig, jų dauguma yra vyrai

Tikrai kompleksuoti rengiasi gal daugiau pilkom, žemės spalvom... kad būtų užsimaskavę. O juoda spalva - jokia ne maskuotė, na nebent paryžiuj, kai nori paskęsti minioje

Kai kuriose subkultūrose juoda kaip tik yra išsiskyrimo iš minios, protesto prieš taisykles, liepiančias būti "gražių spalvyčių", būdas. Tam tikra prasme tai negatyvo forma, bent jau negatyvo galiojančių standartų atžvilgiu, savotiškos askezės (nepriėmimo tų dalykų, kuriuos popkultūra liepia pirkti kaip malonumą), atsiribojimo išraiška. Juoda - tai ir simbolis, nusakantis žmogaus vertybes. Daug kas priklauso ir nuo to, koks tų juodų drabužių stilius. Nemažai juodos aprangos jokiu būdu nepavadinsi maskuojančia - neretai priešingai.

Dažniausia aš visai neturiu ko pasakyt apie juodą, nes nieko tokio neperku. Na bet šį sezoną nusipirkau batus žieminius ir pirštines odines. Tai aš jau kaip ir prie chebros, ką?

Pvz. vienuolių rūbai. Ne visų, bet daugelio. Kunigų rūbai, ne kur mišias laiko, bet kur šiaip nešioja.

Pvz. rokeriai, apsirengę juodai, nemanau kad kompleksuotesni už kokias pirmokų mamams tėvų susirinkime Verslininkų milijonierių kostiumai irgi kompleksų nerodo


O kaip tu sugebėjai tiek metų išgyvent net be juodų batų?

Jo jo, tipo vai kokis aš dvasingas ir protingas. Dar būna, va kokis aš laisvas ir nekompleksuotas. Man viskas pofik.
Dėl menynykų nesutinku kad juodai rengiasi, tie kuriem nesvarbu kaip atrodo, tai kažkas link bulvinių maišų rėdosi, ir nėr ten juodos veik visai. O aktoriai ir moniekenės visada maskuojasi, arba vaizduoja kažką. Tai ir yra kaukė. Kaukė ne kai slepiesi minioje, kaukė kai visuomenei rodai tai ką nori rodyti. Juk kai esi su kauke, tai nereiškia kad pasislepi, kaukė - kai tave mato tokį, kokį tu pats rodai, o ne tokį koks esi.
Be to kompleksuoti ne visada nori būti nematomi, dalis kompleksuotų turi gynybinę reakciją labai ten demonstruotis. Na žinom gi... kas garsiai rėkia...
Aš pati labai pykau dėl juodos aiškinimo, kaip subkultūros atstovė. Bet laikui bėgant supratau, kad jau kas kas, bet subkultūros atstovai visiškai pasislėpę po savo "uniforma". Na matom metalistą tarkim ir tiek, o jau jo dvasios fyg te pamatysi.

Va, kad dūšios nerodo, tai aš sutinku, tik nesutinku, kad jei dūšios nerodai, tai būtinai esi kompleksuotas Kitą kartą nenori ir nerodai

Nori pasakyti, kad rožinė damutė atkištomis silikoninėmis lūpomis rodo visuomenei tai, kas ji yra, o ne ką nori parodyti, o jau juodai apsirėdęs meninykas su storu šaliku rodo, kas jis nėra, bet kuo nori būti? Kodėl vien tiktai juodai spalvai suteiki galią būti kauke? Aibė spalvų turi įvairias simbolikas, gali padėti išreikšti vienas ar kitas vertybes, pateikti save. Apskritai be kaukės būtume tiktai Ievos kostiumais - nors ir tai kažin. Prisidėtų laikysenos, mimikos, gestai, kas irgi yra kažkoks savęs pateikimas.

Tai va ir man atrodo. Gal galima vartyti taip, kad menininkas save išreiškia per kitur, taigi rūbo spalva reiškia save mažiau - kam reikia spalvoto megztinio, jei ką tik nutapei margą paveikslą 2 x 2 m? Kita vertus, tai tas ir parodo, koks jis yra, o ne kažkokia maskuotė, koks jis nėra. Matai, kad žmogus save realizuoja kažkur kitur - aktoriams ir manekenėms irgi tas galioja... Bet tai čia nėra kompleksas, čia kaip tik netgi ne kompleksas. Kodėl apie tokį jokį, nematomą, gali būti, kad ir kompleksuotą žmogų liaudis sako - pilka pelytė? Ne juoda. O juodosios našlės niekas kompleksuota nelaiko, netgi priešingai, labai jau be kompleksų

O kauke tai tikrų tikriausiai gali būti bet kas. Galiu apsirengti juodai ir prisimesti dailininku, galiu apsirengti ružavai ir prisimesti pupyte, galiu apsirengti džinsais ir prisimesti programuotoju arba kaubojum , galiu mėlynai/raudonai ir prisimesti Maximos darbuotoja. Galiu apsirengti telniaškę ir prisimesti jūreiviu, nors gyvenu toli nuo jūros. Galiu apsirengti ilgu sijonu ir visiems rodyti, kokia aš princesė, nors aš dviejų vaikų motina maišytos nacionalnosties. Iš esmės, nuo tada, kai rūbai prarado vien šilumos vaidmenį, viskas yra kaukės

Pas mane visokie rudi būdavo

Na bet dabar ir galvos skausmas kas kartą kaip sijonus prie tų batų priderint. Net pėdkelnių sakiau eisiu užsipirkt juodų, nes tik vienas turėjau

Man rudi batai tai gražu, bet vienas vargas juos derint. Na prie ko??? Gi kiekviena ruda skirtinga, ne taip, kaip juoda, juodos visos vienodos ir basta
Kita vertus... Gamtoj rudos dafiga, akurat visos skirtingos, ir nieko...
Ne, aš nupezu Visai jie normaliai derinasi, tik nereikia turėt juodo rankinuko, kaip aš Juodas rankinukas ir rudi batai man į vieną žmogų niekaip, nu niekaip nesusipaišo, nebent visas žmogus juodas, tik batai rudi

Mane kas nervuoja Aš turiu irgi rudus batus, bet visai ne tokio stiliaus, kaip įsivaizduojami rudi batai Man kai pasako, kad rudi batai, tai įsivaizduoju kažką tokio:


O aš turiu gi tuos ten, pajarus, kurie stiliaus yra tokio:


Tai prie ko juos derint, man smegeninė neišneša Juolab kad jų stilius toks į kalną lipimo, o striukių tokių rudų tai beveik ir nėra! Tai kažkaip sukuosi, nešioju su tamsiai mėlyna, bet kad ten būtų grožio, tai negaliu teigti. Gudžia tik tai, kad kai tokie batai jau iš esmės nešiojami, tai būna taip šalta, kad grožis px

niekad neteko prie pvz turimo juodo sijono isrinkti parduotuvej nauja juoda svarka. va tada ir paaiskeja, kad tu juodu irgi milijonas. jog , gal is tolo ir atrodo visos juodos vienodoas, bet kai pridedi viena prie kitos pasirodo viena juoda i melynuma, kita juoda i ruduma ir tarpusavyje nedera