Na, šoko terapija kartais padeda

Man , kai kokia gėlė- nevykėlė nenori augti ir klestėti, pirmiau gražiai pakalbinu, paskui nepasitaisius- gauna įspėjimą. Tipo-žiūrėk, man, nepasitaisysi mesiu lauk, nereik čia man tavęs tokios netikėlės. Dar nepasitaisius - smarkiai barti, o po to gauna šalto dušo, būna persodinta ar stimuliatoriaus padidintą dozę šliūkštelnu. Padeda.
Bet kartais nususėlės ir atsikratau, jei estetinis vaizdas netenkina.
O atsitiktinis nukritimas nuo palangės (su vaikų ar katinų pagalba) irgi kartais geras būdas ištraukti iš komos.
Turėjau vieną mamkę, kuri ,,N'' metų jokios gyvybės nerodė. Buvo išnešta į darbą, į mažą a le sandėliuko tipo kambarėlį. Kambarėlio langai buvo mediniai, šleivi kreivi, pro plyšius liux ventiliacija. Per žiemos šventes kaip dėjo šalčiai su pūgom. Ateinu į darbą-mano kaktusai po sniego kepurėm supustytom pro lango plyšius. Kepurės jau spėjusios patirpti ir net suledėti. Galvojau amen mano kaktusams. O ne, visi gyvi liko, gausiai žydėjo, o nevykėlė mamkė sprogo lyg bomba-staigiai padidėjo jau ne dvigubai, o trigubai. Nuo to laiko augo kaip pasiutus ir žydėjo kiekvienais metais. Padėjo tokia šalčio terapija.
Tik kitoms gėlėms taip ir lieka šoko pasekmės. Turėjau gražuolį aspleniumą (kalnarūtę) ir vaikai besivaikydami viens kitą, numetė. Tai ta pusė ant kurios krito, pradėjo leisti dvišakus lapus. Visas krūmas normalus, o ta dalis išsigimus. Va, tada ir supratau ką reiškia augalui šokas. Ne kiekvieno nervai atlaiko.