Kaktusai.

Kažkaip, kad dingtų orchidėja nėra buvę. Žinoma orchidėjos lapo nenusiskinsi dauginumui . Be to ir ochidėjų dydis nemažas. Šiemet buvo daug Neofinetia falcata (japoniškosios orchidėjos). Bet jos buvo pačiame salės centre, tad labai jau matomoje vietoje.
O sanpaulijų lapelius tai Kauno Botanikos sode darbuotojos apskabydavo. Bet kai ten parodų neberengiame, tai ir vagystės pasibaigė. Bet žinoma, gesnerejinius visada saugome.
Ortijos vazoną, man rodos, per Kaziuko mugę nukniso.

Oi mergnos, nu ryto verčiat postus rašyti. Taigi, atsakymai:
A> svarbiausias. Pirmiausia, kai kas nors atsitinka, nepradėkim savęs teisti. Tiesiog yra faktas, kad apskabė. Nesvarbu, ar savi, ar ne. Bet už savus, tai galiu galvą guldyti, kad ne. (va, jei tuščių palangių galima būtų nusiknysti)Daugybė metų kartu, daugybė siuntynių. Sabutylnikas sabutilniko neliečia. Taip , peiliais pasibado, bet ne iki negyvumo. O be to, prastas metas vagystėms. Na, dabar turėčiau aprašyti apaie savo nuknysamus augalus rudeniniuose voyage voyage.... Nu, bet tiek tos....
Bet labiausiai, tai noriu pasakyti, kad šis svarstymas apie vagystę yra apie žmonių kultūrą, o ne apie mūsų parodų prasmę ar reikalingumą. Ir ne apie dalyvavumą ar nedalyvavimą. Čia jau klausimas reikalingas kito punkto. Tiesiog, jei ką sunervinau, savo pasisakymais, tai tikrai ne priekaištauti norėjau kam nors- yra toks faktas. Ir tiek. Jei dar imsimės teisti ką nors, o ypač save , tai žinokite, tai yra tikrai prastas savo energijos ir laiko gaišimas. Tikrai tokio dalyko aš nesiekiu ir tikrai, niekam jokio priekaišto, šskyrus, publikos elgesio kai kuriuos momentus, nekeliu. Todėl merginos, nepriimkim viso šito, taip emocionaliai. Pas mus dar vis gajus sukombinavimo sindromas, ypač Kaune.

B> dalyvauti, ar ne dalyvauti. O va čia tai klausimas, kuri dažnai sau užduodu, ir dalyvauju, beveik visada. Esu praleidusi keletą parodu, nes papraščiausia, neužtenka energijos viskam. O dalyvauti, manau, reikia, kai jau jauti kad tavo hobis perpildo mintis, sielą ir širdį. Galų gale, kai vazoniukų skaičius perkopia tam tikrą skaičių gėlių auginimas įgyja kitą specifiką. Tam tikra rasme, mes tampame botanikais mėgėjais, o tai jau diagnozė. Dalyvauti parodoje yra šventė. O be to atsiranda daug naujų pažinčių ir pasidaro, ne taip sunku, tokiomis akimirkomis, kaip pvz., vakar man atsitiko, sutempiau iš balkonų augalus ir pagalvojau, kad esu psichiškai nesveika , su tokiu augalų kiekių normalūs žmonės negyvena. O ateini į parodą, ir nusiramini. Ten visi tokie....
Aš matau savo gyvenime didelę prasmę dalintis grožiu. Man tai patinka, tai yra nuostabu. Galų gale, savo kompoziciją kuriant, daug kas tampa meninikais, o tai įvyksta ne dažnai. Tai yra galymybė suteikti sau daug teigiamų emocijų, pasidžiaugti ir kitų augalais, ir augalams patinka dalyvauti pardose- po to geriau auga. Patikėkit.
C.Apie mano aloe. Tai buvo aloe iš Pavličeko pirktas prieš daug metų- aloe haworthioides suveistas su dar kažkokiu. Nu ir dingo- raudonai glazuruotame mano vazoniuke, gal kas bent vaikų pasidalintų- gi ne aš viena šį augalą siunčiausi...
D. Ar ne dalyvauti, dėl to kad augalams nesaugu ? Nežurint, vagysčių tai augalams gan saugu, nes gi ne visus masiškai apskabė. Tik vieną, iš kiek tūkstančių ?? Asta, gal galėtum paviešnti skaičius ? O be to, manau, mes išsiugdysime publiką. Taip kad tikrai yra saugu.
E. Dota, tavo migurtino nieks nė už dyka nebutų griebęs- jis tirai neišvaizdus litopsu apsuptyje. O beja, puikiai juo pasirūpinai. Taigi- dalyvavimas buvo saugus.

Ortija, ačiū už labai teisingas mintis
Aš vaikštau po namus, žiūriu į nenormaliai augalais apkrautas palanges, visus šviesesnius kampus apstatytus gėlėmis ir galvoju, kad vat turėčiau oranžeriją, tai atrodytų normaliai. Visi sakytų, va ji kieta, turi oranžeriją ir ten augina aibę augalų ( taip pat ir retų ). ... o dabar ką, ateina svečiai ir galvoja- durnelė kažkokia, ant palangių tiek augalų tik visiškas psichas gali prisikrauti...

Ortija viską labai teisingai surašė.Tik tarp žmonių gyvena toks blogas prietaras, posakis, kad vogtas augalas geriau auga. Net ir draugė pasako: "aš nusisuksiu, o tu nusiskink" - čia apie pelargonijas. Vat nežinia iš kur tokia tradicija gimė.
Aš irgi prieš pora dienų viską sutempiau į namą - ištasytos rankos, subadyti pirštai , nešiojau ir galvojau apie kolegas sukulentininkus, panašiai "žinau ką veikei praeitą savaigalį"
Papildyta:

Niekada nevėlu. Mano draugai 15 metų gyveno name ir pernai nusprendė namą rekonstruoti - prilipdė prie namo oranžeriją, joje nedidelis baseiniukas paplaukioti, visas apstatytas augalais, vasarą nustumi stiklinę sieną ir gali išeiti į lauką, žiemą daugumą augalų ten sustato. Kaktusų tai ten nėra

Mano kaktusėliai dar prieš parodą į butą iš balkono parkeliavo. Bet irgi svajoju tą balkoną įstiklinti iki grindų, apšiltinti ir laikyti kaktusus ten visus metus. Deja, dar negreit mano svajonės materializuosis-pinigais nesninga mano gyvenime. Bet tikiu stebuklais-juk tik per stebuklą į parodą ir papuoliau-galimybės buvo absoliučiai nulinės. O gyvenu irgi kaip eilinė augalų fanatikė-vaikštau ir kliūnu už savo augintinių. Nukrauta visur kur įmanoma ir dar sukulentai darbo palangę puošia. Dažnas namuose apsilankęs klausia,,Kam tau tiek gėlių ir dar kaktusų?'' Kas neserga kaktusomanija niekada nesupras.

Gerai tiems, kurie žino, ko nori. A oranžerijos nenoriu. Kartais pamąstau, ir ne. Noriu gydytis! !! Bet nea. Varau pas anoniminius alkoholikus, į Ž aliahhorizontų klubą.

Betgi mes suradom puikų būdą kaip nusvaigti Vaikštom zigzagais parodoje tarp stalų daugybę kartų apžiūrėdami tuos pačius augalus, viską pamiršę pasauly. Kiti tais tikslais žolę rūko arba grybukus verda. Pagalvojau, gerai kad parodose pejotliai nedingsta

man patiko, Ortija, tavo optimistiškos mintys
o šitas tai tikra tiesa:

pas mane irgi atėję svečiai stebisi, kad ant visų palangių augalai o mane pvz., stebina tokie žmonės, kurie iš vis nieko neaugina. Turėjau ir aš apskabytų augalų po parodų. Kažkaip, kad prigytų aš jiems nepalinkėjau. Šioj parodoj to išvengiau.

Jau galvojau nesilankyti šitame forume, bet su savo negatyvais iš lovos ligonį galite išversti.
Beieškant pozityvo, tai turite tokių brangenybių, jog žmonėms neberūpi jų karma, parduoda sielą velniui dėl jų. O aš savo dykai neįsiūlau. Tiesa, mano retenybės ne sukulentinės. Nesigavo pozityvas. Bet, jeigu suvesti statistiką, tai kleptomanų parodose ne taip daug. Vadinasi, reikia sustiprinti apsaugą. Dėžėmis arba samdyti ,,samurajus". Visais laikais buvo kūrėjai ir niokotojai, augintojai ir plėšikai. Žemdirbiai samdė vienus klajoklius apsiginti nuo kitų klajoklių. O pasakymas, kad vogtas geriau auga, net nežinau iš kurių laikų. Seniau maniau, kad čia kleptomanių babyčių pasiteisinimas, kad nereiktų pirkti, įaugintas tarybinio mąstymo. Bet, kai darbingas jaunimas taip teisinasi, tada nežinau.
Nesigauna man niekaip pozityvas. Bet išvada tokia, kad nereikia nešti į parodą dar nepadaugintų vienetinių augalų.
Parodų labai reikia, kad nuslopinti savo kompleksus. O jeigu dar ateina paspoksoti ir svetimi, tai visai smagu.
Apie oranžeriją aš irgi vis svajoju ir svajoju, bet dabar jau vienos man mažai, reiktų su skirtingom temperatūrom Viduržemio pajūrio augalams ir sukulentams. Jau virstu sene prie suskilusios geldos.

Ortija, patiko tavo mintys, kuriose nera dramatizavimo ir kaltu ieskojimo. As ir netikiu, kad bendraminciai taip pasielgtu. Arba esu perdaug naivi.
Papildyta:
Ir dar pagalvojau - kokia as rami budavau atidavus augalus i paroda. Pamenu vienais metais Asta tiesiog pati pasirinko nuo palangiu ka vesis. Net nepagalvodavau, kad parsivesiu tik dali kokio krumo.

Na, bet Tina, viskas gi išsaugota, tik vienas apskabytas.
O kompleksas dėl nukrautu palangių tikrai didelis, tik nemanau, kad viskas vyksta tik dėl kompleksų, nebent, kompleksiniai pietūs

Tik jau nesidairykim su kaltinimais į savus. Syki nesusirinkau ir net nepasigedau po parodos vienos mamcės, ir ką- o kelių dienų buvau surasta, kaip kokia asociali motina.

Gal jis ir nedažytas Šitam ukrainiečių puslapyje yra panašių nupudruotų echeverijų http://www.cactuskie...15#.VDQbNhavnYM