QUOTE(viesnia @ 2016 01 24, 14:22)
Galbut atsirado nuoskauda, kad vyras "dejo i krumus". Bet dabar jis stengiasi, tai manau, kad verta atleisti uz ta negera laika, kai vis dirbdavo. Gal tuo metu jis nebuvo psichologiskai pasiruoses tevystei ir jam reikejo laiko viska pervirskinti, prisitaikyti prie naujos egzistencines roles - seimos vyro, tevo, ir is jauno, nepriklausomo berno, jaunavedzio tapti rimtu, atsakingu vyru.
Moterys per nestuma, per 9 jo menesius naturaliai pasiruosia naujai - mamytes rolei, o vyrams sunkiau, nes ne jie nesioja kudiki.
Ir ypac jei jie dar jauni, netureje laiko apgalvoti savo busima tevyste, nora (ar nenora) buti tevu.
Tai, kad jis dabar padeda, yra labai geras zenklas. Iseitu, kad jis viska pervirskino ir prisieme ta nauja role
.
Todel visai verta jam atleisti uz tai, kas buvo. Ir leisti irodyti, kaip jumis rupinasi, kad jus jam esate svarbus.
Su tais visokiais gerbejais tai atsargiai, nes yra vaikas. Negi ji tampysi po ivairius "tecius"? Laikas pades ji uzmirsti. Gal ten nieko rimto nera, siaip kazkoks makaronu kabintojas
.
Labai geros mintys. Panašios nuomonės ir aš. Iš pasakojimo supratau, kad vyra stengėsi dėl jūsų, bet suprantu ir moterišką pusę. Labai džiugu, kad vyras tikrai susimastė ką blogai darė ir stengiasi viska ištaisyti. Matyt suprato, kad jus abi labai myli. Vieniems vyrams lengviau, kitiems sunkiau pasiruošti tėvystės iššūkiams. Svarbiausia, kad jis suprato kokį vaidmenį turi atlikti.
Su tais susižavėjimais-tai manau, kad jų dar gali būti daug. Tai dabar kiekvieną kartą, tik susižavėjus bėgsi pas kitą? Suprantu, kad galbūt dabar tas kitas vyras daug geresnis, pranašesnis už taviški, bet čia yra tik susižavėjimas. Tikrai, negi dabar tampysi vaika per kitus? Kaip galvoji kiek tas susižavėjimas gali trūkti? Gal po kurio laiko susižavėsi kitu? taip ir lakstysi.... dažniausiai tokios ieškotojos taip ir lieka be nieko. Buvo ir pas mane susižavėjimas kitu vyru. Atrodė, kad jis man skirtas, o ne maniškis. Bet tai nieko nereiškia. Susikaupiau, bandžiau kuo daugiau laiko praleisti su vyru, (gal net perdaug) bet visos tos pastangos dabar ateina su kaupu ir dabar labai džiaugiuosiu, kad nepadariau didžiausios gyvenime kvailystės (kai protas buvo aptemes
). Manau reik stumti mintis kuo toliau ir stengtis abiem iš visų jėgu. Jeigu vyras stengiasi, tai gal ir tau reiktų perlaužti save ir kartu stengtis? Visko būna vedybiniam gyvenime ir abejoniu ir nuosmukiu, bei visokiu kriziu. Gal ir tu per mažai pastangų dėjai? Gal tikrai jis nesijautė mylimas? Nereikia gi kiekvienam barnyje bėgti pas kitą. Reikia džiaugtis šema ir vaikučiu. Juk vaikutis didžiausias džiaugsmas šeimoje.
, gi neemigruosi į ameriką dėl to. Gal bandyk nebendraut visai tiesiog
