QUOTE(zomša @ 2014 10 05, 08:34)
Be to pati rašai, kad diabetui, priklausomai nuo tipo, taikytinas ir K, ir A disbalansas. Bet bet - tas pats diabetas (visi tipai) irgi traktuotinas kaip AI liga. Ok, tada teoriškai pripažinsime, kad visos AI ligos gali būti skirtingų disbalansų, ir bus pasakyta, kad reikia matuotis ir skaičiuoti individualiai (o čia dar vienas bet - bet tada grįžtame prie to, bendrųjų AI susirgusiųjų skirtų rekomendacijų K-D konstruktas pasidaro labai klibantis). Todėl... Turbūt, kad tingiu, ir su savo demagogijomis šia konkrečia tema toliau stengsiuosi tylėti.

Gerai, kad netyli, nes iš to suprantu, kad tau tai rūpi.
Dauguma organizmo ląstelių, energijai gaminti naudoja tiek riebalus, tiek ir angliavandenius. Gliukogeninis ir ketogeninis disbalansai susiję su glikemija, t.y. su gliukozės ir insulino koncentracijos kraujyje pusiausvyra, ir su lipidų koncentracijos kraujyje pakitimais. Kartu tai susiję su energijos gamyba ląstelėse ir su organizmo autoreguliacija. Taigi glikemija sieja ląstelinį ir sisteminį lygius.
Gliukogeninio disbalanso atveju energijai gaminti ląstelėse išnaudojami daugiausia angliavandeniai, o ketogeninio disbalanso atveju energijai gaminti išnaudojami daugiausia riebalai.
Gliukogeniniam disbalansui nevaldomai didėjant išsivysto reakcinė hipoglikemija arba kažkuris iš energijos gamybos disbalansų K ar A.
Ketogeniniam disbalansui nevaldomai didėjant išsivysto II tipo diabetas arba kažkuris iš energijos gamybos disbalansų: anabolinis ar katabolinis.
Tad gliukogenikas-katabolikas bus greičiausiai apkūnus, o ketogenikas-katabolikas liesas, bet jie abu gali būt autoimuninikai. Aišku, būtų lengviau susigaudyt, kad jei ketogenikas, tai tik katabolikas

Ir mityba pagal jų disbalansus šiek tiek skirsis.
Aš labai džiaugiuosi, kad mes turim ne tik paleo, bet ir šitą disbalansų teoriją.