Sveikos mergaites.
As labai noreciau dali savo laiko skirti geriems darbams. Pastaruoju metu tenka skaityti istoriju apie mamytes, kurios turi mazuosius onkologinius ligoniukus. Skaitydama susidariau ispudi, kad kartais didzioji problema ne pinigeliai ir daiktai. Kartais mamytems tiesiog reikia pagalbos skiriant savo LAIKO. Nes jos maziukais guli ligonineje, yra tarsi ir priristos - negali nei nueiti reikalu susitvarkyti, nei dar kazko. Isvargintoms ir issekintoms mamytems kartais gali tiesiog reiketi valandeles sau.
Todel pagalvojau, kad gal butu prasminga pagalba tiesiog padeti tokioms mamytems -kartais jeigu reikia reikia paleisti jas nueiti kazkur reikalu sutvarkyti, kartais joms kazka atvezti, jas kazkur nuvezti ir pan...Padeti visais imanomais klausimais tiek, kiek imanoma padeti. Daryti tai reguliariai, kad ir vaikutis priprastu ir nebijotu su "svetima teta" pasilikti. Juk daznai tai buna zmones is visai kitu miestu, del vaikuciu gydymo atvaziave i Vilniu ir neturi net ko pagalbos paprasyti.
Gal kurios esate is arciau su tokia problema susidurusios ir galit pakomentuoti kiek tokia pagalba butu prasminga. Ir gal kas nors noretu prisijungti? Niekada to nedariau, nelabai zinau nuo ko pradeti - todel buciau dekinga uz bet kokius komentarus.
