Pradesiu nuo to, kad pastojau pavedus simtaprocentinei kontracepcijai. Ir man, uzkietejusiai karjeristei ir patogaus gyvenimo myletojai teko kardinaliai pakeisti savo gyvenimo planus. Kadangi esu visiska perfekcioniste, nestumas man buvo didelis issukis. Todel as turejau suzinoti apie ji viska: kas tai, su kuo valgoma, kaip tai kvepia ir t.t.. Na, ir pradejau: literatura, internetas, patyrusiu draugiu pasakojimai ir, beabejo, garsus Semetos kursai su kvepavimo ir masazo pamokelemis. Taip prabego devyni saunus laukimo menesiai
Gimdymas
Kadangi apie gimdyma as zinojau viska. Vadovaudamasi kursu medziaga ir negimdziusio vyro (Semetos) nuomone, buvau rami kaip belgas ir tvirtai isitikinus, kad jei nebijai, tai ir neskauda, ir viskas puiku, kas naturalu. Zodziu, gimdysiu issisiepus ir gink Dieve jokiu epiduru!
Na, devyni menesiai tai praejo ir net sulaukiu taip norimo avino zenklo (na, kad vaikas uzsispyres ir tvirtas kaip mama butu:), pravaikstau visus nustatytus gimdymo terminus (o ju buvo net trys). Ir ka? O gi nieko, laukti ner ko ir mane guldo i ligonine del pernesiojimo.
Visa laime, kad ligonineje as turiu nuostabia palatos drauge, kuri jau laukesi antro vaikelio ir gulejo su ta pacia beda. Tai abi pabedavojom, kad jau nervina tas uzsiteses nestumas ir, aplamai, ko cia mus pagulde be reikalo?! Mano kambarioke baisiai bijojo gimdymo ir sake, kad gimdys tik su epiduru. Uztai kokia as buvau drasi (!), praktiskai kaip Maryte Melnikaite ir sakiau, kad ner cia ko bijoti ir kam tas epiduras?! Dar pasikalbejom, kad abi labai nenorim skatinimo (juk viskas turi buti naturalu). Vakare ikalem brendzio, kuri mano vyras protingai ibruko man i tase (nervams raminti) ir bandem miegoti. Ir ta nakti man pradejo uzeidineti tokie neaiskus ir pasikartojantys skauduliukai. As kad apsidziaugiau, galvoju kokie tie saremiai suds ir dziaugiausi galvodama, kad jau, jau! Ryte pasisokinedama nulekiau i apziura, o man sako, kad gal cia ir pradzia, bet gimdos veikla dar labai silpna ir, kad as tikrai dar negimdau...
Uztai mano kambarioke po rytines apziuros supakavo. Pas ja labai didelis vaisius matesi, todel ja nuvede i gimdykla skatint. Ji vargse iseidama nerado sau vietos, bet uztai, merginos, kaip as ja palaikiau! Sakiau: nebuk tu triusis, juk cia TIK gimdymas ir, kad mes moterys stiprios ir viska iskesim , zodziu atkartojau visa Semetos ideologija.
Na va, ja isvede, o as giliam liudesi likau viena ir.... tie vis stiprejantys skauduliukai. Bet daktaras po dar vienos apziuros pasake, kad siandien TIKRAI negimdysiu. Tai ka... diena bandziau miegot, bet skauduliukai jau daresi visai nejuokingi ir vis daznesni. Bet apatiskos seseles, kurios matavo gimdos tonus pareiske, kad nieko nevyksta. Apie 5 val. vakaro as jau skambinu mamai ir susibiesinus sakau: "tai, kas jomajo (tokiam stovy keiktis galima:) yra tie saremiai, jei ne tie skauduliukai, tai ko man dar laukt?!". I ka mama atsake: "sek laika ir jei tai ritminga eik pas seseles", o as pasiguodziau, kad jos (pyp!) kaip uzsicikline tvirtina, kad nieko nevyksta! Kankinuos ir laukiu vyro. Bet anksciau uz ji pasirodo mama, kuri visai nezadejo ateiti. Ir pamacius mano fiziomordija susisukusia is skausmo ir, kad mano skauduliai kartojasi jau kas 4 min. pakelia ligoninej veja ir liepia tom (pyp!) dar karta mane apziureti, nes man tikrai kazkas VYKSTA! Na, ir tos (pyp!) tik tada giliai nustemba: "na, tikrai, kaip keista - ji jau gimdo!".
Ir tada prasideda: mane supakuoja su visais daiktais (o ju asturejau tikrai daaaug juk sitaip ruosiausi!) ir veda statyti klizmos, perrengia i strosnus zalius naktinius, kvieciamas daktaras, akusere. Atvaziuoja vyras, kuri mes su mama issiunciam namo, nes gydytojas pareiskia, kad pirmas gimdymas uztrunka apie 10-12 val. ir tegu dabar pabuna mama, o vyras pabus po to. Po "malonios" klizmos proceduros mane veda i gimdykla, kuri pasirodo yra labai jaukus spalvotas kambarys su prabangia burbulu vonia. Gydytojas dar karta apziuri gimdos kaklelio atsidarymus ir pareiskia, kad gal, ponia, "atsaukit" vyra atgal, nes visko gali buti... As skambinu ka tik isvaziavusiam vyrui ir rekiu "kur tu jomajo esi, as jau gimdau!", i ka vyras nedrasiai bando papriestaraut, kad "juk pati sakei, kad vaziuociau namo...", bet susipranta ir lekia pas mane apsiginklaves kisenes pinigais daktarui, akuserei, seselem ir t.t..
Jo atvykimas ir kiseniu turinys stipriai susvelnina visa personala ir tada jie guldo mane i vonia, masazuoja nugara... Bet skausmas toks, kad man viskas vienodai piesia ir as tik miela Dievuli saukiu. Tada vyras, matydamas mano kancias, pasiulo epidural Ir zinot ka?! - as jau visai nieko pries ji neturiu!
Kai suleidzia tuos Dieviskus vaistus, as jau sugebu kalbeti ir netgi pasiziureti krepsini. Bet anesteziologe perspeja, kad epiduras tik saremiu skausmams malsinti, o pati "stumima" jus jausit 100 %, nes kitaip neiseina. Ir mane palieka ramybej, galvodami, kad as "stumti" uzsinoresiu tik po kokiu 2-3 val., bet ir vel, visu nuostabai, as jauciu, kad man "ten" labai spaudzia (to aprasyto vadoveliuose noro s as taip ir nepajutau) ir prasau suleisti man dar vaistu! Bet daktaras sako "brangioji, kad jau velu, jokiu vaistu, isispiri kojom ir rankom, ikvepi oro ir stumi kiek turi jegu, nes maziaus galvute jau lenda".
Va sito jausmo ir skausmo, tai nenoriu net prisimint, o svarbiausia, kad ner kur dingt, kelio atgal ner, as privalau tai padaryti pati! Tuo momentu as maciau tik gimdyklos lubas ir jutau verianti skausma, kuris man tada atrode niekada nesibaigs. Dar pro migla maciau, kaip vyrui pasidaro nepakeliamai baisu ir jis pabales isslenka is palatos, nes panasu, kad tuoj nualps...
Bet keli stumiai ir man pareiskia: "saunuole, mamyte, dirbot puikiai, sveikiname su suneliu" ir padeda mano angela visa gleiveta man ant krutines. As tik atsimenu jo melynas akutes, kurios kaip ir as bande pasiziureti su kuo tuos 9 men. draugavo...
Po to paima maziuka apziurai, o mane siuna ir kalbina. As dar paprasau akuseres, kad padarytu lisna siule, kad ten butu siauriau ir vyrui intymiomis akimirkomis nesijaustu, kad gimdziau, kas sukelia visam med. personalui juoka ir nuostaba: "dar nespejo nuo gimdymo stalo nulipti, o jau apie ka galvoja"
Po visko
Na, o po to keturios dienos ligoninej, vos paeinant nuo veriancio tarpkojo skausmo, nugrauztu iki kraujo speneliu, zodziu, visur "gyva" zaizda. Bet as viska pakeliu, juk as turiu savo maziu, o jis man juokiasi!
P.S.
Tiesa, po dienos "atkrypavo" pas mane mano palatos drauge irgi visa suplysus, ji pagimde beveik 5 kg vaikeli! Ir visai nedare jokio epiduro... Tai, va, kaip sakant "nespjauk i vandeni...". Atejus ji paklause: na, kaip?. Sakau, zinai jau kita karta nebebusiu tokia drasi ir "naturali", kai kalba eis apie gimdyma, prisisnekejau...:-)
