Sveikos, mamytės! Oho, kiek naujienų pas jus! Sveikinu
poou su trečia mergyte
ir
Kimorą su trečiu vyruku
. Kokios jūs šaunuolės
. O aš kaip Sandrute ir Repka, net nesvarstau apie trečią atžalą, kažkaip ir 2 vyrukais (dabar jiems 2,5 m.) pakankamai užsiėmimo, be to, jei kartais ir pasvajoju, tai apie mergytę, bet čia gi loterija, ir nuojauta kužda, kad mergyčių mūsų kompanijoj nebus
.
Maniškiai visai sėkmingai darželį lanko. Žinoma, po ilgesnės pertraukos, pvz., po ligos ar atostogų, be noro eina, ir vyresniajam ne viena didelė ašara nurieda prie darželio durų, bet vis dėlto jiems daug lengviau, kad turi vienas kitą - nusibraukia ašarą, nosį į rankovę nusivalo, paima brolį už rankos eina į grupę, drąsiai ir ryžtingai. Kiti grupės vaikai ilgiau verkia...
Maniškiai skirtingi, ir ūgiu šiek tiek skiriasi, ir plaukų spalva, ir net kūno spalva. Tai darželio auklėtojos juos lengvai atskiria. Aš pati tai mėgstu juos skirtingai rengti, panašiai, kad derėtų vienas šalia kito, bet ne vienodai. Tai dėl šio nusistatymo dažnai sudėtinga būna vaikams drabužius išrinkti, nedažnai pasitaiko to paties modelio skirtingų (ir gražių!) spalvų drabužių. Be to, jie tokie kūdoki, tai gana sudėtinga būna kelnes ar šortus nupirkti, kurie nekristų, o su petnešom nepatogu. Kimora, o kaip tau sekasi savo kūdiems vyrukams kelnes nupirkti?
Mano vaikai kalba skirtingai: vyresnysis viską bando atkartoti, ir daug žodžių jau pasako, aišku, netaisyklingai, ir net kartais pasako sakinukus iš 2 žodžių
, bet brolis tai vis niekaip nepradeda kalbėti, toks įspūdis, kad nedrįsta, sako visokius
au au,
miau,
pyp pyp,
tūtū, bet daugiau nelabai ką, nors šiaip tai viską puikiai moka išaiškinti, net papasakoti, bet jis daugiau rankomis, gestais, mimika parodo, o ne žodžiais. Aš kol kas per daug nesijaudinu, nes pati pradėjau klabėti tik sulaukusi 3 metų, iki tol visai nekalbėjau, o nuo trejų pradėjau kalbėti taisyklingais sakiniais
Taip mes gyvenam, laukiam pavasario ir šviesesnių vakarų