PALEO

Bet kodel. (Kaip atsispirt). gal paskui bus neskani ir nebekvepes Man bandele su idaru simta kart skanesne uz kokius lasinius. Ranka prie sirdies pridejus.

Man bandelės ir anksčiau nepatiko, ypač šviežios - vata kažkokia, nėra ko kąsti, po burną veliasi. Sausainukai, pyragai kokie su įdaru ar šiaip pagerinti (tik ne biskvitiniai) - kitas reikalas Sunkiausia pirmas 2 savaites, kai tik apie tai tegalvoji, na, dar kitas terminas - 2 mėnesiai, kai kažko vis trūksta. Dabar jau nebetrūksta visai, tik kartais, kai netyčia panosėj atsiduria, pagalvoji, chmm, gal ir norėčiau... o gal ir ne Tačiau tai ne tik angliavandenių priklausomybė, tai ir įaugę į kraują įpročiai: tokiu paros metu, tokioj aplinkoj, su tokiais draugais/bendradarbiais, tokia proga ir t.t. užkandžiauti desertais... Kaip ir visiems kitiems negeriems įpročiams (nagų kramtymui, čepsėjimui, nosies krapštymui , keikimuisi, rūkymui ir t.t.) nugalėti reikia valios, pastangų bei laiko. Sakoma, per 21 d. susiformuoja nauji įpročiai

sveikos, paantrinsiu Rasai, per 21diena susiformuoja iprotis, o ypac jei pradetas per jaunati. taip kad sianakt pries miega apgalvokit kokiu nauju iprociu norite igyt ir pirmyn! as va noriu rytais jogos asanu padaryt ir visiskai atsisakyt vaisiu. siandien suvalgiau paskutini savo arbuza, neilg trukus prasidejo nepaaiskinamas nerimas, pyktis, emiau kabinetis prie zmoniu, piktintis. nu buvo visiska nesamone, ir apetitas isikraipe...o siaip lipu ant whole, nes sestadieni aviu pieno brinza isauke persalimo simptomus, ciauduli, uzgule nosi, verze gerkle, skaudejo galva..na gar ir vynas savo dadejo. ai ir be ju yra ka valgyti. vis neprisiruosiu kiaules skrandzio sriubos isisvirti, vaikystej buvo mano megstamiausia, tik vietoj pupeli ir bulviu galvoju pastarnokus ir saliero gumbus mesti.

nezinau.. pauostai ir ..pakanka man skaniai kvepia ka tik iskepta duona... MB kai atvesdavo is mamos... och..

ar nejauciat kancios

Čia ne sadomazochistų forumas, o žmonių, pasirinkusių jiems tinkamiausią savipagalbos būdą, forumas. Kokias kančias čia bandai įteigti ar įsiteigti? Anokia čia kančia - bandelės norėjimas. Gi ne badas. Tiesiog supranti, kad būtent tas įprotis valgyt bandeles ir privedė prie bėdų - ir džiaugiesi, kad galiausiai tai supratai, kad taip paprastai gali sau padėti, kad tai tik laikina abstinencija, kad po to bus geriau. Ką po to - jau iš karto jaučiasi pagerėjimas, tai tą laikiną nemalonumą priimi labai džiugiai, nes supranti, kad eini teisingu keliu.

Rasa, pasirasau po kiekvienu zodziu Ir man ilgai kvepejo bandeles ir akyse stovejo, bet sveikatos sutrikimu atsikratymas tikrai atpirko tas "kancias". Jau geriau as busiu be bandeliu, bet ir be buvusiu bedu, kurias turejau.
Ka skanaus gaminate is moliugo, apart tusinimo? Turiu du kumelius ir nezinau kaip prapjovus greitai suvartoti. Teks dali I saldikli kisti.

Sveikos Paleolietės,
aš antra diena ant griežto, mat rengiuosi metabolizmo tyrimui.
Svoris važiuoja žemyn, atrodo sočiai pavalgau, bet baisiau alkana Šiandien visą rytą galvą skauda ir lyg ir peršalimas griebia, sakau, gal detoksikacija

Džiugu, kad lygiagrečiai ir oda gražėja spuogeliai baigia išnykti

Labas rytas

man vakar kolegos gimtadienis buvo - na ir ką - ten ir vaisiai, ir tortas, ir sūriai, ir duona , ir dešra, ir vynas Atsilaikiau, nesinori 16 dienų nueito kelio mesti dėl takelio , bet buvo sunku... Nu ką - ėmiau vytintos dešros gabaliukus su agurku ir valgiau - į mane kreivai žiūrėjo, kad dešrą suvalgysiu, bet tylėjo vyrai ir vynuogių pakapojau. Niekad nemėgau tortų, bet šįkart žiauriai norėjos

Klausk ramiai. Kas žino - atsako. Tik gal ne visos su tuo susidūrusios (aš, pvz. - ne), tai ir gaunasi ignoravimas.


Nu kaip ne. Pro bandeles ramiai praeiti negalim, naktimis pyragus sapnuojam, į kruopų košes ilgesingai žiūrim, ir į temoje nuskambantį proto balsą, kad tai - kankinimasis, savęs baudimas, vaikystės trauma ir dar kažkas iš to serijos - mes, kaip ožkos, dėmesio nekreipiame.
O šiaip tai visiškai sutinku. Man atrodo, kad čia jau ne kartą buvo atsakyta į klausimą, kad tai - ne skonio/neskonio reikalas, o laisvas ir sąmoningas pasirinkimas.

Apie kančias - didelių aš nejaučiau, kaulų nelaužė, bet mane reikalas prispyrė - tai gal dėl to. Yra ir sąlyginai normalių maisto produktų, kurių šiuo metu esu atsisakiusi - va iš tų kai ko jau pradedu pasiilgti, bet ne tiek, kad naktimis nemiegočiau. Dar gal norėčiau ir obuolį ar kokį bananą sugraužti, ir gero juodo šokolado. Čia turbūt labiau dėl nostalgijos, taip sakant - ritualo, traktuotino kaip savęs palepinimas. Bet negaliu šiuo metu. Nėra ir nereikia, gerai taip, kaip yra. Vėliau bus galima, tada ir tikrinsime, ko ir kiek noriu. Nesijaučiu nieko praradusi - priešingai nei, pavyzdžiui, jei reikėtų gyventi geriant vien kokias sultis.

Vis dar laikausi tos nuomonės, kad dėl kažko iš visiškai kitokio maisto raciono (ne kasdien, aišku) kryžiumi gulėti nereikėtų. Net ir tų pačių paleo adaptuotų kepinių nereikėtų ryti kasdien. Bet man atrodo - tas visiems ir taip suprantama, kaip ir faktas, kad net viską valgančiam žmogui picos, šokoladai ir bandelės kasdien - ne į naudą.
Bet jeigu žmogus jaučiasi save kankinantis, nuolat ribojantis, ir būtent šituos pojūčius iškelia į pirmąją vietą, tai gal tikrai verta pasiieškoti kitų mitybos sistemų, nes liūdėjimas prie salotų dubens vizualizuojant kepinių skyrių galvelei po kurio laiko bus labai ne į naudą.

Is pradziu stambokai suspjaustyta nulupta moliuga apkepiau orkaitej, ten kepe ir visa cesnako galva (suvyniota i folija), po to, kai jie suminkstejo, tada juos i dubeni, pora sauktu valyto sviesto, viena sauksta kokoso al, druskytes, pipiru, kajeno pipiru ir su blenderiu viska sutryniau. Receptas is raudonosios, lietuviskai verstos knygos. gaunasi saldziai astri kose

Labas rytas,

kaip ten su tuo receptų blog'u? Labai laukiu, ko tais fantazija dingo, o aš nežinau, ko noriu