. Iš praktikos sakau, tas lyginimas tik hipotetiškai baisus . Baisiau jei ne šuo, o pati veislė netenkins....O beją ką pozityvaus Delfis parašė? Negi tai įmanoma
Aš turiu nemažai veislių kurios man gražios, na bet tačiau-niekad nepavyko iškeist jokios kitos į vokietį. Mano veislė yra mano veislė, o jei dėl lyginimo.....manau ar vokietį imsit ar ne vokietį-vis vien lyginsit,pirmas dvi savaites . Iš praktikos sakau, tas lyginimas tik hipotetiškai baisus . Baisiau jei ne šuo, o pati veislė netenkins....
O beją ką pozityvaus Delfis parašė? Negi tai įmanoma
. Iš praktikos sakau, tas lyginimas tik hipotetiškai baisus . Baisiau jei ne šuo, o pati veislė netenkins....O beją ką pozityvaus Delfis parašė? Negi tai įmanoma
Man vokiečių aviganiai yra kažkas tokio. Jie kitokie, artimi, savi, asmeniški
Jeigu rinktis kažką šalia iš didelių ar mažų - tai turi būt stiprūs šunys ir savo natūra artimi vokiečiams. Tarnybinės veislės nieko, iš didelių hovavartai man visai žiūrisi, bet, uf, jiems augint reikia labai jau didelio noro ir pasiryžimo.
Seteriai be proto gražūs, bet negaliu medžioklinių augint - kankintumėmės tiek aš, tiek šuo. Neretai taip ir kitiems būna: kiek turėjau mokinukų, retas kuris, įsigijęs medžioklinės veislės šunį, suprato, ką perka. Supratimas ateina ilgainiui.
Jei norisi medžioklinių, šiaurinių ar primityvių veislių, labai gerai pagalvokit, apsilankykit veislynuose, meet'uose ir pan., pabendraukit su veisle. Kad laikyti tokį šunį, turit kaifuoti nuo to.
Kas turėjo vokietį ir kaifavo nuo jo nuolatinio žiūrėjimo į vedlį ir nebylaus klausimo "ką veikiam?", norės nusišauti nuo nevaržomos, pvz. kad ir to paties seterio, ugningos dvasios jėgos skriejant laukais ir mojuojant šeimininkui savo gražiais karčiais ir uodega.
Geriausia, kai šeimininkas kaifuoja nuo savo šuns. Tuo tarpu, yra žmonių, kuriems vokietis - besielis padaras su tuo savo atsidavimu šeimininkui ir nesąmoningu grobio instinktu
Kam ko reikia, ir kas kam patinka. Man tai vokiečiai
Jeigu rinktis kažką šalia iš didelių ar mažų - tai turi būt stiprūs šunys ir savo natūra artimi vokiečiams. Tarnybinės veislės nieko, iš didelių hovavartai man visai žiūrisi, bet, uf, jiems augint reikia labai jau didelio noro ir pasiryžimo.
Seteriai be proto gražūs, bet negaliu medžioklinių augint - kankintumėmės tiek aš, tiek šuo. Neretai taip ir kitiems būna: kiek turėjau mokinukų, retas kuris, įsigijęs medžioklinės veislės šunį, suprato, ką perka. Supratimas ateina ilgainiui.
Jei norisi medžioklinių, šiaurinių ar primityvių veislių, labai gerai pagalvokit, apsilankykit veislynuose, meet'uose ir pan., pabendraukit su veisle. Kad laikyti tokį šunį, turit kaifuoti nuo to.
Kas turėjo vokietį ir kaifavo nuo jo nuolatinio žiūrėjimo į vedlį ir nebylaus klausimo "ką veikiam?", norės nusišauti nuo nevaržomos, pvz. kad ir to paties seterio, ugningos dvasios jėgos skriejant laukais ir mojuojant šeimininkui savo gražiais karčiais ir uodega.
Geriausia, kai šeimininkas kaifuoja nuo savo šuns. Tuo tarpu, yra žmonių, kuriems vokietis - besielis padaras su tuo savo atsidavimu šeimininkui ir nesąmoningu grobio instinktu
Kam ko reikia, ir kas kam patinka. Man tai vokiečiai
Hovawartu kiek domejaus ir maciau -lieciau, nu gal toks egzempliorius pasitaike, nors rodos veisimas geras ir dresura buvo daugiau nei buitiinio lygio - nu jie turi tos savos agresijos, ir is mano matytos kales - nemaziau nei Mazas. Sargumas ir šeimininko gynimas jiems labai būdingas ir gali peržengt ribą, kada jau tai patogu šeimininkui - mes su hovawarte kai gyvenom, tai vien savaitę reikėjo atiduot tam, kad aiškinti jog nekąstų švelniai į rankovę MB, kai jis prie manęs prieina, norėdama patraukt Ir nepultų mano kalių, kai anos nori prie manęs prieit. Nors kai nėra kitų šunų aplink - aukselis. Bet pirmi šeimininkęs žodžiai pasakojant apie šunį - 'ji mane labai saugo'. O aš kažkaip juos pamėgau - traukia mane prie lengvai papušusių šunų.
Lyginimo manau visvien bus, tačiau mažo pupsiko lapcės su laiku šitą išneš
Aš visvien ką bežiūrėčiaus, žiūriu aviganius. Vokiečio neturiu, bet negaliu nustot žiūrėt - nu jie faini, jie mane traukia
Ir nepultų mano kalių, kai anos nori prie manęs prieit. Nors kai nėra kitų šunų aplink - aukselis. Bet pirmi šeimininkęs žodžiai pasakojant apie šunį - 'ji mane labai saugo'. O aš kažkaip juos pamėgau - traukia mane prie lengvai papušusių šunų. Lyginimo manau visvien bus, tačiau mažo pupsiko lapcės su laiku šitą išneš
Aš visvien ką bežiūrėčiaus, žiūriu aviganius. Vokiečio neturiu, bet negaliu nustot žiūrėt - nu jie faini, jie mane traukia
Zay: http://www.tavovaika...i.d?id=66291092
Vokietis buvo mano vaikystės svajonė. Mano gyvenimo šuo Mes su ja net vieną dieną buvom gimę
Eidavau ir pati sau pavydėdavau, kad šitas tobulas padaras - mano
Aišku, gal dabar taip atrodo, gal turi laiko praeit - ne juokas 10 metų koja kojon, kai guolis šalia..
Seterį turėjo draugas - nuostabus linksmas padaras, bet aš tikrai žinau, kad medžiokliniai ne man. Llabiau noriėčiau protingo
Gal mažesnio - gyvenam bute, tik savaitgaliai ir atostogos sodyboje.
Ar esat susidūrę su cvergšnauceriais? Kaip jie šalia vokiečių? Arba apskritai kokio grifono - net į šunis nepanašūs, galima mylėt kaip gobliną
Vokietis buvo mano vaikystės svajonė. Mano gyvenimo šuo
Mes su ja net vieną dieną buvom gimę Eidavau ir pati sau pavydėdavau, kad šitas tobulas padaras - mano
Aišku, gal dabar taip atrodo, gal turi laiko praeit - ne juokas 10 metų koja kojon, kai guolis šalia..
Seterį turėjo draugas - nuostabus linksmas padaras, bet aš tikrai žinau, kad medžiokliniai ne man. Llabiau noriėčiau protingo
Gal mažesnio - gyvenam bute, tik savaitgaliai ir atostogos sodyboje.
Ar esat susidūrę su cvergšnauceriais? Kaip jie šalia vokiečių? Arba apskritai kokio grifono - net į šunis nepanašūs, galima mylėt kaip gobliną
Aš pvz tikrai myliu vokiečius, bet dar labiau įsimylėjau vidurinės azijos aviganius ir nieko sau negaliu padaryt
QUOTE(Eskalibur @ 2014 11 12, 14:47)
Sveikinu, Monika, su nauja šeimos nare! Jūs tokios panašios pirmoje foto
Man vokiečiai irgi nr. 1.. vien dėl vaikystėje pas kaimynus gyvenusios vokiečio mišrūnės, kuri buvo darbinių linijų mixas, bicoloras (mmm) aš kai tik turėjau galimybę iškart nusipirkau sau VA. Gal kai buvo 15m tik ir nesuvokiau visiškai kam man tas šuo, koks tai yra šuo, čia svarbiausia, bet laikui bėgant išmokau daug pamokų ir su kitu VA jau žinau kaip reiktų elgtis, nors su kiekvienu šuniu bus vis kitas kelias, su vienu lengvesnis, su kitu sunkesnis, bet toks pat vertingas ir nepaprastas
o iš kiek aš veislių rinkaus, vaje.. bet visada visada grįždavau prie VA, taip jau yra, kai tai tavo veislė nieko jau nepakeisi ir iš tikro tik pradėjus veisti špicus aš supratau koks nerealus yra vokietis... pas mane namie 1 šuo ir šiuo metu 6 ne šunys įvairaus amžiaus, nu tai nepalyginami dalykai, aišku dekoraškes lygint su didele veisle gal ir ne geriausias dalykas, bet skirtumas milžiniškas 
o Kają iš pradžių irgi lyginau su Dora (kaimynų VA mixe) nes ji irgi gyvendavo pas mus, būdavo dažnai vasarą kaime ir laikė mane savo šeimininke, tai kaip ir mano šuo buvo, dėl to lyginimo buvo, bet laikui bėgant tai dingsta 
aš vaikystėj norėjau Rekso paskui norėjau Bethoveno o jau sąmoningoj jaunystėj norėjau vokiečio, arba dobermano ir raudono kabrioleto kuriame aš važiuočiau, o šuo sėdėtų šalia ant keleivio sėdynės 
bet šiaip vokiečiai man visada patiko, visada traukė akį... kelis metus nebyliai skaičiau šią temą ir galutinai apsisprendžiau kokį šunį turėsiu
na ir ką... Kirą pamilau vos pamačius Mody įdėtą jos foto, net nžn kodėl, niekuo ta foto nebuvo special, bet krito man ta merga į širdį ir iki šiol iš ten nesitraukia vokiečiai - superiniai šunys, žiauriai kontaktiniai, aktyvistai-pozityvistai bent mano Kira tokia ir tuo ji man patinka
paskui norėjau Bethoveno o jau sąmoningoj jaunystėj norėjau vokiečio, arba dobermano ir raudono kabrioleto kuriame aš važiuočiau, o šuo sėdėtų šalia ant keleivio sėdynės bet šiaip vokiečiai man visada patiko, visada traukė akį... kelis metus nebyliai skaičiau šią temą ir galutinai apsisprendžiau kokį šunį turėsiu
na ir ką... Kirą pamilau vos pamačius Mody įdėtą jos foto, net nžn kodėl, niekuo ta foto nebuvo special, bet krito man ta merga į širdį ir iki šiol iš ten nesitraukia vokiečiai - superiniai šunys, žiauriai kontaktiniai, aktyvistai-pozityvistai bent mano Kira tokia ir tuo ji man patinka
QUOTE(*Elia* @ 2014 11 13, 10:14)
Zay: http://www.tavovaika...i.d?id=66291092
Vokietis buvo mano vaikystės svajonė. Mano gyvenimo šuo Mes su ja net vieną dieną buvom gimę
Eidavau ir pati sau pavydėdavau, kad šitas tobulas padaras - mano
Aišku, gal dabar taip atrodo, gal turi laiko praeit - ne juokas 10 metų koja kojon, kai guolis šalia..
Seterį turėjo draugas - nuostabus linksmas padaras, bet aš tikrai žinau, kad medžiokliniai ne man. Llabiau noriėčiau protingo
Gal mažesnio - gyvenam bute, tik savaitgaliai ir atostogos sodyboje.
Ar esat susidūrę su cvergšnauceriais? Kaip jie šalia vokiečių? Arba apskritai kokio grifono - net į šunis nepanašūs, galima mylėt kaip gobliną
Vokietis buvo mano vaikystės svajonė. Mano gyvenimo šuo
Mes su ja net vieną dieną buvom gimę Eidavau ir pati sau pavydėdavau, kad šitas tobulas padaras - mano
Aišku, gal dabar taip atrodo, gal turi laiko praeit - ne juokas 10 metų koja kojon, kai guolis šalia..
Seterį turėjo draugas - nuostabus linksmas padaras, bet aš tikrai žinau, kad medžiokliniai ne man. Llabiau noriėčiau protingo
Gal mažesnio - gyvenam bute, tik savaitgaliai ir atostogos sodyboje.
Ar esat susidūrę su cvergšnauceriais? Kaip jie šalia vokiečių? Arba apskritai kokio grifono - net į šunis nepanašūs, galima mylėt kaip gobliną
oi, senai rašyti reikalai
Cvergai būna puikiai šalia vokiečių-mano gera draugė visiška vokietistė turi cevrgą-super, labai smagus šuniukas, bet jis ŠALIA vokiečio, ne vietoje jo
Grifonų šeimą kartą teko palaikyt-mamą su penkiais vaikais-nu visiškas ne šuo
. Jis jo-ŠALIA vokiečio būt gali bezdžionė tokia, betvietoje jo-tikrai ne
Aš galiu pasakyt, kad neieškokit kuo pakeist, ar su kuo sulygint, nebus nei vieno kito šuns tokio kaip TAS ŠUO, ir nerasit jokios kitos veislės... Žinau kaip neįmanomai skamba šie žodžiai, pati turėjau šunį, kuris buvo daugiau nei šuo, buvo mano šuo, pirmas ir vienintelis toks. Nu be proto skaudu buvo jo netekus, o dar taip anksti - tik 8 metus praleidus kartu. Nors jis nebuvo vokietis, bet kažką panašaus turėjo. Spalvą gal, stačias ausis. Po jo bandžiau keist veislę kardinaliai, radau bėdulį prancūzą, pasiėmiau, kurį laiką bandžiau susigyvent, bet... Galiausiai išgydžius suradau kitus namus.
Dabar turiu dvi kales, nežinau ar kuri iš jų yra tikrai tas mano šuo. Abi jos po truputį mano. Kartais atrodo, kad tas mano svajotas, sapnuotas vokietis labiau mano vyrą myli, nei mane. Nes aš ta pikta mama, kuri veda į lauką, duoda valgyt, duoda į skūrą, manęs reikia klausyt, o kai jis grįžta namo pagatava apsisysiot iš laimės, visiškai susilydo. Bet aš labai džiaugiuos abiem savo mergom, abi labai myliu ir supratau tokį dalyką, kad TO šuns niekada nebebus, nu nėra vienodų šunų, kiekvienas skirtingas, kiekvienas kažką duoda, kažko išmoko.
Žinoma, bepigu man kalbėti, bet tikiu, kad vieną dieną ir jūs suradus naują draugą nustosit jį lygint ir suprasit, kad juo reikia ne pakeist išėjusio draugo vietą širdy, o priimt jį šalia.
Spalvą gal, stačias ausis. Po jo bandžiau keist veislę kardinaliai, radau bėdulį prancūzą, pasiėmiau, kurį laiką bandžiau susigyvent, bet... Galiausiai išgydžius suradau kitus namus. Dabar turiu dvi kales, nežinau ar kuri iš jų yra tikrai tas mano šuo. Abi jos po truputį mano.
Kartais atrodo, kad tas mano svajotas, sapnuotas vokietis labiau mano vyrą myli, nei mane. Nes aš ta pikta mama, kuri veda į lauką, duoda valgyt, duoda į skūrą, manęs reikia klausyt, o kai jis grįžta namo pagatava apsisysiot iš laimės, visiškai susilydo. Bet aš labai džiaugiuos abiem savo mergom, abi labai myliu ir supratau tokį dalyką, kad TO šuns niekada nebebus, nu nėra vienodų šunų, kiekvienas skirtingas, kiekvienas kažką duoda, kažko išmoko. Žinoma, bepigu man kalbėti, bet tikiu, kad vieną dieną ir jūs suradus naują draugą nustosit jį lygint ir suprasit, kad juo reikia ne pakeist išėjusio draugo vietą širdy, o priimt jį šalia.
Ačiū už atsakymus
Cruella de Vil tikrai neieškau kuo pakeist tą šunį, ieškau šalia kurio man būtų gera, kuriam galėčiau užtikrinti "veislei reikalingas sąlyga"
Į tą pačią upę gyvenime nebrendu
Jūs teisi - reikia surasti naują draugą. Kad širdyje suskambėtų, kaip pamačiau savo Barsą, kaip inga 321 pamatė ssavo
kol kas neskubėsiu...
Cruella de Vil tikrai neieškau kuo pakeist tą šunį, ieškau šalia kurio man būtų gera, kuriam galėčiau užtikrinti "veislei reikalingas sąlyga"
Į tą pačią upę gyvenime nebrendu
Jūs teisi - reikia surasti naują draugą. Kad širdyje suskambėtų, kaip pamačiau savo Barsą, kaip inga 321 pamatė ssavo
kol kas neskubėsiu...
Taip ir teisingiausia-nereikia skubėt, tiksliau ne skubėti-forsuoti įvykių, negalima skubėti parduoti, skubėti pirkti. Kiekvienas šuo turi savo šeimininką-reikia tik leist tam natūraliai įvykti
Na-sakykit ar ne gražuolis-juodas.....ilgaplaukis....patinas. Parodinis . Och kaip man gražu
. Och kaip man gražu
