Vat kad sykį nuplot aikštelėj dar reikia kad šuniui tas nuplojimas rūpėtų, o Mažą taip paėmus - nu gali būt tik žodžiu valdomas, nes jei labai reikia - ji ir ore ant griežto pakabinta kvaksės ir jai į nuplojimus bus giliai iki lemputės
rimtai? Tai gal nuplot nemoki? Maniškės abi labai reaguoja į šitą dalyką.
Čia ne lojimas, čia atvira agresija šunims, 3 mėn spanielio jai davus gal ir nedraskytų, nes anas mažas, BET niekad nežinai. Yra šunų kuriems yra tokia stipri motyvacija kitą pjaut, kad joks lupimas nepadės. Sakykim mano Rėjus turi pora šunų, kuriuos pamčius jam nirvana prasideda-jis išverčia su vyriais metalines voljero duris, jis besidaužydamas į pertvras (net nematydamas to šuns, bet jausdamas, kad jis netoli-nematomame jam voljere), gali iki kraujo nusibaladot snukį, galvą, jis tiek duodas kad jo letenos būna visos kruvinos-o jis ant medinių grindų. Pagal kruvinus pėdsakus matai kad jis sienom lipo...Tad ten kažkoks pabarimas ar patuksėjimas-jis atrodo to net nejaučia, baltos seilės iš snukio teka, akys stiklinės......
O tokia agresija iki putų dribimo yra normalu? Nes kai mano šuo truputį palojo dresūros aikštelėj, tai iškart buvo išvadintas nestabiliu psichiniu, o čia šitaip neadekvačiai elgiasi, kad net iki kraujų nusidaužo...
Maniškė agresijos nerodo, jai bile varyt pas šunį - į vienus nereaguoja, į kitus kaip sakiau - kark ant griežto - jai 0 emocijų į tai, ji tiesiog akim seka kitą šunį, o jei to negali, žiūri kiaurai mane lyg taip kažką matytų, ir į kai kuriuos pradėjo žiūrėt iš šono - nu rimtai agresyviai. Nors nu naiviai tikiu, kad nepjautų, nes dar nei vieno šuns nėra specialiai užgavus, net tokio, ant kurio plyšavo ilgiausiai - va čia čeką vieną pažįstam, lakstė kartu draugeliai, arba ignoras, tiesiog laksto palaidi ir neįdomūs viens kitam, o kartais jį sutikus iš akių atrodo, kad nudėtų - ale apsisuka ir vėl viskas normalu Sakiau, gal jis kartais neskaniai kvepia. Nu bet esmė kad skūron galima duot kiek patinka, ir tikrai esu davus, ji atsisuka, pasižiūri ir toliau savo nors namuose, lauke tai piršteliu užtenka paliest - viską jaučia, viską žino, geručiukas ir labai jautrus šuo Va su Kate paprasta - ji vienu šunis ignoruoja, į kitus jei sukasi, užtenka pasakyt kažką ir parsisuka, nu jau retai būna tokių ant kurių šiaušiasi ir bando lot - tai užtenka pikai pažiūrėt ir ji jau gailisi, nors į kailį niekad negavus Bet Katei jau senokai baigėsi žaidimų amžius - ji dabar papraščiausiai guldo visus šunis, o jei dar kartu būna tai užveja ir guldo, tai kaip durnės dviese ir žaid\ia ir guldo viena kitą.
o klausytis ką kiti sako - pasak praeitos parodos labrių augintojų man savo šunį jau migdyt reiktų
o klausytis ką kiti sako - pasak praeitos parodos labrių augintojų man savo šunį jau migdyt reiktų
Tai mano vieną šunį ir vedė migdyt ankstesni šeimininkai O šiaip kuo daugiau skaitau apie vokiečius ir girdžiu augintojų pasakojimų, tuo labiau suprantu, kad nu ne man tas vokietis, ne mano veislė Ir labai džiaugiuos, kad Vipas toks geras vaikas išaugo ir dresūroj sekasi, ir į bausmes labai reaguoja, ir visai nepikta, nu šaunus šuniukas, su ja gyvent gera.
QUOTE(Cruella de Vil @ 2014 10 25, 14:19)
O tokia agresija iki putų dribimo yra normalu? Nes kai mano šuo truputį palojo dresūros aikštelėj, tai iškart buvo išvadintas nestabiliu psichiniu, o čia šitaip neadekvačiai elgiasi, kad net iki kraujų nusidaužo...
Na kaip, nėra normalu, bet aš Rėjų sugebu sutvarkyt, aišku čia mūsų reikalai akip mes tai darom, bet kiekvienas įveiktas žingsnis, kai jis manęs tokiose situacijose paklauso-yra super , užsikabinu sau kaskart nematomą medalį . Aišku ta jo agresija niekur nedingsta, tiesiog toks kaifas kai jis klauso, nors aišku tada jam pramuša kitoje vietoje, jei ilgai tenka pabūt vienoje erdvėje su jį nervuojančiu šunimi-jis po to viduriuoja labai...
oi žinok-su tokiais dalykais reikia džiaugtis tyliai , nes po to negera laumė nugirs ir pagrūmos piktos lemties pirštu . Aš irgi turiu labai gerų vokiečių, bet kartais ateina ta diena, mo dviejų trijų metų, kai jie vis tik nusprendžia nors kartelį pasielgti kitaip , koks draugiškas bebūtų vokietis-visad reikia turėt plačiai atmerktą trečią akį
Vadinas dar turiu laiko pasidžiaugt normaliu šuniu bent metus, jei pasiseks dvejus.
QUOTE(zay @ 2014 10 25, 11:05)
Na žinokit su Upe tikiu, kad gali būti tokia stuacija, nes ji turi kraujuose į ką būt, ji namie turėtų būt labai geras švenus šuo, bet su kitais šunimis.....Oi nesmerkit kol su tuo nesusidūrėt....Ji nėra dar labai sunki, nes jis kalė, jauna, mačiau ją parodoje, bet labai tikiu tuo ką rašo 166cm ir labai tikiu, kad tai problema. Gyvenime ji nebus draugiška su šunimis, šį dalyką galima padaryt valdomu, bet apie bendrus žaidimus, dūkimus su sutiktais šunimis galima pamiršt. Tad visas darbas turėtų būt ant to, kad valdymas valdymas valdymas.
Beja-ta proga reklama
Kaune bus puikus dreūros seminaras labai labai greit . Per tas 3 dienas egzistencinių problemų aišku neišspręst, bet kažką kas kliūna taikrai galima pataisyt, galima gaut DAUG DAUG motyvacijos darbui su šunimi, na ir žinoma žinių kas be ko
Beja-ta proga reklama
Kaune bus puikus dreūros seminaras labai labai greit . Per tas 3 dienas egzistencinių problemų aišku neišspręst, bet kažką kas kliūna taikrai galima pataisyt, galima gaut DAUG DAUG motyvacijos darbui su šunimi, na ir žinoma žinių kas be ko
tiksliai pasakyta. Upė gi ir nuo mažens buvo "mažas piktukas". mes taip jau ir susitaikę, kad su jokiais žaidimais nereik žaisti, nes čia kaip žolę padegtum - gali keli kvadratiniai metrai pasvilt, ir nieko, o gali ir užsiliepsnot 40ha - kai šunys jau garsiai žaidžia, nežinai, kada bus ta akimirka, kai nevaldysi situacijos. o mūsų pamoka su Pepe buvo tokia stipri ir gili, kad ir gaila, jog išvis Upė su ja gavo žaisti... Durni buvom! Plius, mano pirmas apsilankymas dresūros aikštelėj, čia sm apkalbėtas, irgi buvo pakankamai ryškus, kad suprasčiau, kad nieko gero žaidimai neduos. Bent jau mano šuniui. O šiaip ji nėra nevaldoma dėl agresijos kitiems šuniukams - šiandien gatvėj puolė ją tris kartus maži kiemsargiai, bet viskas ok - gali sudraust avansu, nusivest. Neužsidrasko ji pamačius mažą brisių. Bet ji vienaip reaguoja būdama aptvertam kieme ir susidurdama akis į akį per sietą (čia labiausiai siunta), o visai kitaip vedama kur nors lauke, gatvėm ar kt.
O kas dėl tos meilės ir nemeilės. Tai gerai pastebėjot - Upė nėra mūsų šeimos centre, turim pakankamai vaikų, kitų artimų žmonių, kad šuo atsirastų kokioj 14 vietoj ir liktų šunimi. Bet tai nereiškia, kad man nerūpi, kokia jos sveikata, kaip ji vienur ar kitur jaučiasi, ką veikia ir t.t.
Nereikia įsižeist tik Aha, istoriją su Jūsų Pepe dabar atsimenu, na man net sunku įsivaizduot kaip šuniukas gali šitaip elgtis... Pas mane guli dabar trys išvirtę palei kojas, snaudžia, katės karts nuo karto pro tą krūvą šunų prasliūkina, tokia idilė. Aš suprantu, kad Viper nebus visą laiką mažas naivus šuniukas, kažkada jinai suaugs, nu bet neįtikins manęs niekas, kad vieną dieną iš pasauliu tikinčio šuniuko, pataps monstru žudiku Tikiu, kad ir tarp mano mergų gali kilti ateityje konfliktų, nu bet bent iki metų Vips nieko nepapjovė ir net nebandė su niekuo konfliktuot.