va mums taip buvo: kelis metus nežinojau, kokio šuns reikia - ar iš penktos kojos, ar bulmastifo, ar vipeto
ko tik neprisižiūrėjau internete, skelbiu.lt. Tik dėl vieno buvau tikra - manęs nedomino VA, kurie ant kiekvieno kampo gyvena, bjauriai skalija ir t.t.
per naujaką susitikau pažįstamą, pasipasakojo, kokią nerealiai fainą VA kalytę gavo, tik ausys apdraskytos, nes kažkur Rusijoj buvo įkišta į voljerą su kitu šuniu. o veisėja, sako, labai faina. Kita šunų maniakė buvo įspėjus, kad jei nutarsiu pirkt šuniuką su dokumentais, praneščiau, pakonsultuos. Sakau, "vyras nori tik VA, ką gali patart?". ir patarė tą pačią girdėtą. sako, labai gera veisėja ir gera kaip žmogus. iš kart pasijuto skirtumas gavus atsakymą į el. laiškelį (prieš tai buvom domėjęsi kitais dviem veisėjais, vyras pažiūrėjęs šuniukų natūroj). ir dabar jaučiasi, kad ne šiaip pardavėja šunų. užtat, kad kiti pažįstami šuniukus įsigyja iš veislyno, ir viskas: nei konsultuoja, nei veisėjams rūpi, su kuo kergiami šuniukai, nei kuo šeriami, nei dresūra. nič niekas. davei pinigus ir " viso gero'"
man atrodo, kad šuniukai mėgėjui visur mieli, gražūs, geri. pvz. aš nesuprasčiau, kad mano VA kokio nors netokio charakterio ar kampai netokie - nesigaudau. bet labiausiai gerumas šiuo atveju pasireiškė, kad žali šeimininkai gavo šnekantį, besirūpinantį veisėją. kas kitas pasirūpins, jei šeimininkai nesigaudo
(kaip žaliam rast teisybę dėl mitybos ar šuns izoliacijos mėnesiais dėl skiepų? kaip nešiot 6mėn VA laiptais 6 kartus per dieną?), o veisėjui neįdomu?
o dar auklėjimas, dresūrą... kaip prisimenu... kol kas nenoriu mažiuko šuniuko, man geriau mano protingoji Kira 
sveikinam visą V vadą su gimtadieniu 
