QUOTE(Monteverte @ 2017 05 03, 16:48)
Tai interpretuok: tas, kuris ieško vidinio kelio link būties prasmės suvokimo, giliausių vertybių ir reikšmių. Atlieka dvasines praktikas, tokias kaip meditacija, malda, savivoka, tobulina vidinį gyvenimą, veda save prie sąjungos su visaapimančia realybe pajautos, jaučia vienovę su kosmosu, Dievu, žmonija. Tiki nematerialia realybe, transcendentiniu pasaulio ir visos būties šaltiniu.
Papildyta:
Tai jei išmokti iš tų, kurie tai mokėjo/moka, tai kaip negali tada?
Tai klausimas tada ar tos dvasines praktikos butinai veda i dvasinguma, ar zmogus atliekantis kazkokias dvaisnes praktikas jau butinai dvasingas? ar tik konkrecios dvasines praktikos veda i dvasinguma ar visos, ar bobutes, kurios vaiksto i baznycia ir kalba poterius kasdien jau dvasingos? manai malda, meditacija butinai veda i vienove su Dievu, tobulina vidini gyvenima?
Apie ritualus pamasciau, kad vieni veda i energijos gavima, kiti i praradima.
Papildyta:
QUOTE(xor @ 2017 05 03, 17:11)
Kaip jus patys suprantate ritualo esmę, kas tai yra ? Man bent jau pats žodis turi sąsajų su žodžiu rutina - tas pats per tą patį.
Tarkim ceremonijos, apeigos irgi galima sakyti, kad yra ritualas. Man pačiam neatrodo, kad ritualų atlikimas kaip nors gali tobulinti žmogų. Nebent žmogus žengs mažą žingsnį suvokęs to ritualo esmę.
tai va man irgi taip atrodo, pries akis aisku stojasi kataliku baznycios apeigos, misos ir kiti ritualai. Bet yra pvz ir kitu religiju kaip hiduizmo, joga, kuri veda prie sveikatos kartais
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2017 05 03, 19:17)
Drįstu manyti, kad žmogaus tobulėjimas yra žmogui patogi iliuzija. Ta iliuzija šiuo metu maitina tūkstančius visokių "dvasinio tobulėjimo" metodikų, centrų, stovyklų kūrėjų. Neneigsiu, iš to nemažus pinigus savo laiku uždirbau ir aš pati.
Užtektų peržiūrėti keletą praėjusių gyvenimų, ir pamatytumėt, kad niekas nesikeičia, ypač charakteris. Iliuzija manyti, kad žmogus mokosi ir kažko išmoksta.
Aš pati kai kurias savo metodikas prisiminiau, o ne kur nors išgirdau, perskaičiau, išmokau. Buvo daugybė gyvenimų, kuriuose buvau gerokai išmintingesnė nei dabar.
Jei žmogus patikėtų, kd tobulėjimo nėra, jis prarastų motyvaciją. O dabar iliuzija duoda motyvaciją gyventi, siekti tariamo dvasingumo...
Nenoriu gincytis, tik manau, yra kazkokia tekme arba tobuleji arba degraduoji, gal ne po daug gal po mazai, bet vis tiek. Jei buvai ismintingesne, vadinasi siek tiek kazkada padegravai ir vel kyli aukstyn ar ne taip? Gal daugiau ir svarbiau ne kazkokie pasiekimai bet samoningumas, suvokimas, ivairios patirtys ir ju suvokimas, isbandymas ir islikimas zmogum visgi?
Gal ir nera kazkokio tobulejimo, gal ir yra tik savu savybiu atskleidimas, gal tai ir yra tobulejimas?