Manau, kad dvasinga būnu tik miegodama... Sakyčiau, tai iliuzija, saviapgavystė. Kurio žmogaus bepaklaustum, ar jis dvasingas, negi jis atsakytų, kad ne, nedvasingas Va, sakytų, dvi knygas per mėnesį perskaitau, teatre kartą metuose apsilankau, pamedituoju, į kepamus šašlykus žiūrėdamas. Ir argi jis būtų neteisus? O visos tos dvasinės praktikos yra tik imitacija... Žmogus imituoja dvasingumą, tobulėjimą...
Manau, kad dvasinga būnu tik miegodama... Sakyčiau, tai iliuzija, saviapgavystė. Kurio žmogaus bepaklaustum, ar jis dvasingas, negi jis atsakytų, kad ne, nedvasingas Va, sakytų, dvi knygas per mėnesį perskaitau, teatre kartą metuose apsilankau, pamedituoju, į kepamus šašlykus žiūrėdamas. Ir argi jis būtų neteisus? O visos tos dvasinės praktikos yra tik imitacija... Žmogus imituoja dvasingumą, tobulėjimą...
Gera mintis: imkim ir paklauskim, ar musu pasnekoves laiko save dvasingomis? jei jums idomu, kokia as, tai galima paklausti mano diedo
Bet as juk to ir nerasiau, as tik sakau, kad tiek turtingas, tiek skurdzius gali vienodai medituoti, buti dvasingu arba nedvasingu, nors man tas zodis kazkoks, kaip mesingas skamba, nelbaia aiskus. Kas tau yra dvasingas? man tai visi zmones, turintis dvasia, o kaip tuo dvasingu buti?
As deja nemanau, kad Dievas man kazka siuncia, manau, kad pati sau siunciu, veikmas yra, yra atoveiksmis, pasekme yra karma.
Ir vėl jūs apie tą mirtį. O tai skurdžiai nemiršta? Šimtus metų gyvuoja ant supuvusio maisto, neišgalėdami už šildymą susimokėt ir su augančiomis skolomis ir baime, kad bus išmesti iš buto? Tie tai mirties patale labai laimingi ir galvoja, kad visko pasiekė ir laikas mirt?
Keista, paprastai žmonės žingeidūs, nori da rir dar, nes supranta, kad dar mažai pamatė
<p></p><blockquote class="ipsBlockquote" data-author="vaižgantė" data-cid="71605766" data-time="1493746783"><div><p>Na kam tas diedas? Mezgi, siuvinėji, valgyti gamini, ravi, gėles prižiūri- vadinasi, esi dvasinga.</p></div></blockquote><p> dabar zinosiu. Tik ne visus nuopelnus ir talentus isvardijai </p>
Labai patenkinta, kad mano pozicija daugeliu klausimu sutampa su Ubuntu***. Tad teks maziau rasyti.
Noreciau grizti pire vaiku ir tevu santikiu, neva kad tevai ego vedini realizuojasi per vaikus ir t.t. ir t.t.
Kai man buvo 4 metai, as puikiai zinojau kuo nenoriu buti, tai pravaikstininke, pijoke, ir pasileidele. Keistos gi tokio amziaus vaiko mintys. O man tai buvo elementaru, nes vos ne kiekviena vakara, vakarienes metu mano tevai aptardavo savo dienos ivykius, vienas su kitu konsultuodavosi, del vieno ar kito klausimo, klause nuomones. Butent is seimos man atejo nuostatos apie morale, dorovinguma. Is esmes galima apklatinti tevus, kad jie ateme is vaiko vaikyste, per anksti vaikas prisiliete prie gyvenimo prozos... Ar as del to gailiuosi, ne. Ar as manau kad mano tevu meile man buvo besalygine, O TAIP, ar mano tevai buvo netobuli, savaime suprantama kad taip.
As noreciau paklausti kuris zmogus nera patyres traumu? Bent jaua as tokiu nezinau. Kai kalbame apie traumas itakojancias zmogaus gyvenima, manau akcentas turetu buti ne trauma, o gyvenimiska patirtis-pamoka. Rimtai as nieko baisaus, tragisko nematau, netobulame auklejime, tragiskumas yra kad suauge zmones leidzia sau savo nesekmes pateisinti vaikystes traumom. Tai daro tik nevykeliai. Savo vaikams as visada kartotju, jus budami vaikais patyrete tai, ko as niekada nebuvau patyrusi, jus turtingi savo patirtimi, suvokite tai kas buvo ir jei jums tai nepriimtina nekartokite, kurkite savo, nauja gyvenima, negyvenkite praeitimi, paleiskite ja, nes tol kol jus i ja isikibe, ji stabdo jus, atima dvasines jegas. Butent atleidimas del saves apie kuri rase Ubuntu*** ir yra svarbus tuo, kad tu paleidi ta situacija, taip gali kurti kazka naujo, nebuksuodamas negatyve.
***************************
Turtas, turtas, turtas... Velgi ka laikome turtu. Ne ne, as neketinu menkinti pinigus, aukstinti dvasinguma, nes tai yra zmogaus gyvenimo realija, o preparyuoti gyvenima, neigti viena is egzistencijos aspektu, sau meluoti. Tai beprasmiska.
As manau, kad turtas yra labai didelis isbandymas zmogui, tai tikrai nera palengvinimas, nes turtas ne vien suteikia, bet dar ir ipareigoja. Isties turtingi zmones, niekada neafisuoja savo turtu, zinot kodel, todel kad turtas itakoja zmoniu santikius. Turtingi zmones nezino su jais bendrauja del turto, ar del ju paciu. Todel turta neretai lydi vienisumo jausmas, nes zmones nepasitiki kitais, karta nudege, jie tampa atsargus. Jiems yra sudetinga susirasti draugu, mylima zmogu, nes jie visada abejoja, su jais bendraujama del ju paciu, ar del turto...
Labai turtingiems zmonems turtas skirtas ne savo poreikiu tenkinimui, tam kad valdyti, tureti itaka globaliam lygmenyje.
Manyciau turtas turi tiek Dieviskaja, tiek setoniskaja prigimti. Is Dievo turtas yra uzdirbamas Dievo duotu talentu, setono turtas yra pelnomas nedirbant, tai visokios loterijos, pinigu radimai (niekada neimkite rastus pinigus), vagsytes. Is dievo turtas nejaukia zmogaus gyvenimo, setono turtas ji neretai sugriauna... *********************
Manau kad dorove ir gyvenimo budas yra tiesiogiai susije. Kaip sakoma jei pasivadinai gruzdu lipk i pintine. Todel dorovingumas tai ne vien zodines deklaracijos, o deklaracijos paremtos veiksmais - gyvenimo budu...
Ar dorovingi zmones nusizengia, daro amoralius veiksmus. Savaime surpantama, jie juk zmones ne Dievai, tiesiog jie po to save grauzia, atgailauja. Kas man priimtina jog Dievas suteikia galimybe atgailauti ir taisyti savo klaidas.
************************
Cia kazkas minejo Zemaite. Dabar neturiu laiko, o ir rasyti is telefono nelabai patogu, pasidalinsiu izvalgomis apie izymiu zmoniu meile, nuklydus, ir kaip tai atsispindi ju kuryboje ir butinai neuzmirsiu tai pateikti temos kontekste.
Isties, mane labai glumina kai sioje temoje pastoviai vertinimas eina vien juodo ir balto kontekste. As manau kad butent toks vertinimas yra banalus ir lekstas, nes jis yra KATEGORISKAS.
Kaip jau rasiau, sioje zemeje viskas kas susije su zmogumi nera tobula, viskas turi dvi medalio puses. VISKAS.
Meile niekis, nes netobulo zmogaus meile netobula. Dvasingumo pasirodo nera, nes zmogus netobulas, geris itariu irgi, ne geris, jis velgi bus klise, etikete ir t.t. Viskas kas pozytivu, kas siejasi su netobulo zmogaus apstangomis, indeliu yra nuvertinama, iki niekinio lygmens.
Ar atkreipet demesi, kad niekas cia neabejoja, nieksybe, blogiu vnz. negatyvu? Kazkodel negatyviu reiskiniu subanalinti, sumenkinti, abejoti ju tikroviskumu net nera poreikio...
********************
DVasingumas, kaip teisybe, meile, gerumas, saziningumas ir t.t. yra SIEKIAMYBES.
na tarkim kodel Dievas sako, neteisk ir nebusi teisiamas... O todel, kad zmones yra subjektyvus, objektyvus yra tik Dievas, nes tik jis gali apimti savo protu faktu visuma. Todel, mums mirtingiems objektyvumas yra siekiamybe, bet tai nereiskia kad objektyvumas yra niekinis, ar kad jo neverta siekti.
Zinios, nera pasaulyje nei vieno zmogaus kuris dipsuonuoti visa pasaulyje turima informacija. Velgi galima abejoti zmogaus zingeidumu, protingumu, sarkastiskai interpretuoti protinius jo sugebejimus. Kai is esmes elementaru ZINIOS YRA SIEKIAMYBE, ar del to kad zinios siekiamybe protingas zmogus nustoja buti protingu, jog ne viska zino, jog yra netobulas zmogus...
*********************
Pvz. Apie objektyvuma.
Isivaizduokite kambaryje yra 8 zmones jie stovi ratu, ant stalo padetas puodelis su asele, priesingoje puodelio puseje, kur yra asele, buvo parasytos raides su ne mazu tarpu. Eksperimente dalyvaujantys nemate, puodeli kada ji dejo ant stalo.
Kiekvienam zmogui liepe objektyviai apibudinti tai ka realiai mato, puodeli. Kiekvienas apibudino. Zmones kurie nemate kad puodeli be aseles, apibudino kad puodelis tik su raidemis, kita grupe teige kad puodelis tik su asele, kita grupe, kuri mate puodeli is sono, paminejo asele ir tik viena raide. Visi sako tiesa, visi salyginai yra objektyvus, o objketyvumo nera. Tik sudejus, visu apibudinimus galima suvokti objektyvia faktu visuma.
Beje, sis pvz. ne nukopijuotas, ir ne etikete, o mano pacios sugalvotas. Pirma karta uzrasytas SM.
Pieškokit dvasingumo apibrėžimo, ten tikrai paaiškinta, nes aš su juo sutinku, taigi neverta man perrašinėti dabar visko. Papildyta:
Ir vėl jūs apie tą mirtį. O tai skurdžiai nemiršta? Šimtus metų gyvuoja ant supuvusio maisto, neišgalėdami už šildymą susimokėt ir su augančiomis skolomis ir baime, kad bus išmesti iš buto? Tie tai mirties patale labai laimingi ir galvoja, kad visko pasiekė ir laikas mirt?
Keista, paprastai žmonės žingeidūs, nori da rir dar, nes supranta, kad dar mažai pamatė
dvasing|as, dvasinga
1. turintis daug psichinių jėgų: Dvasingas žmogus.
2. turintis gyvybę, dvasią. dvasingai prv. dvasingumas.
Sitas? nu tai pritariu tada ir as galvojau gal kas turi kita interpretacija kokia.
O kur sakiau, kad nemirsta, pati ikeliai pvz apie mirti, as tik suvienodinau,O Stevo zodziai idomus, kaip tikrai turtingo zmogaus, manau verta isiklausyti, kazin ar mes kada tiek praturtesim, kad ismegint sita busena butent ta ir sakau mirsta vaikai ir mzones , nepriklausomai nuo religijos, turtines padieties ir tautybes...i rmirties patale dziaugiasi tie, kai ji ateina senatveje ir kai gyvenimas nugyventa sprasmingai...
Matai, patyrimai visokie buna ir zmones skirtingi...
Papildyta:
QUOTE(xor @ 2017 05 03, 00:03)
Buvo panašiai pasakyta viename straipsnyje: "Dievas davė maistą, o velnias kulinariją"
Manau, kad dvasinga būnu tik miegodama...
Sakyčiau, tai iliuzija, saviapgavystė. Kurio žmogaus bepaklaustum, ar jis dvasingas, negi jis atsakytų, kad ne, nedvasingas Va, sakytų, dvi knygas per mėnesį perskaitau, teatre kartą metuose apsilankau, pamedituoju, į kepamus šašlykus žiūrėdamas. Ir argi jis būtų neteisus? O visos tos dvasinės praktikos yra tik imitacija... Žmogus imituoja dvasingumą, tobulėjimą...
Pagal auksciau ideta terminu apibudinima, tai visi ir yra dvasingi, visi juk gyvi nu su tom psichinem galiom sunkiau pamatuoti, pas ka cia ju daugiau
O visos isskirtinumo paieskos, ale dvasingumo paiesos atrodo iliuzija ir susireiksminimas arba sazines nusiraminima, kad va kazka darau..
O kaip su Hamleto "Buti, ar nebuti..."?
Va tos buties prasmes ieskojimas ar nera susijes su dvasingumo ieskojimu?
Na neuztenka tam zmogeliui tik gyventi ir daugintis. Gal tas poreikis ieskoti prasmes ir yra Dievo inspiruotas, genuose irasytas....
O gal ir nelabasis tokiom mintim, polekiais jaukia smegenis, zmogaus ramu gyvenimeli...
Isties turtingi zmones, niekada neafisuoja savo turtu, zinot kodel, todel kad turtas itakoja zmoniu santikius. Turtingi zmones nezino su jais bendrauja del turto, ar del ju paciu.
Todel turta neretai lydi vienisumo jausmas, nes zmones nepasitiki kitais, karta nudege, jie tampa atsargus. Jiems yra sudetinga susirasti draugu, mylima zmogu, nes jie visada abejoja, su jais bendraujama del ju paciu, ar del turto...
Manyciau turtas turi tiek Dieviskaja, tiek setoniskaja prigimti. Is Dievo turtas yra uzdirbamas Dievo duotu talentu, setono turtas yra pelnomas nedirbant, tai visokios loterijos, pinigu radimai (niekada neimkite rastus pinigus), vagsytes.
Is dievo turtas nejaukia zmogaus gyvenimo, setono turtas ji neretai sugriauna...
Lygiai taip pat ir su bėdžiais dabar bendrauti mažai kas nori. Dabar ir yra atsiskyrėlių visuomenė, išskyrus per prievartą, kai suveda darbo kolektyvai ar butelys pijokus.
Jei mylymo ieškos tarp panašių į save, tai nereikės bijot.
Nu grynai kaip koks krikščionių kunigėlis porinat Nors tas galiausiai lieptų jam atnešti Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2017 05 02, 23:08)
Beje, sis pvz. ne nukopijuotas, ir ne etikete, o mano pacios sugalvotas. Pirma karta uzrasytas SM.
Va, sakytų, dvi knygas per mėnesį perskaitau, teatre kartą metuose apsilankau, pamedituoju, į kepamus šašlykus žiūrėdamas. Ir argi jis būtų neteisus? Va, sakytų, dvi knygas per mėnesį perskaitau, teatre kartą metuose apsilankau, pamedituoju, į kepamus šašlykus žiūrėdamas. Ir argi jis būtų neteisus?
jei jums idomu, kokia as, tai galima paklausti mano diedo 
dabar zinosiu. Tik ne visus nuopelnus ir talentus isvardijai 
