Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

As juk jau ir sakiau, kad taip, seimai, auginant vaikus ir t.t. reikia pinigu butiniems poreikiams, pramogoms, lavinimui vaiku ir t.t. gyvenant musu civilizacijoje, bet ne pinigu kiekis svarbu, o ju panaudojimas. Jus paraset pvz su parbanga(porshe), kad tai geriau nei to neturejimas, as tik pasakiau, kad tai zmogaus vidines busenos, laimes pojucio neitakoja. Kaip kazkam problema, kad neiperka duonos viakams, taip kitam dar didesne probelma gal, kad neiperka brangiu koledzu vaikams, ar dar vieno nauno iphono ir tiems vaikams tai tampa problema O kaip geriau sunku pasakyti. manau visur ta karma veda mus, kur mums geriau, vienam gal Afrikoje(ir vel jus su Afrika turit labai neteisingu isitikinimu, kaip ir apie turtus) kitam gal geriau bus prabangoje gimti ir augti, bet nei viena , nei kita situacija nera nei geresne, nei blogesne is esme. Kaip mes i ja ziuresim, kaip priimsim, ka ismoksim, kaip pasinaudosim, cia ir bus geris ar blogis.
Niekaip neiziuriu negatyvo turtuose, turtas tik irankis, o kaip naudosiesi taip turesi, jis pats savaime laimes neatnes, skurde gyvenantis gali buti tiek laimingesnis , tiek nelaimingesnis, nei turtingas, kiekveinam pamokos pagal jo lygi. Jus manot visi turtingi laimingi? pazystu labai geru, doru, labai turtingu zmoniu, kurie tikrai padeda bendruomenei, padaro daug geru dalyku ir atskiriems zmonem, bet ir jie su savom problemom, bet su jais labai idomu pabendrauti, ju mastymo budas , matymas labai idmomus.
Man asmeniskai geriausia tas viduriukas, kai uztenki, kam butina, siek tiek turi papildomoms reikmem ir moki dziaugtis tuom ka turi ir moki teisingai panaudoti Turtai, ju prieziura, valdymas, reikalauja labai daug energijos ir laiko ir atskomybes. Kaip pasiziuriu kaip gyvena visi tie milijonieriai tai galvoju, kad as geriau uz juos gyvenu Mano buves bosas, jo firma praeitais metais gavo peno beveik 10mlj jis beveik namie nebuna, su seima labai mazai buna, vaikai jo beveik nemato, nes reikalingas nuolatinis idirbis, negali visko mesti, jei nori ir toliau tiek uzdirbti ir mzona dirba, padeda jam.. Ir dirba tie zmones bent tuos, ka pazystu, ne del pinigu, jiems patinka, ka jei daro, ju veikla, jie mato tame prasme, jie rupinasi savo darbuotojais, gerina ju gyvenimo ir darbo salygas, pinigai jiems ateina tik kaip pasakme ju veiklos, ne tikslas. Siaip asmeniskai nepazystu tokiu, kurie puikuotusi prabanga, pirktu jachtas prabanges, laivelius mazus turi ir siaip bendradarbiai ir daug "biednesi", nes jiems patinka plaukiot ir tiek, bet nei isaukianciu rubu, nei masini, nei kazkokiu piliu bent mano pazystami neturi. Bet laiko ir laimes daugiau irgi neturi, prie pinigu labai greit priprantama ir poreikiai auga bevalgant ir laiko mazeja. As kuo daugiau uzdirbu, tuo maziau turiu laiko, nes reikia kelti kvalifikacija, greit mokintis naujoviu ir t.t. bet jauciu, kad taip turiu elgtis ir tikrai ne del pinigu, del savo pacios tobulejimo

ps nu va dabar as paklode prirasiau, bet gal bus taip aiskiau

Paklodė paklodei nelygu

Jei trumpai, turtai yra isbandymas, kaip ir skurdas yra isbandymas, arba pamoka, kam kaip geriau skaitosi

Monteverte, skaitei pasaka apie auksine zuvele ?

Nepatinka man žodis "išbandymas"... Kaip manai, kokia VMI turėtų/galėtų/įstengtų/netingėtų tuo užsiimti?

Kaip ten toje dainoje, "o kas per viens ta meili yr"...matai, kai myli isileidi zmogu i sirdi, ir taip, jis tada gali skaudinti, bet meile nera kancia. Meile yra gazus siltas jausmas, o kaip mylimas zmogus elgiasi su tavim, tai ne meile, tai to zmogaus elgesys. ir nera tokio mygtuko, kuri galetum isjungit - nebemyleti, nepriklausomai nuo nieko, tai nereiskia, akd reikai buti su tuo zmogum, gal is vis gali gyventi uz tukstanciu km, bet t ameile nedingsta, juk net iseina mzones is sio gyvenimo, o mes nenustojam ju myleti...
o su vaikais jau kita istorija, jei vaikai skaudina uzauge, tada man visada kyla kalusimu, kaip tevai su jais elgesi vaikysteje...ir dar kas kam skaudinimas, kai kurios mamos skaudinasi, kad sunus ne tokia marcia parvede ir t.t.
Papildyta:

Tai sakiau, kam nepatinka isbandymas, galima sakyti pamoka, galima sakyti karma, likimas jei jau esi kazkokioje situacijoje, vadinasi vienaip ar kitaip ja susikurei ir teks ja isgyventi, kaip sakoma, kaip pasiklosi, taip ismiegosi
Turtuoliai zudosi, skudziai irgi, o buna ir atsisako turtu ir iseina medituoti kur, kaip Buda ar sv Pranciskus ir prasvinta
Tiek gyvenant prabangoj, tiek skurde bus savos pamokos, savi uzdaviniai ,kurios reiks spresti..

O kas tuo uzsiima, tai as jau klausiau, kas pvz sugalvojo ir igyvendino galimybe pvz susikurti egregoriams? Yra kazkokie desniai, programos ir mes jose gyvenam, as manau...

Man nepatinka nei "išbandymas", "nei pamoka". Greičiau jau patys visa tai pritraukiam į savo gyvenimus neteisingomis mintimis, žodžiais, elgesiu ir pan. Tačiau būna ir kitaip, esu su tuo susidūrus. Tarkim, 15 m. mane kankino migrenos priepuoliai. Ko tik neprisigalvojau, ko tik nedariau- nulis. Tačiau kai išmokau matyti lygmenis, radau juose įjungtus prietaisus, kurie man ir sukeldavo tuos baisius skausmus...Išjungiau ir migrenos nebėra...Įsitikinau ir tuo, kad kai kurie žmonės moka apeiti karmos įstatymus...

O dėl agregorų- kas juos sukūrė, kas sugalvojo pačią idėja- kol kas nieko negaliu atsakyti, nes apie tai dar negalvojau.

Ubuntu, apie egregorus issamiai paaiskinta transerfingo knygose. Knygos yra online.

Tai posakis toks ir tiek. Ne visada reikia Porsche, galima džiaugtis ir senu Golfu, vis geriau nei tik dviratis. Su dviračiu ant tavęs lyja, tau daug šalčiau, tu daug lėtesnis, tu tiek nepaveši. Kai žmonės gyveno visai be mašinų, buvo visai kitaip, bet kai jos atsirado, žinoma, kad laimingesnis tas, kuris ją turi. Aš juk lyginu daugumą žmonių, o ne išskirtinius atvejus, kur koks vienišas menininkas palėpeje piešia bei iš to pragyvena ar koks guru gamtoje medituoja su keliais pasiekėjais, kurie jam valgyt atneša ir jiems gerai.
Ir beje, aš nelyginu skirtingose šalyse gyvenančių ar pan. Aš lyginu tarkime kaimynus, iš tos paties namo, miesto, turinčius tiek pat vaikų. Tai ar ne geriau turėti, kad ir Golfą, nei tik dviratį? Net prie ežero vaikų nenuveši, jei jis toliau...

Tai jau kraštutinumas ir nemokėjimas vertinti to, ką turi. Dvasiniams dalykams skirtoje temoje iš viso netinka čia tokie pavyzdžiai. Aš tik norėjau parodyti, kad normaliai apsirūpinęs žmogus normaliu atveju yra ramesnis, dažnai ir linksmesnis nei suvargusi liaudis. Ir nesąmonė yra rašyti, kad ta suvargusi liaudis labai laiminga ir tik Dievą tešlovina, aiškindami kaip visko jiems gana. Nebent kokios arabų pripūstos, kaimo kunigėlio užguotos moterytės. Mąstantis žmogus nebus laimingas su akivaizdžiais trūkumais, pvz. kai perka apgedusį akcijinį maistą vaikams, kai neturi šiltam paltui, viakas šąla su nutrinta striukele, negali ugdyti akivaizdaus vaiko talento, kurio ugdymui reikia pinigų ir t.t.

Kad jūs kitaip nesuprantat manęs, tai neturtingą Afrikos dalį, kur badas ir miršta vaikai panaudoju jums kaip pavyzdį tiesiog. Bet jei jis jums toks neaiškus, tai įsivaizduokite tada skurdą Lietuvos kaime, kur vaikai nuo antisanitarinių sąlygų kenčia ir net miršta.

Labai jau jūs keistai tas situacijas vertinat. Kaip tai kažkuri negeresnė? Abstrakčiai filosofuot bele kas gudrus, o vat jus asmeniškai paimkim. Sakykime 1 atvejis - kad nuo skurdo, drėgmės ir šalčio miršta jūsų vaikai kaip būdavo senovėje ar kokioje tremtyje ir antras atvejis - esate pasiturinti, vaikus užauginat sėkmingai, anūkų susilaukiat, visi sveiki, gyvi, gal net proanūkių sulaukiat. Tai jums čia tapati laimė? Norėtumėt tą pirmąją irgi patirti? Nebent kažkokia sado mazo esate pati sau. Arba jau tiek išpindėjote (atsiprašau už žodį, bet nepiktai jį rašau, tiesiog šiaip jis čia tinka), kad kaip iš tos graikų ar kokios ten legendos, nuo per gero gyvenimo nežino jau ko nori, tai patys nuo uolų į jūras šoksta ir nusižudo

Aš niekur ir nseakiau, kad visos problemos dings, tik sakiau, kad atkris tos, kurios dar prisideda, kai esi bėdžius.

Nu pagaliau pripažinote, kad nesate sado mazo, nenorite mirti nuo bado Afrikoje ar tremtyje ar dar kur. Tik nesuprantu, kam tada ta diskusija buvo reikalinga iš viso? Ant tiek manęs nesupratote?
Papildyta:

Nemanot, kad tai energijos sankaupos?

Logiškai mąstant, agregorų funkcija yra sukaupti kuo daugiau energijų...Matyt, toks jų sukūrimo/atsiradimo tikslas.
Kaip apstebėjau, negalima pyktis su jokiu agregoru, net jei jis tau labai nepatinka. Tai atsisuka prieš tave... Jau geriau reaguoti neutraliai...

Kad ir kaip tai skambėtų keistai, dievai be energijų neįgalūs...

Tai as ta ir sakiau, susikuri pats, ir ta kurini pavadinau isbandymu arba pamoka, o kaip kitaip pavadinti?, nes dazniausiai po to tampi siek tiek ismiintingesnis, aisku ne visada, bet jei nesimoksti kazko, nesuvoki, tai tas pats ir kartojasi, nes darai tas pacius veikmus, kruie vis sukuri atas pacias pasekmes, kurias reikia jau kazkaip pergyventi

O man po tais žodžiais lyg pasiteisinimas paslėptas: va, mane bando, va, man duoda pamoką...

Monteverte,2017 05 02, 13:45:
Tai posakis toks ir tiek. Ne visada reikia Porsche, galima džiaugtis ir senu Golfu, vis geriau nei tik dviratis. ....................
Nepatikesi, mano bendradarbiai ne vienas i darba atvyksta su dviraciu, nes taip sveikiau, nes sedimas darbas ir taip kenkia, nors ir uzdirba daug pinigu, aisku dauguma turi ir masinas Zinok viskas taip salygina, sunku pasakyti, kas geriau, aisku patogiau su masina, bet kai jos neturejau ir daug vaiksciojau problemu nebuvo tiek su sveikata Nu neina man taip imti ir pasakyti, kad masina visada , visapusiskai geriau, kartais taip, kartais ne ir visiskai viskas gyvenime turi 2 puses ir gera ir bloga ir viska gauni gyvenime to ko reikia cia ir dabar, kartais reikia pestute pavaiksciot, kartais su dviraciu pavazineti, kratais su masina, o kartais namuose pabuti

Tai jau kraštutinumas ir nemokėjimas vertinti to, ką turi. Dvasiniams dalykams skirtoje temoje iš viso netinka čia tokie pavyzdžiai. Aš tik norėjau parodyti, kad normaliai apsirūpinęs žmogus normaliu atveju yra ramesnis, dažnai ir linksmesnis nei suvargusi liaudis.
Teoriskai taip, realiai gyvenime, taip nebuna. Kas kam dar yra tas normalus apsirupinimas?

Ir nesąmonė yra rašyti, kad ta suvargusi liaudis labai laiminga ir tik Dievą tešlovina, aiškindami kaip visko jiems gana. Nebent kokios arabų pripūstos, kaimo kunigėlio užguotos moterytės. Mąstantis žmogus nebus laimingas su akivaizdžiais trūkumais, pvz. kai perka apgedusį akcijinį maistą vaikams, kai neturi šiltam paltui, viakas šąla su nutrinta striukele, negali ugdyti akivaizdaus vaiko talento, kurio ugdymui reikia pinigų ir t.t.
Supranti man skurdas pirmiausia yra dvasinis, zmogus ir turedamas pinigu daugiau, nei pasalpos, gali vis tiek nei vaiku ugdyti, nei maisto kokybisko tureti ir daug tokiu matau pavyzdziu gyvenime. Dauguma zmoniu gyvena bent patenkinamai, pinigu tikrai turi ir maistui ir rubams, bet kaip juos paskirsto? nejau nesuvoki, kad tu trukumu visada bus? kazkam gal akcijinis maistas trukumas, kitam masina 2 m senumo jau didziulis trukumas taip tikrai yra tokiu ir labai nemazai, viskas musu galvoje prasideda ir baigiasi. Problema yra ne kiekyje , o sugebejime dziaugtis tuo ka turi ir niekas juk nedraudzia gi siekti daugiau, tobuleti, gerinti savo gyvenima. Kartais pasalti ir pabadauti labai i sveikata ir smegenys geriau pradeda dirbti, svarbu, kad kinta viskas gyvenime, gali viena diena buti labai turtinags, kita be nieko...


Kad jūs kitaip nesuprantat manęs, tai neturtingą Afrikos dalį, kur badas ir miršta vaikai panaudoju jums kaip pavyzdį tiesiog. Bet jei jis jums toks neaiškus, tai įsivaizduokite tada skurdą Lietuvos kaime, kur vaikai nuo antisanitarinių sąlygų kenčia ir net miršta.
Tai cia pirma tevu "smegenu trukumas", ir dvasinis skurdas kaip sakiau...Nieko nepadarysi, jei jiems duosi pinigu jie kitaip save naikins ir neresikia, kad bus geriau, nei pas viena sveiko proto zmogu vaikai nemirst anuo antisanitariniu salygu ar maisto trukumo, o ypac kaime....


Labai jau jūs keistai tas situacijas vertinat. Kaip tai kažkuri negeresnė? Abstrakčiai filosofuot bele kas gudrus, o vat jus asmeniškai paimkim. Sakykime 1 atvejis - kad nuo skurdo, drėgmės ir šalčio miršta jūsų vaikai kaip būdavo senovėje ar kokioje tremtyje ir antras atvejis - esate pasiturinti, vaikus užauginat sėkmingai, anūkų susilaukiat, visi sveiki, gyvi, gal net proanūkių sulaukiat. Tai jums čia tapati laimė? Norėtumėt tą pirmąją irgi patirti? Nebent kažkokia sado mazo esate pati sau. Arba jau tiek išpindėjote (atsiprašau už žodį, bet nepiktai jį rašau, tiesiog šiaip jis čia tinka), kad kaip iš tos graikų ar kokios ten legendos, nuo per gero gyvenimo nežino jau ko nori, tai patys nuo uolų į jūras šoksta ir nusižudo
O jei turi pinigu, o vaikai mirsta nuo kazkokios ligos, kuri negydoma, tai jautiesi geriau, nei jei vaikai mirtu is bado? imat labai nelygevercius pvz, jei imat apie mirti tai imkit mirti abiejose situacijose, jei apie isgyvenima tai vel abiejuose, ir skurde ir nepritekliuje per kara ir po karo mano mociute visus vaikus isaugino, isleido i mokslus, nors daznai pietums budavo tik balandu sriuba ir pas turtingus zmones vaikai kencia ligas, ir mirsta ...Butent taip ir buna, kad nuo turtu zmones ispindeja, turtas labai dideliu pagundu atnesa, su galejimu padaryti daugiau gero ateina ir kitos - galejimas padaryti daugiau blogo, losimai, narkotikai, meiluziai ir t.t. negauni nieko gyvenimo vienpusisko ir per mara dalis isgyvena dalis mirsta ir geriausiu metu atsitinka nelaimes. Kaip ta seima is kedainiu, kur vaika savo uzmuso, ko jiems pinigu gal truko is skurdo cia taip?

Aš niekur ir nesakiau, kad visos problemos dings, tik sakiau, kad atkris tos, kurios dar prisideda, kai esi bėdžius.
taip tos atkris atsiras naujos
Nu pagaliau pripažinote, kad nesate sado mazo, nenorite mirti nuo bado Afrikoje ar tremtyje ar dar kur. Tik nesuprantu, kam tada ta diskusija buvo reikalinga iš viso? Ant tiek manęs nesupratote?
O kas nori? Tik sakau, kad turint milijjonus nebutinai busi laimingesnis, nei kazkas gyvenantis pusbadziu, nu nera tokios aksiomos pasaulyje. Aisku, dauguma siekiam uzsidirbti , kad pasitenkit savo poreikius, bet demesys turi buti nukreiptas ne i pinigus ir gavima, o i tai ka kuri gyvenime, i zmones salimais i santykius, nes jei to nebus, didejantys pinigai didins tik problemas, o ne mazins. Matai tau turtas pat savaime vertybe ar ne?, man ne , man pinigai tik irankis ir priklauso nuo to, kuris naudojasi ranku, kaip su juo naudosis


Papildyta:

Nu gal kaip kas supranta, man tai butu ne duoda, o duodi pats sau galimybe patobuleti Bet kartais tikrai buna toks jausmas, kad kazkas kazkur kreipia, nors atrodo nei ka kurei tokio, nei norejai...gal is kitu gyvenimu ateina, gal is kazkokiu susitarimu, visko nezinau..