Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

Jus labai klystat.
As su vyru alkoholiku issiskyriau. 
Jis iveike savo krize pats savistoviai, grizo is eima, ir mes laimingai gyvenam. TAigi, as ne tradicine alkoholiko zmona.

Beje, o kodel jus mano rasliavoje, pozicijoje bandote izvelgti negatyvia patirti, kuri manyje neva inspiravo tokias mintis? Kodel?

Ka galiu pasakyti? Visu pirma, ne mano reikalas kazkieno gyvenimai ir kitu, svetimu zmoniu sielu reikalai. Gal parasiau todel, kad buvo velus metas, tokiu laiku man visada uzastreja pojuciai, demesys krypsta tokiu reikalu link. Dabar tikrai to nerasyciau. Ne bandau izvelgti negatyvia patirti, kuri inspiravo tokias mintis, priesingai. Mano supratimu, zmogaus vidus, mintys, charakteris inspiruoja patirtis. Ne ten akcentas. Pati kapstau savo problemu priezastis, o cia kazkas kazka parase, tai ir sugretinau, savo turimas zinias. Smagu girdeti, kad viskas susitvarke. Nors kazkam gerai visuotinio dejavimo laikais

Vis lendu cia ir lipu i tribina. Kazko negeras jausmas lieka po visko. 

Savanoriaudama gyvūnų prieglaudose daug supratau šiuo klausimu...Na, gal musės ar tarakonai ir septintos eilės pusbroliai, bet katės, šunys, karvės...tikrai ne. Mano namuose šiuo metu gyvena du šunys, katė ir vėžlys, ir aš galėčiau papasakoti po keletą jų praėjusių gyvenimų, kuriuose jie buvo žmonės (gi ir ne atsitiktinai jie į mano namus pakliuvo, pvz., Žarai ketvirti metai keičiu sauskelnes dėl savo pačios karmos balansavimo, nes kažkada iš jos, kai buvo jaunas vyras, organus perkėliau kiborgui.) Dėl medžių nesu tikra, bet po to, kai teko kalbėtis su medžiu Kernavėje, man liko klaustukų...Medžiai tikrai turi gyvybę, nes jaučiu jų skausmą, kai praeinu pro nukirstus...
Žinau tvirtai, kad tas pats karmos balansavimas teks žmogui, ir gimusį kūdikį mirti palikusiam, ir kačiukus į konteinerį išmetusįam...Čia mums tik atrodo, kad mes turim teisę nuspręsti, kuri gyvybė yra svarbesnė...

Ir as panasiai zadejau pakomentuoti. As kartais apie savo suni galvoju panasiai. Ir prisiima jie musu siuksliu, turbut is dideles meiles. Turbut esat susidurusios su faktais, kad isejus zmogui anapus, neuzilgus nustimpa naminis augintinis. Medziai irgi gyvi. Nebeskinu jau puoksciu, kad pasimerkciau ant stalo. Na, labai retai

Paklausysiu, dėkui. Mėgstu ką nors darbuodamasi klausytis tokių visokių šnekų. Tik šitas, vyrukas, matau, grožiu nepasižymi Bet ir Tomas ne gražuolis, man jis į žydą panašus.
Papildyta:


O gal jauti savo pačios dalį?

taip, jeigu kas nors leidžia gyvūnui atskleisti save, duoda jam pakankamai laisvės, bet ir ugdo, rodo pasaulį, tai pamatys, kad šalia apsigyveno mažas stebuklas, gebantis daug ko išmokyti.
Aš savo šuns dėka pamilau žiemą, gal net tikslo labiau išmokau siekti, išmokau daugiau kantrybės, supratau, kad reikia leisti sau daugiau atsipalaiduoti ir t.t.
Jau senokai nebeskinu tarkime "kačiukų" ar žirginėlių pavasarį, nebenoriu savaime to, man tai patapo tuštybe, noris, kad jie ir augtų ten, kur jiems lemta. Ir šiaip į medžius irgi žiūriu pagarbiai.

Ir aš...

Ne ,,kačiukų'' skynimas, o tokie pasakymai yra tuštybė. Bet tu to nesuprasi.

Ir nenoriu suprasti. Aiškinkis savame egrogore su kitais kankiniais

Taip del to ir sakau, kad viskas , ka matom ir yra Dievas, jo dalis, vienokioj ar kitokioj israiskoj, visa zeme gyva, Visata gyva, tik ne visi mokam bendrauti su ja. Yra viena moteris, kartais pasiklausau jos,ji bedrauja su Zeme , ji grazina kristalus i vandeni, velgi nezinau kiek cia realu, kiek tiesos, bet man jos kalbos patinka, dusia atsiliepia (Kiesha Crowther: „Esate stipriausi iš stipriausių“).
Manau, visi mes panasiai geri ir blogis tik gal visu kelias skirtingas, nes gal Dievas del to save ir isdalino i daug isikunyjimu, kad pazinti visas plotmes ir visa buti? Kaip vienas fizikas sako, mes Visatos pazystancios pacios save
Papildyta:

O jus esat ismeginusi sia busena? as esu, deja, ne geriau verkti porshe, nei ant kokios taburetes, nei turputelio negeriau Kaip tik , kai turi atrodo viska ir vis tiek kenti dar sunkiau, atrodo nieko netruksta , bet va nei laimes nei dziaugsmo pinigai nenuperka, meiles irgi.... Esu ismeginusi gyvenime ir visiska skurda ir prabanga, laimes pojutis nesikeite, skausmas nesikeite nuo to. Taip, turtingas daugiau daiktu ar kitu materialiu dalyku gali isigyti ir viskas, o ar tai jo gyvenimas bus kokybiskesnis nuo to, tai tikrai ne
Vel jus klystat, is to ka kalbat, atrodo niekad negyvenot labai turtingai ir nebendravot su tikria turtingais zmonem, ir prisikuret iliuziju Bendrauti su Dievu galima nuolat, tam nereikia skirti atskirai laiko, su juo galima bendrauti ir darzus ravint ir mersedesa vairuojant. Tikrai nenoriu apsakyti, kad turtai blogai, ne, tik jie duoda daugiau atsakomybes ir viskas. Neesu sutikusi nei vieno tikrai turtingo zmogaus, kuris turetu daugiau laiko, dazniausiai atvirksciai ir mano Dievui jokio ritualo nereikia...

Sypsenas gauni is zmoniu ir del to, kad jie buna mandagus, ne del to, kad patinki bet sutinku, kad gyvenime niekas nevyksta be priezasties, bet ta priezastis nebutinai turi buti teigiama

Atleidziu zmonem del saves, ne del ju, nes pyktis pirmiausia kenkia man Meile ir yra meile, kai myli ne uz kazka, o myli. Kai zmogu vertini, su juo buni, gyveni ar dar ka darai, del to, kad jis gerai elgiasi ar yra turtingas ar grazus, tai jau ne meile, kas tik norit, aistra, kaprizai, patogumo ieskojimas, prostitucija, karmos balansavimas, kiekviena situacija skirtinga, bet tai nieko panasaus su meile neturi Pagarba reikia uzsitarnauti, o meile ji yra, kaip mamos myli savo vaikus ? jus turit vaiku? laukiat kol jie paaugs ir uzsitarnaus jusu meile? nu man neina kazkaip pasirinkti , ka myleti ir neina nustoti myleti, gal kiti tai sugeba...
Papildyta:

Gal , del to ir sakau neesu niekuom tikra, tikiu, kad yra taip arba taip, bet negaliu sakyti, kad kitaip negali buti
Papildyta:

Sutinku, as nemanau, kad turim teise zudyti gyvunu... Su augalais kiek kitaip manau, nes valgyt kazka visgi reikia , bet velgi pasiimti is gamtos turetumem, kas butina, ir net nuskinti medzio sakeles nereikia, jei mes jos nevalgysim...

Vilkas juk neatsiprašo kiškio, nes nori ėsti...Manau ir mes, kai norim valgyti, be jokios sąžinės graužaties galim tai daryti. Gi visi priklausom tai pačiai mitybos grandinei...Tačiau kaip vilkas nežudo kiškio būdamas sotus, taip ir mums nederėtų to daryti...

Kalbant apie turtus, galvoju apie tai, kad turėdamas pinigų gali daug gero kitiems padaryti. Gal jūs iš manęs pasijuoksit, bet pvz., svajoju, kad jeigu iš dangaus nukristų milijonų, pastatyčiau pavyzdinę gyvūnų prieglaudą kartu su veterinarijos klinika, kuri benamius gyvūnus gydytų nemokamai. Arba kokią Suzuki muzikos mokyklą. Deja, turtingieji dažniau galvoja apie lėktuvų ir jachtų pirkimą...

Jūs kažkaip per giliai jau kapstote. Aš tai tiesiog natūralų gyvenimą aprašau ir nekalbu apie tas situacijas, kur perkame meilė ar dar kas nors Žinoma, kad ne pinigais meile pirkti reikia, bet ar susiradus mylimąją, sukūrus šeimą, susilaukus vaikų ne geriau gražiai, pasiturinčiai gyventi? Geriau kažkur Afrikos gentyje skursti vis galvojant ką tam vaikui valgyt paduot? Arba gyventi kažkur gūdžiame kaime šalia girtuoklių asocialų, kur matai liūdnus pavyzdžius kas kartą, bijoti, kad vaikų neužmuštų ar pan.?

Kol vaikai maži, sunku lyginti, todėl man lengviau būtų palyginti savo mamą su jos draugėmis ar pažįstamomis ir jų vaikais. Tokia ta ir meilė, jei kurios vaikai, po to dar ir anūkai tik skaudina. Jei ta meilė išlieka, tai ji sužeista. Yra mamų, kurios niekada neverkė dėl savo vaikų (nebent kažkas jiems nutiko iš išorinio pasaulio blogo), bet vaikai niekada nežeidė širdies ir t.t., o yra tokių mamų, kurios nuolat kenčia įvairiausius negatyvius jausmus dėl savo vaikų. Mano mama pakankamai tokių mamų pažįsta. Nemanau, kad meilė turėtų būti lygi kančiai Kančia ir taip iš meilės gali gimti, kai pvz. ilgiesi, nes ilgai nematai mylimo ar jis susirgo, ar nerimauji kaip jam kažkas pasiseks ir t.t. O jei prie tos kančios prisideda dar tai, kad jis tavęs negerbia, žemeina, skaudina, pastovi gėda dėl jo prieš žmones, dar net apmuša, tai kokia čia bemeilė? Skausmas tgai, širdgėla ir kviala viltis, kad o gal įvyks stebuklas?
Papildyta:

Būtent.
Niekaip nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės turte įžvelgia negatyvą? Ne visi juk korupcionieriai ir ne visi šlykščiais būdais pinigų gauna.
Perka ir jachtas, bet kiek ir suaukoja. Jei ne jie, tai daug kurių fondų, prioeglaudų nebevūtų arba būtų minimaliai, nes neužtenka darbo rankų ir atsidavimo, ypač šiauriniuose kraštuose, kur šalta. Reikia pinigų įgyti pastogei, inventoriui ir t.t. Tada jau galima suburti, kad ir bėdžius, kurie prisidės prie prieglaudos tolesnio gyvavimo, bet pradžioje pinigai būtini ir ne maži.

Šiame gyvenime to nedarysiu, nes per daug išeikvočiau energijos. O ir pačiose prieglaudose savanoriavau trumpai (man labiau patiko balkone kačiukus auginti, gydyti ir šeimininkus surasti), nes tam reikia labai daug energijos. Kiekvienas turim savo paskirtį ir nedera blaškytis...

Vilkai tik mesa ir valgo, zmones pilnai pasisotina is augalinio maisto, aisku, jei nera galimybiu tada valgom gyvunus .....Bet taip , tai turetu buti kaip ir sakiau butiniausiem poreikiam - zudymas, gynyba, isgyvenimas ir pan.

Taip as irgi taip noreciau ir tikrai yra daug turtingu zmoniu, kurie panasiai elgiasi, bet matomai man neskirta siame gyvenime buti milijonierei. Nors ir su tiek kiek turiu, stengiuosi kazka gero padaryti kitiems, tik daznai ilgai tenka mastyti, kas tas geras bus ir kartais ir be pinigu sugebu ta gera padaryti, aisku nezinau kiek tai gera tik, nors tuo metu atrodo gerai
p.s.Nors siaip sakei, kad zmones gero nedaro tik didesni ir mazesni blogi