QUOTE(ponia Lylia @ 2017 05 01, 10:54)
<p>Moontei.</p><p>Tai ir nesakau, kad siela negali mastyti. Mano supratimu, sielai priklauso proto funkcija, emocijos, jausmai. Patinka ir man pagalvoti, pasidelioti. Bet dar labiau patinka nagrineti jausmus. Isijausti i kazkoki jausma
ir ziureti, kas uz jo. Galima paklausti, kodel pavydas blogai. Bet galima ir paciai pergyventi. Tada tikrai nebus poreikio skaityti, diskutuoti apie tai. Nes ka cia gali pasakyti?
</p><p>Matot, man visokie dorovingi zmogai atrodo sureiksmine pati dorovinguma, dvasinguma. Nelieka silumos, supratimo kitokiam, ne tokiems dorovingiems. Tarsi dorovongu kasta, kurioj arba reikia gimti, arba nusipelnyti priemimo. Tai neturi nieko bendro su meile. Pastebejau, kad alkoholikai daznai yra siltesni, atviresni, jie sypsosi, jiems gerai, jie patenkinti susitikus. Sveikinasi jie pirmi kaip taisykle. O va kokio moralaus dvasingo piliecio snukutis isdidus, reikia sveikintis pirmai, reikia moketi su tokiu elgtis, kalbetis. Aisku, nesakau, kad alkoholizmas yra geris. Cia tik palyginimas. Taciau ir alkoholizmas yra reikalingas zmogui, jo sielai. Vienaip ar kitaip. Sakau, nes tai isjauciau, o ne ismasciau. Gal tiek tam kartui, atsiprasau uz svepla rasta. </p>
Niekada gyvenime nemanaiau kad pavydas, ar kitas jausmas yra blogai. Blogai ne pavydas, blogai kaip zmogus su tuo pavydu tvarkosi. TArkim mano pavydas yra baltas, suteikia man nora siekti, lenktiniauti, kurti, skatina paciai eovliucionuoti. Todel nuo zmogaus prilauso ar pavydas tampa blogiu ar geriu.
Jei kalbame apie jausmus, kvaila sau drausti jausti, is emses jausmu kontorliuoti negali, bet gali kontroliuoti ju raiska. TArkim galima jausti pykti, tai visai normalus jausmas, svarbu kur tu ji nukreipi...
Jus nekalbat apie dorovingus. Isties dorovingas zmogus, nekelia pretenziju kitiems, o sau. Dazniausiai yra atlaidus kitu silpnybems, o sau labai kritiskas. Samongigai, tikrai, ne snobiskai dorovingas niekada nebus itakotas puikybes. O kai demosntruojama isoriskas dorovingumas, o viduje jo nera, ar tai dorovingi zmones? Beje mano vyras yra alkoholikas, tiesa daugiau kaip 30 metu nevertojantis.
Beje as nemanau kad yra dorovingu kasta, juo labiau kad i ja reikia verztis. Jei jau yra kasta, tai jau nera dorovinga, dorovingumas tiem zmonems yra manipuliacijos irankis.
Papildyta:
QUOTE(ponia Lylia @ 2017 05 01, 11:44)
<p>Dar papildysiu. Mastanciu zmoniu pilni televizoriai ir radijo laidos. Butent tarp protaujanciu vyksta diskusijos, gincai. O ka gali pasakyti zmogus, kazka pergyvenes jausmais? Buvo taip, kad viena laida pasikviete per tikejima is priklausomybiu islipusiu zmoniu grupe ir oponentus. Buvo paprasyta gincytis, irodoneti savo tiesa. Tai tie pirmi paskui sake, kad sedejo laidos metu ir meldesi mintyse. Gincu nebuvo, draugiskai pakalbejo. Rengejai pasake, kad laida nevykusi. </p><p>Arba neseniai nuskambejusi istorija. Atsitiko giliai tikinciu zmoniu seimoj nelaime. Jie parode savo tikejima, jie juo remesi, juo jie gyvena is tikruju, pagaliau. Kadangi tai buvo laidotuves, zmones mate ir piktinosi tuo, ka mate, piktinosi tuo, kaip jie tai suvoke. Buvo straipsnis rajono spaudoj, kur zurnaliste save state i ju padeti ir rase, kad ji taip anaip, zodziu, ji kitaip. Tie zmones buvo pasmerkti. Nors jie pacia sunkiausia skaudziausia valanda issaugojo meile. Tai va, vieni masto, kiti tuo gyvena. Skirtumas akivaizdus.</p>
As manau priesingai. Neslpesiu, mano profesija susijusi su zmoniu emocijom, mano darbas jas sukelti. Jei as to nepasiekiu, mano pastangos bevertes.
Rasysiu is savo varpines. As esu labai emocingas zmogus, labai, paveldejau tai is tevo. Neziurint i tai, mane isauklejo mama, kuri moke mane pazaboti savo emociju raiska. Jausti emocijas ir kaip jos reiskiajmos yra ne tas pats.
Patikekite manimi, ne visada tas garsiausiai rekia, jam skauda labiausiai. Ir tikrai nebutinai, tas kuris tyli yra abejingas, nejauciantis.
