QUOTE(Moonte @ 2017 04 30, 20:32)
Pagaliau, kokie yra turtingumo kriterijai? Kiekvienas skirtingai vertina "turtinguma".
taip, kiekvienam skirtingi. Jei kas biednas jaučiasi turtingas ir laimingas bei šlovina sau Dievus ar vieną Dievą, tai viskas tvarkoje. Bet jei kas nuolat jaučia nepriteklių, susivargęs, užsidirbęs, jaučiasi pažemintas, tai koks ten ir tikėjimas tada? Su kančia atmieštas? O taip, aišku ir tokiam egrogoras atsiras, o kaipgis
Papildyta:
QUOTE(dewofsoul @ 2017 04 30, 21:49)
Ai, nu baikit ką
, man tai visų pasisakymai įdomūs. Daug ko nesuprantu, daug kas svetima, bet aš visad už akiračio praplėtimą
Apie gerus ir blogus Dievus. Bandyčiau prieiti iš kitos pusės. C.S. Lewis knygoje "Tiesiog krikščionybė" (tiesą sakant, man jokio skirtumo religija, galėjo būt knyga pavadinimu ir"Tiesiog islamas"
) rašo apie gėrio absoliutą. Bijau dabar ką klaidingai perteikt, bet mintis buvo tokia, kad kaip tik - viskas kyla ne iš blogio, o iš gėrio. Argumentas buvo toks, kad VISKĄ mes darome dėl/iš gėrio plačiausia prasme. Pvz.: darome gerus darbus tiesiog dėl gėrio. Ir blogus darbus darome dėl gėrio: jeigu vagis plėšia banką, tai dėl savo GERbuvio, dėl to, kad jam būtų gerai. Noras geras, bet poelgis ne. Sakykim, vyras prievartauja moterį. Kad ir akip žiauru, bet jis tai daro dėl savo geros (normaliems žmonėms tai nesuprantama, aišku) būsenos. Kažkas kažką žudo, dėl malonumo (bet malonomas kilęs iš noro, kad būtų gerai), keršto (patenkinęs savo keršto poreikį, žmogus jausis gerai). Taip maždaug C. S. Lewis argumentuoja, kad tėra gėrio Dievas, nėra blogio valdovo ar kokių ten nelabųjų ir pan.
Jis sako, kad nėra žmonių, kurie darytų blogą vardan blogio, vis vien jų poelgiuose yra siekis gero - turto, moralinio pasitenkinimo, garbės, valdžios, t.y. to, kas jiems neša gerus jausmus.
Labai gražios mintys. Būtent panašiai ir guaansi, kad kiekvienas gėrį kitaip supranta, todėl, jei kas tiki Dievais, kurie leidžia rinktis sau gėrį, tai nereiškia, kad tiki velniais
Papildyta:
QUOTE(ponia Lylia @ 2017 04 30, 23:17)
Kažin ar yra žmonių, kurie neieško tokių dosnių rėmėjų?
Nemokamas sūris tik pelėkautuose.
Viskas šioje žemėje mokama. Nu kas ne? Net šypsenos nemokamai negausi iš to, kuriam nepatiksi, kad ir kaip staipytumeisi
Papildyta:
QUOTE(Ubuntu*** @ 2017 04 30, 23:48)
Man tai tik tikejimas, zinau tik kas vyko su manim, praeityje, del ateities tik tikiu. Kaip buvo pvz del atlyginimo, as zinau, kad gavau uz praeita menesi, ir tikiu, kad gausiu uz ateinanti, bet 100proc nezinau. Tikimybe buna didesne mazesne, bet realybe kinta
Ypac del mokslu tai tikrai tik tikejimas
ir patys mokslininkai ne del visko sutaria, ypac istorikai ir archeologai, faktas yra ka jie rado, o kaip interpretuoja, tai ir tera interpretacija
Tie, kurie realiai nejaučia Dievų buvimo, ženklų, pagalbos, tai gal ir tiki. O tie, kurie jaučia, patyrė, tai ir žino
Papildyta:
QUOTE(Ubuntu*** @ 2017 05 01, 00:13)
jums ka vaikams/tevams meile kazkaip nusilpsta ir reikia kazkokiu dirgikliu?
O jei tie tėvai ar vaikai ims jus nuolat skaudint įvairiai ir visapusiškai? Tikrai mylėtumėt taip pat kaip ir idealiausius tėvus, vaikus?
Papildyta:
QUOTE(ponia Lylia @ 2017 05 01, 11:44)
Atsitiko giliai tikinciu zmoniu seimoj nelaime. Jie parode savo tikejima, jie juo remesi, juo jie gyvena is tikruju, pagaliau. Kadangi tai buvo laidotuves, zmones mate ir piktinosi tuo, ka mate, piktinosi tuo, kaip jie tai suvoke. Buvo straipsnis rajono spaudoj, kur zurnaliste save state i ju padeti ir rase, kad ji taip anaip, zodziu, ji kitaip. Tie zmones buvo pasmerkti. Nors jie pacia sunkiausia skaudziausia valanda issaugojo meile. Tai va, vieni masto, kiti tuo gyvena. Skirtumas akivaizdus.
Bet tai kas ten per Dievas, kuris tokioms savo gerutėms avelėms tokią kančią siunčia?
Man tai būtent toks klausimas kyla. Neįsivaizduoju kodėl kitiems nekyla. Juk ne vienas ir ne du yra gražiai, darniai, laimingai nugyvenę žmonės ir nebūtiūnai labai religingi, todėl atsakymas, kad visi daug kenčiam manęs neįtikins.