QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 29, 08:38)
Aš nebijau mirties. Aš bijau kančios. Ir ne bet kokios, o beprasmės kančios, kurioje nebėra vilties, nebėra džiaugsmo, nebėra ateities, o rutina yra nuolatinis skausmas ir kančia, kur vienintelis įvykis, kurio vis dar lauki ir kuris neateina ilgą laiką yra mirtis. Ir jei gyvenimas be tokios kančios mane ištvirkins, tebūnie. Aš geriau nuobodžiai nuobodžiai, ramiai ramiai, tyliai rutinoje nugyvensiu. Nereikia man tos šlovės ir rožinio gyvenimo. Ir kai tokioje kančioje yra artimas tavo, aš nematau jokios prasmės joje. Visiškai. Ir jokio gėrio.
O kas yra beprasme kancia ir kokia kancia yra prasminga?
Prilyginot rutina skausmui, kanciai... Idomiai, idomiai
Is esmes rutina yra apatija, abejingumas, atbukimas, kai skauskmas, kancia apatiskais pojuciais nepavadinsi. Galimai skausmas atbukina zmogu, bet tikrai to rutina nepavadinsi. Sorry, galimai tai itakoja mano asmenine patirtis. Siaip as kalbejau apie fizini skausma.
O jei pradesime gvildenti dvasines kancias, tai isvis, skaistykla zemeje.
O kodel manote, kad butent jusu pojuciai, prasmingumo paieskos siuo atveju svarbus, galimai svarbu bus tam, kuris yra salia jusu... Siaip, manyciau, visi ivykiai zmogaus gyvenime yra svarbus, esme gi tame, kiek gebi pasisemti is patirties, o patirtis niekada nebuna niekine, yra tik zmones, kurie nemoka, negali, neskaito reikalingu savo patirti taikyti, analizuoti ir t.t.
Ir siaip pastebejimas. Siuolaikine visuomene baisiai islepusi ir istvirkinta. Kazkos totalus maziausio skausmo, diskomforto vengimas. Isvis nepakantumas, negebejimas toleruoti skausma, ypac kai kalba eina apie svetimo zmogaus isgyvenima. Rupinimasi mirstanciais artimais neretai permetama svetimiems zmonems, mat nepatogu, diskomfortas, sukelia dvasine kancia. Is kur tas poreikis vengti gyvenimo apsraisku? Mirtis, skausmas, liudesys, sielvartas, tai normalaus zmogaus jausmai, kuri ji ir daro zmogumi, kodel ju reikia vengti?
QUOTE(miško pasakėlė @ 2014 08 29, 00:58)
Aš negalėčiau pasielgti kaip Abraomas - paaukoti savo sūnų....
Ir juolab ne Dievas (KT), kuris leido savo Sūnui Jėzui už mus mirt...
Nežinau kokios stiprybės reik būt, kad taip pasielgt. Protu suprantu, širdim nesuvokiu....
JUs neziurektite i viska tiesiogiai, kas nat virsaus guli, pameginkite izvelgti giliau.
Siuo metu, nemaza dalis zmoniu savo vaikus aukoja "aukso versiui". Taip, vaikai gyvi, bet tevu demesio stoka, juos luosina dvasiskai. O kartais isauga zmones, fiziskai sveiki, o dvasia "nuzudyta".