QUOTE(Moonte @ 2017 04 29, 13:53)
Tu galvoji kad mane jaudona tavo asociacijos...
Vaiku darzelis.
OK,be problu, siela yra dievo kibirkstis. Ji yra manyje.
Tu nezinai, kodel tai turi itakoti mano TIKEJIMA?
Ar negalima ta tema diskutuoti? Tau idomi forma, man turinys. Kaip soela itakoja zmogu,cia mano galva prasmingiau.
Kiek kartu reikia atsakyti i ta pati klausima, kad suvoktum kas rasoma?
As senai vazouoju, esu netoli Klaipedos. Taigi
Tavo problema ta, kad tu nesupranti humoro.
Kaip suprasti- siela yra dievo kibirkštis? Tai kažkoks tuščias žodžių junginys.
Kur tavyje ji yra? Skrandyje? Širdyje? Ausyje? Ar visgi kitame lygmenyje nei tavo fizinis kūnas?
Papildyta:
QUOTE(ponia Lylia @ 2017 04 29, 15:18)
Įsiterpsiu
vis paskaitau jūsų diskusijas.
Ar esat girdėjusios/skaičiusios apie besielius žmones? Ką manot, jei girdėjot?
Kad jau įlindau, tai parašysiu, kaip man atrodo. Ne siela manyje, bet aš esu sieloj. Kaip kad obuolys (kūnas) kad plaukiotų vandens telkiny, tarkim, jūroje (sieloje). Jūra yra vandenyno pakraštys, o tie apsijungę krūvon. Toks vaikiškas primityvus palyginimas
Atvirai pasakysiu, kad iki šiol nesidomėjau siela. Man jos tiesiog neprireikė
(Juokauju, aišku.)
Tarkim, galima viską interpretuoti per Moontės pasirinktą požiūrio tašką, bet aš dar palauksiu, kol ji man paaiškins, kas ta kibirkštis ir kur ta siela yra.
Manau, kad galima taip sakyti, kad dievas yra manyje. Bet kol kas šitos koncepcijos neaiškinsiu, palauksim Moontės atsakymo.
Ponia Lylia, viską galima interpretuoti ir taip, kaip tu sakai- aš esu sieloje. Tinka ir taip, žiūrint, kaip viską pasuksi. Tavo paaiškinimas man patinka. Jis tikrai aiškesnis nei Moontės...
Luktelkim, vėliau pateiksiu savo versiją, dabar ją apmąstau.