QUOTE(Spalvota diena @ 2014 08 28, 14:09)
Nu čia šiuo metu man taip atrodo
Gal kada persigalvosiu 
Nu čia šiuo metu man taip atrodo
Gal kada persigalvosiu
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 28, 13:53)
Nu netobuli. Gyvūnai gal net tobulesni už žmones, ten bent jau aišku, kad išgyvena tas, kas stipresnis ir sveikesnis. O žmonės tai... duok valdžios ir visa sąžinė švari į stalčių atsigula 
Vien tai, kad mąsto, kokybės ar tuo labiau tobulumo ženklo jiems tikrai neuždeda.
Netobula. Mano sąžinė supranta ir pateisina abortą Mano sąžinė mano, kad veiksmų vertinimas ir patys veiksmai yra dažnai nulemti aplinkybių ir juos reikia atlikti, nes taip reikia, o ne dėl to, kad tai teisinga. Mano sąžinė tikrai netobula Kažkieno sąžinė tyli, kai jo dukra akmenim užmėtoma, nes jam tai atrodo teisinga. Kiekvienam sava tiesa.
Vien tai, kad mąsto, kokybės ar tuo labiau tobulumo ženklo jiems tikrai neuždeda.Netobula. Mano sąžinė supranta ir pateisina abortą
Mano sąžinė mano, kad veiksmų vertinimas ir patys veiksmai yra dažnai nulemti aplinkybių ir juos reikia atlikti, nes taip reikia, o ne dėl to, kad tai teisinga. Mano sąžinė tikrai netobula Kažkieno sąžinė tyli, kai jo dukra akmenim užmėtoma, nes jam tai atrodo teisinga. Kiekvienam sava tiesa. Kiekvienas žmogus jaučia, ką jis daro gerai, o ką blogai. Kiekvienas. Savo dūšios į jokį stačių nesukiši. Bet tas netrukdo elgtis kaip tinkamam.
...Jei taip supranta jūsų sąžinė, viskas OK. Kur čia išskaityti, kad ji netobula? O jeigu pati teigiate, kad šie veiksmų vertinimai rodo netobulumą, vadinasi pati jaučiate "kablį", kurį nurodo būtent sąžinė. Nemaišom proto su sąžine.
Sąžinė tikrai netyli, kai kažkas apmėtomas akmenimis(nebūtinai dukra), tik ji būna meistriškai nutildoma proto, kuris ir kuria visokias direktyvas, prie kurių pats ir taikosi
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 28, 13:53)
Nes dažniausiai kenčia ne tas, kuris ginklą kuria, ne tas, kuris jį laiko ir šauna, ne tas, kuris kankina. Kenčia tas, kuris tiesiog ramiai ir niekam nekenkdamas gyvena. Kur čia pamoka? Koks jos tikslas?
tai vat užtai....kiek matau, tik taip dažniausiai ir yra....gyvena žmogus - visiem tik duoda duoda duoda -Zambijos vaikam, cunamio aukom Malaizijoj,giminėm, draugam, valstybei
- pats sėdi didžiausiame skurde, augindamas neįgalius vaikus, naktim verkdamas į pagalvę - kodėl, už ką?.....o kas laižė grietinėlę ir laižo - ir sąžinė rami ir kvaili klausimai nekankina.....Mano anyta, nepaleidžianti maldaknygės iš rankų, kurią girtas vyras daužė kaip maišą visą gyvenimą, daužė ir nėščią, kad persileidimai būtų, paskui vaikus su kirviu bėgiojo, užmušti norėdamas, kai tie mamą užstodavo - tai ji vis klausdavo kunigų - kiek dar kankintis, kodėl, ką daryt?
Kentėt ir melstis už jį, melstis melstis ir kentėt....Tą ji ir darė 50 metų, o ją vis daužė.....Galų gale jis mirė....ji net į laidotuves nėjo, net kapo aplankyt nebuvo. Aštuoniasdešimties sulaukus tai įvyko - sako, pagaliau mano maldos buvo išklausytos, nors prieš mirtį gyvena moteriškė laiminga.
QUOTE(Spalvota diena @ 2014 08 28, 14:51)
Kiekvienas žmogus jaučia, ką jis daro gerai, o ką blogai. Kiekvienas. Savo dūšios į jokį stačių nesukiši. Bet tas netrukdo elgtis kaip tinkamam.
"Geras" ir "blogas" elgesys - labai subjektyvis sąvoka, kintanti bėgant metams. Skirtingais laikmečiais, skirtingai traktuojama geras/blogas elgesys. Viduramžiais deginimai ant laužų už tam tikras bausmes buvo visiška norma ir niekam tai neatrodė amoralu ar nuodėminga, galvų kirtimai už valdovų, karalių įžeidimus - taip pat buvo įprastos bausmės. Vienas gali mirtinai šunį uždaužyti ir sakys "o ką? kas čia tokio?", kitas ir uodo neužmuša. Kiekvieno suvokimas "gera bloga" labai individualus.
QUOTE(miško pasakėlė @ 2014 08 28, 14:06)
tai vat užtai....kiek matau, tik taip dažniausiai ir yra....gyvena žmogus - visiem tik duoda duoda duoda -Zambijos vaikam, cunamio aukom Malaizijoj,giminėm, draugam, valstybei - pats sėdi didžiausiame skurde, augindamas neįgalius vaikus, naktim verkdamas į pagalvę - kodėl, už ką?.....o kas laižė grietinėlę ir laižo - ir sąžinė rami ir kvaili klausimai nekankina.....
Mano anyta, nepaleidžianti maldaknygės iš rankų, kurią girtas vyras daužė kaip maišą visą gyvenimą, daužė ir nėščią, kad persileidimai būtų, paskui vaikus su kirviu bėgiojo, užmušti norėdamas, kai tie mamą užstodavo - tai ji vis klausdavo kunigų - kiek dar kankintis, kodėl, ką daryt?
Kentėt ir melstis už jį, melstis melstis ir kentėt....Tą ji ir darė 50 metų, o ją vis daužė.....Galų gale jis mirė....ji net į laidotuves nėjo, net kapo aplankyt nebuvo. Aštuoniasdešimties sulaukus tai įvyko - sako, pagaliau mano maldos buvo išklausytos, nors prieš mirtį gyvena moteriškė laiminga.
- pats sėdi didžiausiame skurde, augindamas neįgalius vaikus, naktim verkdamas į pagalvę - kodėl, už ką?.....o kas laižė grietinėlę ir laižo - ir sąžinė rami ir kvaili klausimai nekankina.....Mano anyta, nepaleidžianti maldaknygės iš rankų, kurią girtas vyras daužė kaip maišą visą gyvenimą, daužė ir nėščią, kad persileidimai būtų, paskui vaikus su kirviu bėgiojo, užmušti norėdamas, kai tie mamą užstodavo - tai ji vis klausdavo kunigų - kiek dar kankintis, kodėl, ką daryt?
Kentėt ir melstis už jį, melstis melstis ir kentėt....Tą ji ir darė 50 metų, o ją vis daužė.....Galų gale jis mirė....ji net į laidotuves nėjo, net kapo aplankyt nebuvo. Aštuoniasdešimties sulaukus tai įvyko - sako, pagaliau mano maldos buvo išklausytos, nors prieš mirtį gyvena moteriškė laiminga.
Ar ivardytoje istorijoje yra Dievo kalte?
Vyras despotas, seima kencia, o juk galejo nekenteti
Juk taip?
Dar kartą pasikartosiu, kad pritariu Leksos nupmonei, " kad i dauguma dalyku tiesiog net nera prasmes gilintis kodel ir uz ka. Nes nei prasmes, nei priezasties teisiog nera".
Nieks man neįrodys, kad yra kažkokia priežastis ir prasmė mirštančio ir baisiausį skausmą išgyvenančio devynmečio berniuko ir jo mamos kančioje....Netikiu jokiais svaičiojimais apie karus, užterštus vandenis, kaimyno jono nušautą šerną, praeitų gyvenimų nuodėmes ir t.t ir pan
Nieks man neįrodys, kad yra kažkokia priežastis ir prasmė mirštančio ir baisiausį skausmą išgyvenančio devynmečio berniuko ir jo mamos kančioje....Netikiu jokiais svaičiojimais apie karus, užterštus vandenis, kaimyno jono nušautą šerną, praeitų gyvenimų nuodėmes ir t.t ir pan
QUOTE(Soled @ 2014 08 28, 15:10)
"Geras" ir "blogas" elgesys - labai subjektyvis sąvoka, kintanti bėgant metams. Skirtingais laikmečiais, skirtingai traktuojama geras/blogas elgesys. Viduramžiais deginimai ant laužų už tam tikras bausmes buvo visiška norma ir niekam tai neatrodė amoralu ar nuodėminga, galvų kirtimai už valdovų, karalių įžeidimus - taip pat buvo įprastos bausmės. Vienas gali mirtinai šunį uždaužyti ir sakys "o ką? kas čia tokio?", kitas ir uodo neužmuša. Kiekvieno suvokimas "gera bloga" labai individualus.
Nesikartosiu, is esmes pritariu Spalvota diena mintims.
O as negaleciau taip uztikrintai teigti. Visais lakais buvo bandoma maniuliuoti Dievo vardu, bet tai nereiskia, jog tai yra norma. Zmones pakluso terorui, didesnei jegai uz juos, bet tos jegos pagalba brukamas supratis, netampa morales pagrindu.
Kita vertus.
Mes visi mokemes mokykloje, skaiteme antikos laiku dramas, komedijas, kurios buvo parasytos pries Kristaus gimima. O ir siaip skaitydami pries mus gyvenusiu autoriu kurinius, kur atsispindi anuometines normos, dorovines vertybes. Juk jos su musu laikmeciu normomis nesikerta. Jei butu kitaip, mes tiesiog nesuprstume daugelio kuriniu. O dabar juos skaitant pagauni save mastant, kad visa tai aktualu ir dabar.
Jei pastudijuosime Biblija NT ir siaip kitas religijas, tai ten zmones yra mokomi MYLETI, niekur nera raginama zudyti. Atvirksciai, NT akmenu metytojus, bandoma sustabdyti, sukelti abejones ju teisumu...
Nieko panasaus, yra tam tikras sociumo sugyvenimo paketas. Ji galima vadinti ivairiai, gyvenimo saugumo instrukcija, dekalogu, tabu, kodeksu ir t.t. Visi is esmes reglamentuoja tarpusavio santikius.
Nuo pat mazumes, mums yra diegiamas gerio ir blogio suvokimas, kas yra gerai, o kas yra blogai. Zmogu pastoviai, jei ne jo tevai, tai mokytojai, visuomene per TV, knygas, ziniasklaida ir t.t. zmogu orientuoja i va ta "sociumo paketa". Na nezinau, kuris cia esanciu pasakytu jog zudymas, melas, vagyste, klasta, isnaudojimas, savanaudiskumas yra gerai...
Siuo metu, pradeta kalbeti apie asocialius zmones, kuriu vertybiu skale t.y. gerio ir blogio suvokimas yra pazeistas. Tokie zmones yra traumu paskeme, bet tikrai nerodiklis, kad begant metams kinta moralines-dorovines normos. Kaip beusuksi pagrindas lieka.
Kaip jus manote, kas Dekaloge yra atgyvena?
Papildyta:
QUOTE(miško pasakėlė @ 2014 08 28, 16:12)
Dar kartą pasikartosiu, kad pritariu Leksos nupmonei, " kad i dauguma dalyku tiesiog net nera prasmes gilintis kodel ir uz ka. Nes nei prasmes, nei priezasties teisiog nera".
Nieks man neįrodys, kad yra kažkokia priežastis ir prasmė mirštančio ir baisiausį skausmą išgyvenančio devynmečio berniuko ir jo mamos kančioje....Netikiu jokiais svaičiojimais apie karus, užterštus vandenis, kaimyno jono nušautą šerną, praeitų gyvenimų nuodėmes ir t.t ir pan
Nieks man neįrodys, kad yra kažkokia priežastis ir prasmė mirštančio ir baisiausį skausmą išgyvenančio devynmečio berniuko ir jo mamos kančioje....Netikiu jokiais svaičiojimais apie karus, užterštus vandenis, kaimyno jono nušautą šerną, praeitų gyvenimų nuodėmes ir t.t ir pan
O kam reikia irodineti, kas ir taip kaivaizdu.
Jei nebus gyvybes, nebus ir mirties. Jei nepazinosi mirties, netekties skausmo, negalesi deramai ivertinti gyvenimo vertes.
Tarkim, jei kiekviena diena butumet laiminga, su laiku tas jausmas atbuktu ir jums taptu kasdienybe, rutina. Tik suvokus, patyrus kas yra nelaime, deramai gebesite vertinti laime. Nes neretai geras gyvenimas zmones tvirkina, ir jie tai suvokia kaip savaime suprantama dalyka.
Nemanau, kad gyvenimas privalo buti visada rozinis, be pastangu.
Lygiai taip pat nedemonizuoju mirties, ji man nera blogis. As ja traktuoju kaip naujo etapo pradzia. Gedeti yra normalu, tai laikas skirtas atsisveiktinti. Klatinti del mirties kazka, mano galva beprasmiska, tai reikia priimtikaip duotybe. Bet koks isbandymas zmogaus gyvenime palieka pedsaka, skirtumas tik tame, ar sugebesi rasti savyje proto pasisemti is to ivykio isminties.
QUOTE(miško pasakėlė @ 2014 08 28, 15:12)
Dar kartą pasikartosiu, kad pritariu Leksos nupmonei, " kad i dauguma dalyku tiesiog net nera prasmes gilintis kodel ir uz ka. Nes nei prasmes, nei priezasties teisiog nera".
Nieks man neįrodys, kad yra kažkokia priežastis ir prasmė mirštančio ir baisiausį skausmą išgyvenančio devynmečio berniuko ir jo mamos kančioje....Netikiu jokiais svaičiojimais apie karus, užterštus vandenis, kaimyno jono nušautą šerną, praeitų gyvenimų nuodėmes ir t.t ir pan
Nieks man neįrodys, kad yra kažkokia priežastis ir prasmė mirštančio ir baisiausį skausmą išgyvenančio devynmečio berniuko ir jo mamos kančioje....Netikiu jokiais svaičiojimais apie karus, užterštus vandenis, kaimyno jono nušautą šerną, praeitų gyvenimų nuodėmes ir t.t ir pan
Taip
kaltinti Dieva taipogi 
Man irgi cia daugumas postu atrodo labai neteisingi, bet zmones issako savo nuomone.
Netikiu, praeitu gyvenimu karmomis seimos nariams, praeitais gyvenimais irgi, nors dabar tai labai populiaru
QUOTE(Moonte @ 2014 08 28, 16:44)
O kam reikia irodineti, kas ir taip kaivaizdu.
Jei nebus gyvybes, nebus ir mirties. Jei nepazinosi mirties, netekties skausmo, negalesi deramai ivertinti gyvenimo vertes.
Yra kada akivaizdu, yra kada ne.
Gal mums visiems reiktų palaidoti po vaiką, kad "deramai įvertinti gyvenimo vertę"?
QUOTE(miško pasakėlė @ 2014 08 28, 22:37)
Yra kada akivaizdu, yra kada ne.
Gal mums visiems reiktų palaidoti po vaiką, kad "deramai įvertinti gyvenimo vertę"?
Gal mums visiems reiktų palaidoti po vaiką, kad "deramai įvertinti gyvenimo vertę"?
O kada anot jusu yra laikas mirti?
Kokio zmogaus gyvybe yra vertybe, kokio ne?
QUOTE(Moonte @ 2014 08 28, 22:47)
Man mirtis akivaizdi, pvz. kai ateina laikas mirt - t.y. biologinis amžius. Kai jau senolis kalbasi su dievais, tai suvokia, tai nesuvokia savęs, nebeatpažįsta artimųjų.
Kai žmogus miršta dėl savo kaltės - pvz. girtas vairuoja ir rėžiasi į medį, girtas maudosi ir nuskęsta ir t.t Skausminga, bet nėra ko kaltinti, tik patį save.
Dėl igimtų ar genetinių ligų. Pvz. giminėje yra paveldimos širdies ligos. Tokiu atveju mirtis yra skausminga, bet ne netikėta.
Kiekvieno žmogaus gyvybė yra vertybė.
QUOTE(miško pasakėlė @ 2014 08 28, 23:08)
Man mirtis akivaizdi, pvz. kai ateina laikas mirt - t.y. biologinis amžius. Kai jau senolis kalbasi su dievais, tai suvokia, tai nesuvokia savęs, nebeatpažįsta artimųjų.
Kai žmogus miršta dėl savo kaltės - pvz. girtas vairuoja ir rėžiasi į medį, girtas maudosi ir nuskęsta ir t.t
Dėl igimtų ar genetinių ligų. Pvz. giminėje yra paveldimos širdies ligos.
Kiekvieno žmogaus gyvybė yra vertybė.
Kai žmogus miršta dėl savo kaltės - pvz. girtas vairuoja ir rėžiasi į medį, girtas maudosi ir nuskęsta ir t.t
Dėl igimtų ar genetinių ligų. Pvz. giminėje yra paveldimos širdies ligos.
Kiekvieno žmogaus gyvybė yra vertybė.
Ania ir jus manote kad visi isvardintieji nenori gyventi?
Ar kad niekas negedes ju, ar gedinciuju praradimas, skausmas bus mazesnis, ar maziau tauresnis, nei tu kurie gedi vaiko?
