QUOTE(xor @ 2017 04 25, 10:49)
Įsivaizduokit žmogų purviną, smirdanti žmogų, neturinčio poreikio praustis, nes labai tingi į vonią įlipti, sakanti, jog tai neapsimoka, nes vis tiek susipurivinsi, laiko gaišimas, nes dar ir galvą poto reikia džiovinti. Ką toks žmogus daro ? Susiranda aliejukų, kvapiklių. Apsivelka lininius drabužius. Paskatinėja mandrų citatų ir sako poto, kad laiko save dvasingu.
Priminei man apsilankymą pas aurosomos "specialistę". Ėjau, nes nedavė ramybės besikartojantis sapnas ir man reikėjo tik vieno sakinio ar sakinio frangmento kaip rodyklės. Turėjau būti kantri, nes teko atlaikyti visą nesąmonių laviną. Įžengus į patalpą pasitiko svaigus smilkalų kvapas (blaivi būti labiau mėgstu), mantros ir mergina ilgu sijonu (veu ta dirbtinio moteriškumo mada). Tada iškentėjau ritualą su tomis "stebuklingomis" esencijomis. Sau reikalingą rodyklę gavau, bet iki šiol pamenu tos merginos vidinę nešvarą, kurios negali paslėpti nei smilkalai, nei ilgas sijonas, nei mantros, nei esencijos...O dar ta keista dabartinė mada pradėti kitus mokyti, vos iš lopšio išlipo (bambu kaip pencinykė)...
Tai neturi nieko bendro su dvasingumu, tai, pritariu, nenoras praustis, o praustis geriausiai vienumoje ir tyliai...