Beprasme diskusija
Pagal Keilada turbut visata matrica, o Dievas geriausiu atveju ateiviu sukurtas robotas ? Kompiuteris? Apie tai jau pilna filmu, tai gal cia irodymas, kad Dievo nera?
Beprasme diskusija
Beprasme diskusija
QUOTE(Riviera Maya @ 2014 08 27, 14:50)
Dievas, mokslo objektas 
Cia jau visai i pievas
Jis viska sukure, o ne mokslas sukure Dieva .
Reikia visai supratimo netureti apie visata, kad pasikliauti kompiuteriu sprendziant tokius klausimus.
Cia jau visai i pievas Jis viska sukure, o ne mokslas sukure Dieva .
Reikia visai supratimo netureti apie visata, kad pasikliauti kompiuteriu sprendziant tokius klausimus.
Bet mokslas tyrinėja ne tik tai, ką sukūrė. Jo paskirtis tokia. Tyrinėti, ieškoti atsakymų. Kodėl Dievas - tas neliečiamas objektas, kurio tyrinėti negalima arba kuris negalėtų būti mokslo tyrinėjimo objektas.
Kodėl? Kompiuteris tėra žmogaus kūrinys, kuriame kaupiama įvairi informacija, kuri nebūtinai yra neteisinga, tačiau neretai būtų visiškai neprieinama eiliniam žmogui. Ir iš kur jau tas supratimas apie visatą ateina? Iš pasąmonės vaizdinių?
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 27, 14:53)
Kodėl neverta? Nes Jūsų Dievas - kitoks? Nes religiniai dievai - netikri, o Jūsų/mano/Moonte's - tikresni? Ir kas tas Dievas "kaip toks"? Kaip į jį gilintis?
Dėl to aš ir sakau, kad man ši diskusija neįkandama. Akivaizdu, kad Jūs su Moonte turit kažkokį Dievo "paveikslą", apie kurį diskutuojat (galbūt bendrą, o gal kiekvienos asmeninį, nežinau). Man asmeniškai pati Dievo idėja ir paskirtis žmogaus gyvenime nesuprantama. Jei atmetam religinį Dievą, kurio paveikslas man pakankamai aiškus, tai kas lieka? Kiekvieno asmeninė interpretacija ir fantazija? Jei nebėra jo šventumo ir "socialinės" padėties, kurią kuria religija, tai kam jis? Koks tikslas į jį gilintis ir jį atradinėti? Koks jo "poveikis" žmogaus gyvenimui? Jei jis tik kiekvieno asmeninė idėja, tai galima ir be to puikiai gyvent. O jei jis kažkas realaus ir visiems bendro, tai tada grįžtu prie pradinio klausimo - kas jis (tai)? Galbūt todėl man norisi visų pirma to suvokimo, kas tas Dievas, apie kurį diskutuojam, ir kam jis skirtas (plačiaja prasme), o tik tada galima būtų gilintis į kažkokius subtilesnius niuansus.
Dėl to aš ir sakau, kad man ši diskusija neįkandama. Akivaizdu, kad Jūs su Moonte turit kažkokį Dievo "paveikslą", apie kurį diskutuojat (galbūt bendrą, o gal kiekvienos asmeninį, nežinau). Man asmeniškai pati Dievo idėja ir paskirtis žmogaus gyvenime nesuprantama. Jei atmetam religinį Dievą, kurio paveikslas man pakankamai aiškus, tai kas lieka? Kiekvieno asmeninė interpretacija ir fantazija? Jei nebėra jo šventumo ir "socialinės" padėties, kurią kuria religija, tai kam jis? Koks tikslas į jį gilintis ir jį atradinėti? Koks jo "poveikis" žmogaus gyvenimui? Jei jis tik kiekvieno asmeninė idėja, tai galima ir be to puikiai gyvent. O jei jis kažkas realaus ir visiems bendro, tai tada grįžtu prie pradinio klausimo - kas jis (tai)? Galbūt todėl man norisi visų pirma to suvokimo, kas tas Dievas, apie kurį diskutuojam, ir kam jis skirtas (plačiaja prasme), o tik tada galima būtų gilintis į kažkokius subtilesnius niuansus.
Štai. Ačiū Hmmm... Jūs labai gražiai čia pateikiate eilę klausimų, kurie ir gali būti šios temos diskusijų objektais 
Puikūs klausimai. Prie kiekvieno jūsų klaustuko galimą išvystyti toooookią polemiką .... O jūs sakote, kad diskusija jums neįkandama
Dar ir kaip įkandama, ir, manau, kad būtų labai įdomu su jumis diskutuoti 
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 27, 13:59)
Bet mokslas tyrinėja ne tik tai, ką sukūrė. Jo paskirtis tokia. Tyrinėti, ieškoti atsakymų. Kodėl Dievas - tas neliečiamas objektas, kurio tyrinėti negalima arba kuris negalėtų būti mokslo tyrinėjimo objektas.
Kodėl? Kompiuteris tėra žmogaus kūrinys, kuriame kaupiama įvairi informacija, kuri nebūtinai yra neteisinga, tačiau neretai būtų visiškai neprieinama eiliniam žmogui. Ir iš kur jau tas supratimas apie visatą ateina? Iš pasąmonės vaizdinių?
Kodėl? Kompiuteris tėra žmogaus kūrinys, kuriame kaupiama įvairi informacija, kuri nebūtinai yra neteisinga, tačiau neretai būtų visiškai neprieinama eiliniam žmogui. Ir iš kur jau tas supratimas apie visatą ateina? Iš pasąmonės vaizdinių?
Taip moksliskai tyrinejama visata, bet butent tai ir irodymas, kad visata neatsirado is kazkokio sprogimo, nes tai tik kompiuterines speliones, O va tuo jiems lengva tiketi, kompiuteris rodo , kad taip ivyko, tai jau irodymas
Kompiuteris tai didelis palengvinimas zmogui, bet ne daugiau
Tik tai irgi jau atsisuka pries zmogu palaipsniui
QUOTE(Spalvota diena @ 2014 08 27, 15:14)
Štai. Ačiū Hmmm... Jūs labai gražiai čia pateikiate eilę klausimų, kurie ir gali būti šios temos diskusijų objektais Puikūs klausimai. Prie kiekvieno jūsų klaustuko galimą išvystyti toooookią polemiką .... O jūs sakote, kad diskusija jums neįkandama
Dar ir kaip įkandama, ir, manau, kad būtų labai įdomu su jumis diskutuoti Nu man neįkandama, kai kalbama aie tai, yra jis ar ne, arba koks jo vaidmuo žmogaus gyvenime, kokios jo "tiesos", kai tuo tarpu man nėra aišku, kas jis, Ta prasme be atsakymo į klausimą - kas tas Dievas, aš nematau galimybės diskusijai kitais klausimais. Arba neturiu gebėjimų tam
Klausimus sugalvot nesunku, vat su atsakymais problema, nes aš tai jų neturiu Papildyta:
QUOTE(Riviera Maya @ 2014 08 27, 15:17)
Taip moksliskai tyrinejama visata, bet butent tai ir irodymas, kad visata neatsirado is kazkokio sprogimo,
Jei atvirai, aš nesuprantu, kodėl faktas, kad visata yra tyrinėjima, automatiškai yra įrodymas to, kad ji neatsirado iš sprogimo
Čia aš rimtai nesuprantu. Kodėl ne? Gal ir neatsirado. O gal ir atsirado. Turit geresnį paaiškinimą? Pagrįstą ne kompiuteriniais skaičiavimais? Teisingesnį?
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 27, 14:24)
Nu man neįkandama, kai kalbama aie tai, yra jis ar ne, arba koks jo vaidmuo žmogaus gyvenime, kokios jo "tiesos", kai tuo tarpu man nėra aišku, kas jis, Ta prasme be atsakymo į klausimą - kas tas Dievas, aš nematau galimybės diskusijai kitais klausimais. Arba neturiu gebėjimų tam Klausimus sugalvot nesunku, vat su atsakymais problema, nes aš tai jų neturiu
Papildyta:
Jei atvirai, aš nesuprantu, kodėl faktas, kad visata yra tyrinėjima, automatiškai yra įrodymas to, kad ji neatsirado iš sprogimo Čia aš rimtai nesuprantu. Kodėl ne? Gal ir neatsirado. O gal ir atsirado. Turit geresnį paaiškinimą? Pagrįstą ne kompiuteriniais skaičiavimais? Teisingesnį?
Klausimus sugalvot nesunku, vat su atsakymais problema, nes aš tai jų neturiu Papildyta:
Jei atvirai, aš nesuprantu, kodėl faktas, kad visata yra tyrinėjima, automatiškai yra įrodymas to, kad ji neatsirado iš sprogimo
Čia aš rimtai nesuprantu. Kodėl ne? Gal ir neatsirado. O gal ir atsirado. Turit geresnį paaiškinimą? Pagrįstą ne kompiuteriniais skaičiavimais? Teisingesnį? Tai as irgi tuo netikiu, man tai joks neirodymas
Man irodymas tai, ka as matau dabar, pati, o kiti gali kurti teorijas, pasakas, rasyti knygas , kurti filmus, dainas Tai ju pragyvenimo budas, hobis Man ka jie kuria, nera irodymas Ka jie mato, tai irodymas jiems, ka jie gali parodyti aplinkiniams , gali buti irodymas aplinkiniams. Man niekas nieko neirode ir jokiu irodinejimu niekada neprasiau, tikiu tuo ka matau Nesapnuodama ar meditudama ( nes nemedituoju)
QUOTE(Riviera Maya @ 2014 08 27, 15:45)
Besąlygiškai?
Aš linkusi manyti, kad ne visuomet tai, ką mes matome, yra tai, kas iš tiesų egzistuoja
Tuo labiau teisinga interpretacija to, ką matome, dažnai sąlygota mūsų patirties ir mūsų asmeninio suvokimo (kuris dažnai yra ribotas mūsų žiniomis ir mūsų gebėjimais), todėl nebūtinai yra objektyvus. Žmonės "mato" oazes dykumoje, kurios realiai yra iliuzijos. Ir tas, kuris neturi žinių apie tokios iliuzijos egzistavimą, gali būti šventai įsitikinęs, kad tai yra tikrovė. O dar jei pridėsime kokius nors mitus, galima ir uždraustus/"dingusius" miestus ten matyt. Aš nesakau, kad tai, ką Jūs matote, yra netiesa, tačiau tai nebūtinai yra ir objektyvi tikrovė
Mūsų pojūčiai nėra absoliutūs. Ir jie tikrai nėra visuomet teisingi...
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 27, 14:53)
Todėl, kad diskusija turi būti kažkaip apibrėžta. Nereikia baigtinio sąrašo, tačiau bent jau pamatinis diskusijos objektas turėtų būti aiškus. Kitu atveju aš neįsivaizduoju, kaip galima rasti kažkokius diskusijos atspirties taškus. Jei aš diskutuosiu apie krikščioniškąjį Dievią, o Jūs apie Dievą - visatą (kad ir kas tai bebūtų), tai koks tokios diskusijos tikslas? Apie ką diskutuosim? Nes jei apie visiškai skirtingus dalykus, tai nesusikalbėsim net geriausių norų vedini.
Kodėl neverta? Nes Jūsų Dievas - kitoks? Nes religiniai dievai - netikri, o Jūsų/mano/Moonte's - tikresni? Ir kas tas Dievas "kaip toks"? Kaip į jį gilintis?
Dėl to aš ir sakau, kad man ši diskusija neįkandama. Akivaizdu, kad Jūs su Moonte turit kažkokį Dievo "paveikslą", apie kurį diskutuojat (galbūt bendrą, o gal kiekvienos asmeninį, nežinau). Man asmeniškai pati Dievo idėja ir paskirtis žmogaus gyvenime nesuprantama. Jei atmetam religinį Dievą, kurio paveikslas man pakankamai aiškus, tai kas lieka? Kiekvieno asmeninė interpretacija ir fantazija? Jei nebėra jo šventumo ir "socialinės" padėties, kurią kuria religija, tai kam jis? Koks tikslas į jį gilintis ir jį atradinėti? Koks jo "poveikis" žmogaus gyvenimui? Jei jis tik kiekvieno asmeninė idėja, tai galima ir be to puikiai gyvent. O jei jis kažkas realaus ir visiems bendro, tai tada grįžtu prie pradinio klausimo - kas jis (tai)? Galbūt todėl man norisi visų pirma to suvokimo, kas tas Dievas, apie kurį diskutuojam, ir kam jis skirtas (plačiaja prasme), o tik tada galima būtų gilintis į kažkokius subtilesnius niuansus.
Nu bet čia man. Gal kitiem ir aišku, apie ką diskusija
Kodėl neverta? Nes Jūsų Dievas - kitoks? Nes religiniai dievai - netikri, o Jūsų/mano/Moonte's - tikresni? Ir kas tas Dievas "kaip toks"? Kaip į jį gilintis?
Dėl to aš ir sakau, kad man ši diskusija neįkandama. Akivaizdu, kad Jūs su Moonte turit kažkokį Dievo "paveikslą", apie kurį diskutuojat (galbūt bendrą, o gal kiekvienos asmeninį, nežinau). Man asmeniškai pati Dievo idėja ir paskirtis žmogaus gyvenime nesuprantama. Jei atmetam religinį Dievą, kurio paveikslas man pakankamai aiškus, tai kas lieka? Kiekvieno asmeninė interpretacija ir fantazija? Jei nebėra jo šventumo ir "socialinės" padėties, kurią kuria religija, tai kam jis? Koks tikslas į jį gilintis ir jį atradinėti? Koks jo "poveikis" žmogaus gyvenimui? Jei jis tik kiekvieno asmeninė idėja, tai galima ir be to puikiai gyvent. O jei jis kažkas realaus ir visiems bendro, tai tada grįžtu prie pradinio klausimo - kas jis (tai)? Galbūt todėl man norisi visų pirma to suvokimo, kas tas Dievas, apie kurį diskutuojam, ir kam jis skirtas (plačiaja prasme), o tik tada galima būtų gilintis į kažkokius subtilesnius niuansus.
Nu bet čia man. Gal kitiem ir aišku, apie ką diskusija
O man asmeniskai isvis nereikia tu remu.
Man Dievas panasiai kaip tevai. Jis suteike galimybe gyventi, daug maz suformulavo saugaus gyvenimo instrukcija, is esmes lygiai taip pat tevai mus aukleja, ruosia gyvenimui. Tuo jo/ju itaka ir apsiriboja.
Kai as nenusiteikusi tevu atzvilgiu vartotojiskai, tai man tevai nieko neprivalo duoti ir tikrai jie ne uz ka nenesa atsakomybes, bent jau pries mane. Galimai jie mane auklejo gerai, galimai blogai, bet kokiu atveju tai mane suformavo zmogumi kokiu as esu. Esu labai patenkinta ir dekinga rezultatu, dabar gi mano valioje leisti itakoti praeiciai save, ar kurti savo, nauja ateiti. As esu seiminke savo gyvenimo. Analogiskai, lygiai tokie pat mano santikiai su Dievu. Man pakanka vien tikejimo Dievu, kaip ir zinojimo, kad ana va kazkokiam Lietuvos kampelyje gyvena mano tevai, kurie mane myli besalygiskai, kad as esu ne viena, kad as turiu saknis, savo savasti.
Todel, mano nekliuna is esmes nei krikscionybe, nei budizmas, nei islamas, judaizmas ir t.t.
Lygiai taip pat mano Dievo suvokimui nepriestarauja mokslas, jo atradimai.
Kliuva, kai zmones bando monopolizuoti Dieva. Kai Dievas tampa manipuliacijos irankiu.
Apie ka as norciau diskutuoti. Mane daugiau domina tikejimo, religiju sasajos, nei skirtumai. Zmoniu poziuris i JU DIEVA, kokie ju santikiai su Dievu ir t.t.
Netikiu, kad kada nors kas apibendrins kas yra Dievas. Cia panasiai kaip su meile, apie ja yra aibes prirasyta, net neva meiles formules yra surastos, vos ne po lentineles hormonai feromonai isdelioti, bet vis tiek sis jausmas yra auksciau pazinimo ribu, nes tai visu pirma su dvasia susijes jausmas. Kiek zmoniu, tiek ir meiliu, tos meiles ju galimai bus ne tobulos, kaip ir ta jausma jauciantys zmones, bet tai vistiek yra MEILE. Taip ir su Dievu, jo suvokimu.
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 27, 15:24)
Nu man neįkandama, kai kalbama aie tai, yra jis ar ne, arba koks jo vaidmuo žmogaus gyvenime, kokios jo "tiesos", kai tuo tarpu man nėra aišku, kas jis, Ta prasme be atsakymo į klausimą - kas tas Dievas, aš nematau galimybės diskusijai kitais klausimais. Arba neturiu gebėjimų tam Klausimus sugalvot nesunku, vat su atsakymais problema, nes aš tai jų neturiu
Klausimus sugalvot nesunku, vat su atsakymais problema, nes aš tai jų neturiu O jeigu eitume iš kitos pusės? Pirmiausia bandytume aiškintis Dievo vaidmenį žmogaus gyvenime ir tokiu būdu atsakytume sau, kas tas Dievas? Per veiksmą - į formą. Įdomiau...
Sakot, nesunku sugalvot klausimus. Bet tik tas ir randa atsakymus, kas kelia klausimus. Problema ne tiems, kas neturi atsakymų, problema tiems, kas neturi klausimų.
QUOTE(Teisingas29 @ 2014 08 27, 03:01)
Jeigu Dievas yra, tai jis yra labai didelis Egoistas, kad leidzia Afrikos vaikamas mirti is bado.
Dabar, kai zmogus zino kurkas daugiau nei musu proteviai, mazeja nezinomybe ir nebereikia jos dangstyti Dievo darbais.
Dabar, kai zmogus zino kurkas daugiau nei musu proteviai, mazeja nezinomybe ir nebereikia jos dangstyti Dievo darbais.
Badaujanciu vaiku yra sociai ir Lietuvos savartynuose gyvenanciu. Ar tai irgi Dievo egoistiskumas?
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 27, 15:17)
Besąlygiškai?
Aš linkusi manyti, kad ne visuomet tai, ką mes matome, yra tai, kas iš tiesų egzistuoja Tuo labiau teisinga interpretacija to, ką matome, dažnai sąlygota mūsų patirties ir mūsų asmeninio suvokimo (kuris dažnai yra ribotas mūsų žiniomis ir mūsų gebėjimais), todėl nebūtinai yra objektyvus. Žmonės "mato" oazes dykumoje, kurios realiai yra iliuzijos. Ir tas, kuris neturi žinių apie tokios iliuzijos egzistavimą, gali būti šventai įsitikinęs, kad tai yra tikrovė. O dar jei pridėsime kokius nors mitus, galima ir uždraustus/"dingusius" miestus ten matyt.
Aš nesakau, kad tai, ką Jūs matote, yra netiesa, tačiau tai nebūtinai yra ir objektyvi tikrovė Mūsų pojūčiai nėra absoliutūs. Ir jie tikrai nėra visuomet teisingi...
Aš linkusi manyti, kad ne visuomet tai, ką mes matome, yra tai, kas iš tiesų egzistuoja
Tuo labiau teisinga interpretacija to, ką matome, dažnai sąlygota mūsų patirties ir mūsų asmeninio suvokimo (kuris dažnai yra ribotas mūsų žiniomis ir mūsų gebėjimais), todėl nebūtinai yra objektyvus. Žmonės "mato" oazes dykumoje, kurios realiai yra iliuzijos. Ir tas, kuris neturi žinių apie tokios iliuzijos egzistavimą, gali būti šventai įsitikinęs, kad tai yra tikrovė. O dar jei pridėsime kokius nors mitus, galima ir uždraustus/"dingusius" miestus ten matyt. Aš nesakau, kad tai, ką Jūs matote, yra netiesa, tačiau tai nebūtinai yra ir objektyvi tikrovė
Mūsų pojūčiai nėra absoliutūs. Ir jie tikrai nėra visuomet teisingi...Besalygiskai
Nebuvau dykumoje namaciau haliucinaciju, negaliu palyginti su tuo ka matau. Matau kasdien, ne is karscio, bado, nevartoju jokiu vaistu ar dar kokiu svaigalu
QUOTE(Hmmm... @ 2014 08 27, 14:53)
Ir kas tas Dievas "kaip toks"? Kaip į jį gilintis?
Tam, kad apmąstyti Dievą "kaip tokį", pabandykime jį atkabinti nuo visokiausių blizgučių - paveikslų, vaizdinių, personifikacijų, religinių ir socialinių štampų. Esmė. Jaučiu, suvokiu, priimu kažką, ko negaliu įvardyti, arba ne.
Ar pasaulis - tik materijos junginys? Manau, kad ne. Manau, kad pasaulis - tobulai organizuota sistema. Organizuota išmintingai, o ne sumėtyta bet kaip. Sistema, kurios kiekviena dalelė įkomponuota visumoje taip, kad palaikytų bendrą energijos tekėjimą, vadinamą Gyvenimu. O Gyvenimas apima viską ir visus; jis leidžia vystytis, augti ir bręsti viskam, kam duota egzistuoti Visatoje. Ar galime Gyvenimą apibūdinti keliais žodžiais? Tai pastovus judėjimas, tai palaikymas esmės - to, kas nenutrūkstamai yra. Kaip tai dar galėtume pavadinti? Kas mums įkūnija Gyvenimą? Gal Dievas?
Tokiu būdu galime plėstis visomis kryptimis... Ar Dievas turi ribas? Klausimas nerimtas, kitaip paneigtume Jo dieviškumą. Todėl gilinimuisi turime platų lauką.
