O šiaip kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad beveik viskas gyvenime priklauso tik nuo saviįtaigos t.y. neurolingvistinio formavimo. Kuo pats save įtikinsi, tą ir turėsi. Manau ir su tikėjimu bei visais dievais ir dievybėmis yra tas pats. Kaip kažkuri taikliai pasakėt, kad "aš galiu įsivaizduoti, kad stalas yra dievas", iš tikro... tūkstantį kartų sau kartok tai ir patikėsi. Ir manau taip absoliučiai su viskuo. Tikėjimas ar netikėjimas tėra subjektyvus reikalas, kuris priklauso nuo to, kiek mes patys save tuo įtikinam.</p>
Aš taip pat. Ir nesuprantu, kodėl kiti tame mato prasmę. Nu iki šiol nesuprantu.
Ir tai labai matosi šioje temoje. Kiekvienas įsitikinęs, kad jo "tikėjimas" yra tas, tikrasis. O visos tuo netikinčios yra kažko "neatradusios", kažko "nesuprantančios", "visatos paslaptims aklos" ir t.t. ir pan. Nu... gal Aš net visuotinai pripažintais faktais suabejoju, o čia toks tikėjimas visiškai neapčiuopiamu ir labai jau subjektyviu reikalu. Gal pas mane tiesiog tokio gebėjimo nėr