Aha, perskaičiau dabar ir užkliuvo kelios riebios frazės. Nu ką, vadinasi, yra kur tobulėt
Kita vertus skaičiau įdomų straipsnį kažkada, kad ego mums padeda išlikti tokiame sociume, kokiame dabar esame. Mintis buvo maždaug tokia - nori visiškai sutramdyti ego? Pasirink tinkamą aplinką. Kokiuose Himalajuose pamynęs išdidumą ir išpuikimą, išsiugdęs visapusišką atjautą būsi pavyzdys kitiems, o tarkim, Lietuvoje - gali lengvai tapti skudurėliu kitiems kojas valytis.
Jeigu trumpai - gerbtina yra kai žmogus diskusijoje vertina save adekvačiai ir atsako už bazarą.
QUOTE(vaižgantė @ 2017 04 20, 14:24)
Na, čia ginčytinas klausimas, tarkim, mūsų terminija skiriasi. Tai, ką vadini dieviška, aš vadinu kūrėjo energija. Kai kurie šiame lygmenyje gyvenantys žmonės kažkiek jos turi.
Ber ar ne tas pats Dievo/Kūrėjo energija?
P.S. o Perkūnas - gėris, tik reikia mokėti jam įtikti
Papildyta:
QUOTE(dewofsoul @ 2017 04 20, 14:37)
Va. O šiaip tai nepiktai ir be moralų rašau, bet taaaip juokinga skaityt diskusijas apie Dievą ir dvasingumą, kai visi be išimties dalyviai per savo EGO nemato nieko kito Peršasi išvada, kad tie dievai, kuriuos ten matot, pažįstat, bendraujat, išjaučiat ir visaip kitaip - tai ne kas kita kaip pačių ego apraiškos.
manote Dievai neturi ego ir sau gėrio netrokšta?
Papildyta:
QUOTE(dewofsoul @ 2017 04 20, 14:37)
Nejau tie dievai neapšvitino jūsų gėrėtis ir džiaugtis viena už kitą? Tebus žmogus perskaitęs katekizmą pirmą kartą, jeigu tai jam padės jaustis laimingesniu ir darys jo aplinką laimingą - reikia tik džiaugtis.
Dievams niekas nesvetima. Kaip manote, kodėl žemėje egzistuoja visokie jausmai, ne tik laimė ir meilė? Ir kodėl nemanote, kad konkurencija yra visuose lygmenyse?
QUOTE(Monteverte @ 2017 04 20, 15:06)
P.S. o Perkūnas - gėris, tik reikia mokėti jam įtikti
Įtikti= vergauti? Ne, nesutinku...
QUOTE(vaižgantė @ 2017 04 20, 15:08)
Įtikti= vergauti? Ne, nesutinku...
Draugauti ir suprasti kaip tą geriausiai daryti.
Juk ir draugui, jei nebepatiksi, neįtiksi kitaip tariant, jis nebedraugaus ir net priešu gali tapti.
O šiaip, jei bijai, tai ko lyst?
QUOTE(Monteverte @ 2017 04 20, 15:10)
Draugauti ir suprasti kaip tą geriausiai daryti.
Juk ir draugui, jei nebepatiksi, neįtiksi kitaip tariant, jis nebedraugaus ir net priešu gali tapti.
O šiaip, jei bijai, tai ko lyst?
Juk ir draugui, jei nebepatiksi, neįtiksi kitaip tariant, jis nebedraugaus ir net priešu gali tapti.
O šiaip, jei bijai, tai ko lyst?
Mes, deja, seni priešai. Be to, Perkūnas ne toks, kaip pasakos laikais. Dabar jis perprogramuotas robotų, todėl visiškai nenuspėjamas.
QUOTE(vaižgantė @ 2017 04 20, 15:12)
Mes, deja, seni priešai. Be to, Perkūnas ne toks, kaip pasakos laikais. Dabar jis perprogramuotas robotų, todėl visiškai nenuspėjamas.
Nepastebėjau. Man - jis vienas mieliausių. Net mano šunį myli, ką jau kalbėti apie žmones šeimoje
QUOTE(dewofsoul @ 2017 04 20, 14:37)
Kuriančioji energija.
Va. O šiaip tai nepiktai ir be moralų rašau, bet taaaip juokinga skaityt diskusijas apie Dievą ir dvasingumą, kai visi be išimties dalyviai per savo EGO nemato nieko kito Peršasi išvada, kad tie dievai, kuriuos ten matot, pažįstat, bendraujat, išjaučiat ir visaip kitaip - tai ne kas kita kaip pačių ego apraiškos.
Kada bus įmanomas dialogas be asmeniškumų? Net tos, kurios dedatės neva tai apšvitintom, nušvitusiom asmeniškumus taip pat puikiai įvyniojat į neutralias frazes kaip ir tiesiai šviesiai įžeidimus rašantis žmogus Taip kad geresnių čia nėra.
Jau vemt verčia nuo tokių pezalų: patyrimai, bagažai, išjautimai, "aš matai asmeniškai pažįstu penkis dievus", "o aš tris" ir kitoks pimpalų matavimasis. Nu, kas dar ko daugiau?
Iš principo niekam nesakyčiau kiek ko perskaičius ir prityrus, nes kai pasakai, kad turi tam tikrų žinių, amžinai atsiranda tokių, kurie negali pasidžiaugt už kitą, o vietoj to "bet aš vistiek daugiau, geriau, fainiau".
Nejau tie dievai neapšvitino jūsų gėrėtis ir džiaugtis viena už kitą? Tebus žmogus perskaitęs katekizmą pirmą kartą, jeigu tai jam padės jaustis laimingesniu ir darys jo aplinką laimingą - reikia tik džiaugtis.
Tepažįsta jis vieną krikščionių dievą, ir ką? Jūsų tobulesnis? Apskritai, jeigu leidžiatės sau vertinti Dievą, tai koks iš jo dievas?
Pamastymai iš šono, jokių asmeniškumų.
O šiaip, įdomu paskaitinėt ;)
Va. O šiaip tai nepiktai ir be moralų rašau, bet taaaip juokinga skaityt diskusijas apie Dievą ir dvasingumą, kai visi be išimties dalyviai per savo EGO nemato nieko kito Peršasi išvada, kad tie dievai, kuriuos ten matot, pažįstat, bendraujat, išjaučiat ir visaip kitaip - tai ne kas kita kaip pačių ego apraiškos.
Kada bus įmanomas dialogas be asmeniškumų? Net tos, kurios dedatės neva tai apšvitintom, nušvitusiom asmeniškumus taip pat puikiai įvyniojat į neutralias frazes kaip ir tiesiai šviesiai įžeidimus rašantis žmogus Taip kad geresnių čia nėra.
Jau vemt verčia nuo tokių pezalų: patyrimai, bagažai, išjautimai, "aš matai asmeniškai pažįstu penkis dievus", "o aš tris" ir kitoks pimpalų matavimasis. Nu, kas dar ko daugiau?
Iš principo niekam nesakyčiau kiek ko perskaičius ir prityrus, nes kai pasakai, kad turi tam tikrų žinių, amžinai atsiranda tokių, kurie negali pasidžiaugt už kitą, o vietoj to "bet aš vistiek daugiau, geriau, fainiau".
Nejau tie dievai neapšvitino jūsų gėrėtis ir džiaugtis viena už kitą? Tebus žmogus perskaitęs katekizmą pirmą kartą, jeigu tai jam padės jaustis laimingesniu ir darys jo aplinką laimingą - reikia tik džiaugtis.
Tepažįsta jis vieną krikščionių dievą, ir ką? Jūsų tobulesnis? Apskritai, jeigu leidžiatės sau vertinti Dievą, tai koks iš jo dievas?
Pamastymai iš šono, jokių asmeniškumų.
O šiaip, įdomu paskaitinėt ;)
Labai linksmai parasei ir gerai apibudinai sia tema
QUOTE(dewofsoul @ 2017 04 20, 14:37)
Kuriančioji energija.
Va. O šiaip tai nepiktai ir be moralų rašau, bet taaaip juokinga skaityt diskusijas apie Dievą ir dvasingumą, kai visi be išimties dalyviai per savo EGO nemato nieko kito Peršasi išvada, kad tie dievai, kuriuos ten matot, pažįstat, bendraujat, išjaučiat ir visaip kitaip - tai ne kas kita kaip pačių ego apraiškos.
Va. O šiaip tai nepiktai ir be moralų rašau, bet taaaip juokinga skaityt diskusijas apie Dievą ir dvasingumą, kai visi be išimties dalyviai per savo EGO nemato nieko kito Peršasi išvada, kad tie dievai, kuriuos ten matot, pažįstat, bendraujat, išjaučiat ir visaip kitaip - tai ne kas kita kaip pačių ego apraiškos.
Sutikciau su kuriancia energija, man irgi toks supratimas artimas
O egozimas tirkiausiai mumyse viuose slypi, bendrautume kitur, jei jo neturetumem
Gal reiktu tema pervadinti i ne ar egzistuoja, bet koks jis
QUOTE(Monteverte @ 2017 04 20, 15:14)
Nepastebėjau. Man - jis vienas mieliausių. Net mano šunį myli, ką jau kalbėti apie žmones šeimoje
Akivaizdu, mes ne apie tą patį šnekam
Aš agnostikė, netikiu konkrečiu Dievu/Dievais. Geriausiu atveju tikiu energija, kuri sąlygojo gyvybę. Ta energija pagal gyvybės logiką turėtų būti kuriančioji. Man labiau tikėtina tai, kad egzistuoja daugiau išmatavimų, kurie mums nėra pažinūs. Tuose išmatavimuose galbūt ir slypi tai, ką kiti vadina dievais, velniais, angelais ir t.t., bet savaime jie galbūt tokiais net nėra. Manau, kad tiek žmonių, tiek kitokių galimai egzistuojančių būtybių kilmė yra ta pati. Kaip mėgsta sakyt visokie ezoterikai, - skirtingai evoliucionavus sąmonė.
Kodėl mums tie išmatavimai nėra pažinūs? Gal dėl to, kad egzistuoja aukštesnio lygio būtybės, su kuriomis lyginant, esame kirmėlės pagal savo intelektą? Tai, kad kirmėlė negali savęs identifikuoti, analogiškai galbūt mes irgi neidentifikuojame savęs pilnai - kas mes iš tikro esame, kodėl esame ir t.t.
Keistas tas žmogaus protas. Jeigu vis tik atsidūrėme ant šios žemės atsitiktinumo dėka, mūsų smegenims pernelyg sudėtinga priimti šį absurdą. O jeigu gyvybė atsirado tikslingai, šįkart mums per sunku suvokti tą begalinę tiesą.
Beje, įdomu man. Įprastai Dievas laikomas didingesniu už žmogų. Tai kaip Dievas gali tenkintis tokiais primityviais jausmais ir ketinimais kaip žmogus?
Kodėl mums tie išmatavimai nėra pažinūs? Gal dėl to, kad egzistuoja aukštesnio lygio būtybės, su kuriomis lyginant, esame kirmėlės pagal savo intelektą? Tai, kad kirmėlė negali savęs identifikuoti, analogiškai galbūt mes irgi neidentifikuojame savęs pilnai - kas mes iš tikro esame, kodėl esame ir t.t.
Keistas tas žmogaus protas. Jeigu vis tik atsidūrėme ant šios žemės atsitiktinumo dėka, mūsų smegenims pernelyg sudėtinga priimti šį absurdą. O jeigu gyvybė atsirado tikslingai, šįkart mums per sunku suvokti tą begalinę tiesą.
Beje, įdomu man. Įprastai Dievas laikomas didingesniu už žmogų. Tai kaip Dievas gali tenkintis tokiais primityviais jausmais ir ketinimais kaip žmogus?
QUOTE(Ubuntu*** @ 2017 04 20, 13:46)
O pacia minti ar imanoma pamatyti, pvz as galvoju apie ta stala, jus matote mano minti? as fanatzuoju, jus matote mano fantazijas? Ar ta pati dalyka vadinam meile? Palei jus kintant hormonams ir meile kinta?
ciai siaip pastebejimas.
ciai siaip pastebejimas.
smegenų elektriniai impulsai parodo, kokia veikla užsiėmusios žmogaus smegenys. Mintys matomos, apie ką galvojama - ne. Taip pat ir su fantazijomis. Ir taip, kintant hormonams, kinta meilė. Priprantama prie dirgiklio ir hormonų "išmetimas" į kraują kinta.
QUOTE(dewofsoul @ 2017 04 20, 15:29)
Aš agnostikė, netikiu konkrečiu Dievu/Dievais. Geriausiu atveju tikiu energija, kuri sąlygojo gyvybę. Ta energija pagal gyvybės logiką turėtų būti kuriančioji. Man labiau tikėtina tai, kad egzistuoja daugiau išmatavimų, kurie mums nėra pažinūs. Tuose išmatavimuose galbūt ir slypi tai, ką kiti vadina dievais, velniais, angelais ir t.t., bet savaime jie galbūt tokiais net nėra. Manau, kad tiek žmonių, tiek kitokių galimai egzistuojančių būtybių kilmė yra ta pati. Kaip mėgsta sakyt visokie ezoterikai, - skirtingai evoliucionavus sąmonė.
Kodėl mums tie išmatavimai nėra pažinūs? Gal dėl to, kad egzistuoja aukštesnio lygio būtybės, su kuriomis lyginant, esame kirmėlės pagal savo intelektą? Tai, kad kirmėlė negali savęs identifikuoti, analogiškai galbūt mes irgi neidentifikuojame savęs pilnai - kas mes iš tikro esame, kodėl esame ir t.t.
Keistas tas žmogaus protas. Jeigu vis tik atsidūrėme ant šios žemės atsitiktinumo dėka, mūsų smegenims pernelyg sudėtinga priimti šį absurdą. O jeigu gyvybė atsirado tikslingai, šįkart mums per sunku suvokti tą begalinę tiesą.
Beje, įdomu man. Įprastai Dievas laikomas didingesniu už žmogų. Tai kaip Dievas gali tenkintis tokiais primityviais jausmais ir ketinimais kaip žmogus?
Kodėl mums tie išmatavimai nėra pažinūs? Gal dėl to, kad egzistuoja aukštesnio lygio būtybės, su kuriomis lyginant, esame kirmėlės pagal savo intelektą? Tai, kad kirmėlė negali savęs identifikuoti, analogiškai galbūt mes irgi neidentifikuojame savęs pilnai - kas mes iš tikro esame, kodėl esame ir t.t.
Keistas tas žmogaus protas. Jeigu vis tik atsidūrėme ant šios žemės atsitiktinumo dėka, mūsų smegenims pernelyg sudėtinga priimti šį absurdą. O jeigu gyvybė atsirado tikslingai, šįkart mums per sunku suvokti tą begalinę tiesą.
Beje, įdomu man. Įprastai Dievas laikomas didingesniu už žmogų. Tai kaip Dievas gali tenkintis tokiais primityviais jausmais ir ketinimais kaip žmogus?
Egzistuoja lygmenys. Man patinka, kaip jie vadinami "Ambero kronikose"- atspindžiai. Įsivaizduokit knygą. Puslapis prigludęs prie puslapio. Taip yra išsidėstę lygmenys. Jie nėra labai stipriai prigludę, todėl kūrėjai gali įsprausti naujus. Laiko tuneliai eina dvejopai (kol kas tik tiek žinau): arba skersai lygmenis, arba abipus jų. Todėl kelionės per lygmenis nėra sudėtingas dalykas, tiesa, ne kiekvienam to užsimaniusiam.
Su tuo paslapčių pažinumu taip jau yra: jei tau neduota, daužyk galva į lygmens sieną, neįeisi.
Į paskutinį klausimą atsakyčiau taip: kūrėjai į mus negali įdėti to, ko patys neturi. Ką turėjo, tą sudėjo.