Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

Taip, žmogus yra susireikšminus būtybė, kuri nusprendžia, koks yra asmeninis dievas, pvz., liberalas. Per tą begalinį susireikšminimą nepagalvoja, kad dievams rūpi lygiai tiek, kiek veikia jo baterija, gaminanti reikiamas energijas. Nuolat pamėtėjamos situacijos, kad žmonės kuo daugiau pagamintų energijų, pvz., gedėdamos kokio nužudyto vaiko. Jei pastebit, nuolat yra dėl ko tas energijas gaminti- tai vienur teroro aktas, tai kitur, tai koks lėktuvas nukrenta ar keltas nuskęsta. Žmogus čiulpiamas kaip citrina, kol gyvas. Vienas iš citrinos spaudimo mechanizmų yra visokios ezoterinės knygos, praktikos, seminarai ir pan.
Mėgstu rytais gerti vandenį su citrina. Ką darau su išspausta? Išmetu. Taip ir su žmogum. Ir niekam nerūpi jo susireikšminimo laipsnis...

Gal kad geriau save pazinti, suvokti pasauli, visko prasme? Neisivaizduoju kaip reiktu visa gyvybe, visata ir visus denius aiskint, jei priimam teorija, kad viskas kazkaip netycia be prasmes atsirado, gaunasi toks chaotiskas , nesamoningas pasaulis(nu samones jame tai nera), materija is oro kazkaip susiformavo, ups ir oro nebuvo...? is ko susideda materija tada? paskaicius zymiu mokslininku mintis, atrodo labai daug ju nepriestarauja dievo buvimui, o va kas jis/ji? koks/kokia? tai zinom ne viska, del to ir prisigalvojam visokiu pasaku, kai kurie zones tuom pasinaudoja ir daro gerus biznius - religijas..Bet kai kuriems zmonems paaiskinimu, nei samoningumo nereikia, jie ir nesiaisikina, gyvena tokiam bakteriju lygi: pavalgau , pasidauinu, pakakoju ir numirsta taip, kaip ne negyvene...

Sakė, jei nesusitaikysite su Monteverte, Rojaus ir Eliziejaus laukų jums nematyt, sunkų akmenį pati stumdysite be galo
Ale gi kaip jūs tais žmonėmis netikite. Gerai, kad bent Dievu tikite.
Išties, apibūdina.
Papildyta:

Pritariu, bet ačiū Dievams, yra ir geresnių Dievų, kurie labiau apsaugo

Tai ir nesuprasi gi, tą ir sakiau, kad ir šimtą paaiškinimų gautum. Vienas žmogus sakys, kad jam Dievas ir tikėjimas suteikia vilties, kitam kad ramybės, dar kitas pasakys, kad atranda gyvenimo prasmės paaiškinimą, kitam -tiesiog tai tradicija iš kartos į kartą, kuri maloni, kitas, kad tai jam duoda daug naudos dvasiai ir kitokių daugybė paaiškinimų gautum, bet visus galėtum gi paneigti, kad tai nebūtina, bet čia TAU nebūtina.

Buvau Velyknaktyje, atėjo jaunas vaikinas ir nuėjo išpažinties, praktiškai beveik vienas, niekas nėjo, tai galima tavo stiliumi klausti ir stebėtis, ką jam tai duoda? Bet jei jis tai darė, matyt duoda ir mums to nesuprast. Gal jis tiesiog pasimetęs ir taip rado nusiraminimą, gal norėjo atgailauti, gal būtent tas veiksmas jam tapo kažko pradžia, gal tai jį išgelbėjo nuo pav. savižudybės, aš spėlioju, nes nežinau, bet jam to reikėjo ir jis tą padarė. Ir čia taip vertinti primityviai, kad tik dėl to, kad geras ar blogas žmogus ne į temą, tai žymiai plačiau. Dievas nieko nereikalauja ir nieko nerekomenduoja. Bent jau man.

O kas tu esi be tautybes? tikejimo i dieva? kas tu pati ?

Asmeniškai tokio nepažįstu. Dievai, kaip ir žmonės, rūpinasi tik savimi, kariauja dėl teritorijų ir valdžios.

Ačiū Dievams, aš susipažinau Nesakau, kad duoda viską, bet tikrai atkreipia dėmesį, jei moki prašyti Vat tame visame prašyme, kreipimęsi ir atsidėkojime ir visa esmė

Jei reikia pagalbos, nėra reikalo bendrauti su dievais, užtenka ir jų tvarinių kituose lygmenyse.

Paprasčiau išgyventi (išties išgyventi yra kiekvieno žmogaus pagrindinis tikslas, o ne visokie dvasingi išsigalvojimai) tam, kuris neskaito jokių biblijų, nesilaiko jokių dekalogų, o sąžinę laiko spintelėj saugiai užrakinęs. Tokie žmonės neserga jokiomis depresijomis, mėgaujasi šašlikėliais ir laisvadieniais. O kai žmogus pradeda ieškoti gyvenimo prasmės, pakliūva į tokį lipnų voratinklį, iš kurio nėra šansų išsivaduoti...

Knygų skaitytojoms norėčiau pasiūlyti perskaityti visas "Ambero kronikų" knygas- turėsit daugiau naudos nei iš šventraščių studijavimo... Suprasit, kas tie dievai, kaip keliaujama per lygmenis... Tai, kas rašoma tose knygose, teko išbandyti praktiškai.

Tu neteisi. Žmonės pavargsta nuo laisvadienių, šašlykėlių, kelionių, laisvo nerūpestingo gyvenimo, nes jaučia tuštumą, kurios neužpildo eilinė kelionė ar porcija kasdienio šašlyko ir suserga depresija, Tada jie eina, ieško, randa, kiti pasikabina.. Paskui sako, o ko jam trūko, visko turi, bet...Matyt trūko. To ko šašlyku neužpildysi.

Pavaizduosiu, kaip matau diskusiją "Ar dievas egzistuoja?"

Aplink stalą sėdi būrelis žmonių, pasivadinusių medžioklės būreliu. Vienas sako: kasdien prisimenu savo tėvo parašytą vadovėlį apie medžioklę, ir man jis yra pavyzdys. Kitas sako: mano dėdė močiutės skrynioje rado knygą apie medžioklę, man perpasakojo, ir man tai pagrindas. trečia sako: aš perskaičiau dvi knygas apie medžioklę, ketvirtas- aš keturias. Ir t.t. Yra ten ir vienas medžiotojas praktikas, kuris klausia: o ar nevertėtų jums, ponai, pasiimti po šautuvą ir bent į mišką nueiti? Visi kiti purto galvas ir kartoja apie perskaitytas knygas. "Durnių laivas" -pagalvoja medžiotojas ir eina toliau žvėrių medžioti...

Jei oponente ir atsakys, yra nemaza prielaida kad jos atsakymas jus, mane, kita neitikins.
Pameginsiu vaizdziai paaiskinti kodel. Mes per visa gyvenima deliojame "Savo gyvenimo delione", ji priklauso nuo musu paciu, kuo zmogus sudetingesnis, kuo daugiau blusinejasi savyje ir aplinkoje tuo ta delione imantresne, sudetingesne (tai nereiskia kad ji geresne uz kitu, nesiblusinejanciu, juk svarbu ne vien blusinetis, bet kaip tai daroma). Tai va metams begant priklausomai nuo poreikiu, vidiniu galimybiu, ta musu delione vienaip ar kitap yra uzpyldyta. Nera pasaulyje identisku delioniu, panasiu galima rasti, bet identisku nera. Tai dabar isivaizduokite kad va tie pateikti pavyzdeliai, faktai tai yra tos deliones segmentukai. Jei jusu paziuros, vertinimai skirtingi, na tarkim kaip mano ir visiem jau pazistamos oponentes, nei jos, nei mano segmentai i viena kitos delione neidesi, nors musu asmeninems delionems jos tinka, suteikia jai pilnatve t.y. atsakyma. Ar galima atmesti si musu delionei netinkanti segmenta kaip niekini... As neskubeciau, na jei jau ziauriai priestarauja visiem kriterijams, butu visiski antipodai, kaip neminetinos oponentes atveju, nes nesnori vel veltis su ja i eiline beprasmybe.



Tautybe as turiu, kaip ir rasiau ji pagrista ne kraujo grynumu, o tuo kuo as save laikau. Dievu as tikiu, nes budama agnostiku as neatmetu nei vienos prielaidos.

Kas as esu, zingeidus zmogus.



Jus bent zinote pagrindines liberalizmo savokas? (Atsakyti nebutina, siaip dazniausiai musu zmones painioja su anarchija)
Kaip supratau jusu dievasi yra diktatoriai-teroristai.

Na matot, jus viska linkusi permesti atsakomybe Dievui-Dievam, neva jiems reikia energiju ir t.t. O as manau, kad visos negeroves kyla is zmogaus puikybes, neisprusimo, tingumo, gopsumo.

Velnio, dievo kurinio, as nelaikau dievu nors jis ir pules angelas Liuciferis.

Turime bendra pomegi. Tik as cintrina neismetu i siukslyna, o komposta, kuriame ji virsta humuso dalimi, taip praturtindama zeme, sudarydama terpe augalams augti ir megzti tuos pacius vaisius kuriuos minta mano seima. Gaunasi nuolatinis harmoningas ciklas. Niekas be reikalo nedingsta.

Pvz su citrina, verciau musu skirtingas poziuris vertinant jos "gyvenimo baigties" prasminguma puiki iliustracija, kaip zmones vertinai ta pacia situacija.



Labai patiko
Papildyta:


BAndot subanalinti. Dievo paieskos tai ne medziokles burelis.
O jei kalbeti apie praktikus ir teoretikus. Tai geriausiai buti ir praktiku ir teoretiku viename, nes praktikui truksta ziniu, nes jis apsiriboja vien savo patirtimi, teoretikui praktikos, o tai salyginai greitai igyjama. Bet kokiu atveju, jei suteikti jiems tas pacias salygas, praktikas tik pirmomis atkarpomis lyderiaus, nes igyjes patirties teoretikas, sugebejes papildomai pritaikyti turimas zinias bus zymiai pranasesnis.

Wow, jau kitą auką menkinimui bandote susirasti? Kokia gėda jums