Del sielos pilnai pritariu Del kosmetikos parasysiu savo mociutes pavyzdi; gyvenime nenaudojo ne laso kosmetikos ( tik higienines priemones) , veidas iki pat mirties buvo kaip ir siela spindintis, svieciantis gerumu ir tik su gerio raukslelemis.
Perskaičius jūsų savo post’ą dar kartelį truputėli išsigandau, kad gal blogai išsireikšiau dėl makiažo: jį bandžiau priešpastatyti kaip dirbtinumo prieš dvasines vertybes pavyzdį.Čia turiu savitą nuomonę, manau, makiažas gali būti prilygintas žalingiems įpročiams, kaip pvz. daug kepto valgyti, rūkyti ir pan.
Makiažas žaloja ne tik fizinę sveikatą (chemija), bet ir moterų psichiką (kosmetikos kompanijos, ir ne tik, įteiginėja visokius kompleksus ir savo grožio supratimą : jiems nereikalingi sveiki ir sveikai savimi pasitinkintys, juk nebus biznio), bet ir žaloja socialinį gyvenimą (padaro mus tarsi prekėmis, ivairia prasme, sukuria netikrą ir gana žalingą supratimą apie moterį). Įsivaizduokim gyvenimą be, sakykim, dekoratyvinės kosmetikos: norėdamos gražiai ir sveikai jaustis daugiau dėmesio skirtume sveikų įpročių diegimui: jei pvz. nebūtų kuo maskuoti pamėlusių paakių ar spuogų, tai daugiaus dėmesio skirtumę jų prevecijai – gerai išsimiegotume ar gertume daugiau skysčių, sportuotume. Bet kosmetikos pramonė pateikia greitą ir gana žalingą sprendimą... Tikiuosi žiūrėsite atlaidžiai į mano offtopic‘ą