Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

As galvoju, kad teisia tuos kurie irgi megejai teisti 
Ar as kuo nors patepta, abejoju  Bet kad nesu niekam nieko blogo padariusi, tai ne tik as zinau 

Ania? Nuo kada geri žmonės kitų nuodėmes skaičiuoja ir linksniuoja?
Velniai apsėdę tave, brangioji

Jei žmonių nebūtų tiek daug, atsiprašant kaip priš.... planetoje, tai gal ir nepapultų tada tiek jų daug ant lavinų, uraganų, cunamių ir t.t.  O jei ir papultų dalis, vadinasi taip reikia, ir tų esamų tada perdaug. Tam ir kenkėjai reikalingi, kad natūrali atranka įvyktų. Dabar gi jos nebėra, nes atėjo Juodasis medicinos amžius. Tada ima veikti kitos jėgos.
O šiaip jau žemė tikriausiai kūrėsi pati, nemanau, kad kažkokios konkrečios, kad ir dieviškos rankos ją kūrė. O ir dievai, tai greičiausiai buvę žmonės, stipruoliai, didžiausio ūgio (ala milžinai), kurie po mirties sudievinti ir vėliau tūkstantmečiais maitinami energija, kuri atsiliepia maitintojams

Tai matot, bjaurybė žaltys sugundė mane negražiai prirašinėti. Jis kaltas

Manote? O aš manau kitaip. Manau, kad žmonės tiesiog gana silpni ir jie tai supranta ir jie patys linksta prie aukštesniųjų jėgų pagalbos, t.y. Dievų. Todėl ypač bėdoje žmonės šaukiasi Dievų ir tai natūralu. Kiti gi ir laimėje sako: o Dieve, kaip gerai, ačiū tau Dieve ir pan.
O pamąstymui, tai kuo pats kaltas, jei plyta kaip sakoma ant galvos užkris? Gi dažniausiai ne kokiam serijiniam žudikui ir krenta, o eina sau vidutinis, statistinis žmogelis ir bum. Nepamąstėte niekada kodėl taip? Gal jis niekada nieko netikėjo, pagalbos neprašė iš nieko, tai vat ir gavo pats su plyta iš dangaus tvarkytis

Aš manau, kad tai ir galėjo būti niekuo netikintys arba neteisingai tikintys. Tokie žmonės neturi apsaugų ir jiems kliūva nuo gyvenimo. Dar galėjo būti perdaug nerealiai sureikšminę tą poilsį būtent toje vietoje.

Deja, atsitiktinumų nėra. Aš jums asmeniškai bile ko galėčiau pridirbti, jei pasitaikytumėt kelyje ir nepatiktumėt ir galų neatrastumėt ir galvotumėt, kad atsitiktinumas  

Lengviau tada, kai tave didelės ir geros jėgos tave saugo, tai tada atsitiktinai plytos ant galvų ir nekrenta Ale gi kiekvienam pagal savo tikėjimą, aš savojo tikrai nepiršiu ir neįrodinėsiu, taip man tik daugiau liks  

Visa esmė, atrasti Dievą ar Dievus, kurie 100 proc. tau tinka. Netiki tie, kurie neranda. Aš irgi tokia buvau. Aš iš viso nerealus pavyzdys, kadangi mano tėvai anarchistai tokie, agnostikai. Manęs nevedžiojo į bažnyčią, jokių maldų nemokė, tik dėl akių su kitais kartais nueidavom per šventes. Vėliau buvo laikas, kai visai patikdavo nueiti į bažnyčią. Kažkaip mano tete buvo sumąstęs vienu momentu, tikriausiai nebežinojo kur geriau save padėti Nu tai visai patiko mums, aš net eidavau ten į priekį klūpėti su "baltais rūbais", nes pakvietė. Tada ir giesmes traukdavau kaip sena patyrusi giedorka, nes nu jaunas žmogus, lengvai įsitrauki tiesiog, patinka dėmesys, kad va pakvietė, vertina, saldainių, kitų dovanų duoda Tada savyje gal kažkuo ir tikėjau, net pagalbos prašydavau per egzaminus ir t.t. Bet niekada nesvaigau apie šventas dvasias, apaštalus ar pan. Visas tas krikščionių egregorius manyje neatsiliepė.
Kai suaugau, iš viso pamečiau tą dievą. Nebetikėjau niekuo, melstis kažkas stabdė, net jei kada sunku būdavo ir regis net norėdavau. Bet nebeišeidavo. Nuoširdžiai tik maldą už mirusius tegalėjau sukalbėti. Kol vieną dieną aš netikėtai atradau labai seną tikėjimą. Aš netgi supratau, kad manyje to ženklų buvo nuo seniai. Pvz. man labai patikdavo žodis, susijęs su tuo, aš jį seniai naudojau, nors nieko doro apie tai nežinojau. Kai iškildavo su kuo temos apie praeitus gyvenimus, man atrodydavo, kad praeituose gyvenimuose aš galėjau būti prie tų žmonių, tokia būtent (iš kurių kyla tas tikėjimas, nors aš apie tikėjimą, kad jie kažkokį turėjo nieko tada nežinojau). Nerealu, sunku paaiškinti. Ir pradėjus domėtis, praktikuoti, aš vistiek netikėjau, kad man pasirodys Dievai. Bet užklausiau, paprašiau. Ir gavau energinius pliūpsnius, per visą kūną. Po to šiaip visokių stebuklingų dalykų pradėjo dėtis, tiesiog lygioje vietoje tam, kad aš išties suprasčiau, kad yra daug daugiau nei tik žmonės, gyvūnai ir augalai, kurie yra čia, dabar. Be to, tą patį praktikuojantys žmonės, pasakoja apie tą energiją taip pat. O jei sapnuoja, tai sapne daugmaž tokiomis pačiomis sąlygomis visiems pasirodo aukščiausias Dievas. Tiesiog nieko nežinodamas dar skaitai kitų patirtį ir suvoki, kad jautei, sapnavai taip pat !
Juhu, nerealu Bet daugiau nebepasakosiu, man tai slapta ir asmeniška, net giminėms nepasakoju, kiekvienam savo reikia atrasti, bile visi laimingi būtų savo atradime ar neradime

gal jums nereikia tiesiog, ne tokia misija žemėje. Aš irgi galvojau, kad man nereikia, kad atstatysiu krūtinę ir viską pati padarysiu ką reiks man. Nė velnio. Pagal mano charakterį, tai daug "plytų užkris ant manęs", jei būsiu be pagalbos Tai man daug geriau su Dievais, ačiū, plytų nenoriu O keistis man nereiia, niekas to neprašo, čia tik Jėzus visus iš pagrindų keičia, liepia daryti ir tai, ko nenori

Tai kas tau bus po mirties, brangioji? Su arfa Dievuliui grosi ar į nebūtį dingsi? Gaila gi būtų, šioks toks talentas esi
Papildyta:

Tai taip, bet visgi tie parazitai vis dar laikomi. Klausimas kodėl? Vėlgi, dvi teorijos, nes nieko nėra, niekas negali nieko pakeisti, kol patys nesusinaikinsim ar koks asteroidas neatskris arba dėl to, kad Dievams visgi labai patiko toks egregorių maitinimas, kai tiek daug žmonių atsirado, tiek skirtingų religijų ir visi egregoriai laimingi Gyvūnai juk tikriausiai nesimeldžia, nesikreipia į Dievus, nedaro jokių ritualų, tai egregoriams patinko, kad žmonių tiek daug, leidžia ir gyvūnus galabyt ir patiems žemėje po tiek daug milijardų parazituot.
Nu čia tokie pasvarstymai vat

Reiškia, jei tie žmonės nestovi psichiatrų įskaitose

Jūs nežinote kaip tiksliai atsirado žmonės, gyvūnai, pati žemės planeta ir iš kur. Vadinasi, jūs turite gana menką, ribotą žinojimą apie pasaulį. Taigi teigti, kad žinote viską: kas šioje žemėje, aplink ją, virš jos, po ja yra ir ko nėra, yra labai kvaila, sutikite
Manau, kad mes bendrai žinome tik kokius 5 procentus iš 100 O jei kurie žino tik 4, kai tuo tarpu kažkurie 6, tai tiems, žinantiems 4, kvaila teigti, kad tie, kurie žino 6, jų nežino. Nes žino Visi mes savotiškai stebuklingi ir kažkiek pajėgūs, bet kai kurie perdaug atbukę ir per mažai savo galiomis tikintys, nurašantys sutapimams ar dar kažkam, kai tuo tarpu kiti nenurašo, o tobulina

Be reikalo. Viskas yra mainai ir yra pilna Dievų, kuriems toli gražu ne tik maldų iš žmonių reikia. Duodi Dievui, gauni pats

šiaip tai negali to pakakti, nes jei tik tiek turėti, tai bile kada kaip saoma ta plyta ant galvos užkristi gali Bet kiek jau ir ko iš Dievų norėti ir ką mainais duoti, tai aišku, kiekvieno paties reikalas

Jūs tiesiog kitaip į viską žiūrite. Galbūt jūs išmokyta taip, taip įkalė jums krikščionys ar panašūs į juos? Mano Dievai visai kitokie, kitokie ir santykiai su jais Pirmiausia reikia turėti tam tikras savybes, kad į juos kreiptis, nes ne visų savybių žmones jie mėgsta
Tikrinti tam, kad kvailinamu nebūti. Aišku, jei tikėti tik šiaip, Dievu kaip Kūrėju, tai galima ir netikrinti. Nors vėlgi, jei nežinoti visiškai tiksliai, kad jis yra ir koks, tai ar ne geriau tikėti tik savo aukštesniuoju aš, žemės jėga, protėvių jėga? Ir kreiptis į save sunkią minutę, pvz. ne Jėzau padėk, o Moonte, davai, stenkis, kapanokis

Nebūtinai. Gal visada buvo kova tarp gėrio ir blogio, tarp Dievų ir Velnių?

Kai irgi norima gauti, ir ne šiaip kokio nors ten saldainiuko, o daug daugiau. Tada net ir dūšią suderėti galima

Tai čia jūsų Dievas, bet deja, jis ne vienas, kad ir kaip jūs norėtumėt Maniškis Aukščiausias visai ne taip sako. Bijau jus išgąsdinti, tai gal nesakysiu ką
Nebent tas artimas ir yra artimas, t.y. vaikas, mama, tėvas, vyras, tada sutinku

Juokas ima Taip myli, kad leidžia pvz. būti tragiškai nužudytiems ar pan.
Dievai, o ne Dievas, pirmiausia, atsišaukia tik tiems, kurie žino kaip ir kur kreiptis ir ką pasiūlyti mainais.

Tai tu galvoji, kad laimė, protekcija, galia dalinami dykai ir bet kam? Galvok toliau

Man melstis nereikia, aš ne kančios dievais tikiu. Tu ir melskis, jei tau reikia

Sunku diskutuoti su žmogumi, kurio Dievas dievina visų pirma kančias, o jam atrodo, kad tai meilė, kad jį Dievas myli

Papildyta:

Tie Dievai buvo be manęs, yra su manimi, bus ir po manęs. Jų buvimas nepriklauso nuo žmonių. Bet tikrai taip, jie man patinka. Kvaila būtų rinktis tą Dievą, kuris kažkuo neįtinka. Jei jums reikia kančios ir pastovaus atlaidumo viskam, turėkitės, negi gaila

Vat vat, todėl taip ir sunku diskutuoti.

Taigi minėjote, kad krikščionė. O tai ne pas jus krikščionis Jėzus kankinosi ir dabar nori, kad ir visi žmonės kankintųsi?
Papildyta:

Niekada nesusimąstėte kodėl pvz. gyvūnijos pasaulyje nėra tokio dalyko kaip gėda?
Tikrai džiaugiatės, kad jums buvo primesta gėda, buvote verčiama, provokuojama gėdytis?

tai gal imkite aiškiau rašyti ir neminėkite tada krikščionių, nesiremkite jais, jei jau nesate su jais?
cituoju jus: "Kalbu apie DIEVA MEILE. Nes pagrindineje krikscionio maldoje akcentuojama MEILE sau ir artimam savo. Apeliuojama i gailestinguma, supratinguma, pakantuma savo ir kito klaidom."

O aš manau, kad (atmetant vaikystę aišku, nes vaikas yra vaikas, kitas supratimas), kad reikia iš karto veikti taip, kad neprieštarautum sau, savo įsitikinimams niekada ir neteks patirti gėdos. Jei žmogus patiria gėdą, jis nesubalansuotas kažkoks, pasimetęs

Bet ar čia gėda? Kame? Būtent, kad tai arba pareiga kažkam, arba noras pačiam išlikti, gyventi. Suprantu, kad galima savęs gailėtis, kad pvz. kodėl gimiau tokioje vietoje, kur užėjo karas, kodėl man taip nepasisekė, kad teko tai išgyventi. Galima pykti dėl to ant likimo. Tai natūralu, bet gėdos čia neįželgiu niekaip.

Antras atvejis - irgi galima klausti kodėl, kodėl man? Kokia už viso to gali stovėti pamoka? Bet ar dėl to gėda? tai tiesiog gyvenimas.

Trečias pavyzdys iš viso juokingas. Čia reiktų didžiuotis, kad išgelbėjai gyvybę. Kas ta bandelė? Vėliau atmokėsi. Ar galų gale net tas išgelbėtasis padengs vėliau

Jei reikia meluoti, tai ir meluoji, nes nusprendei, kad taip geriau, kad reikia. Tai kame gėda?

***
Sunku jums turbūt, kažkaip komplikuotai mąstot, gyvenat, kankinatės. Nelabai tas ir Dievas padeda, ką?

Tai jei visur įžvelgiat pamokas, asmenybės formavimą, kodėl tada patiriat gėdą? Jei toks žmogus veiksnus ir pasirenka kaip veikti konkrečiu atveju, o ne zyzti ir kažką kaltinti, vėlgi, kodėl jam po to gėda?
Nu man tai nesiriša jūsų rašliava, žinokite

Auklėti reikia iki tam tikros ribos, kai kurie jau nebeperauklėjami, juos reikia šalinti.
Be to, gamta, Dievai irgi žudikai, patinka jums tai ar ne. Žmonės irgi žudikai, įskaitant jus ir mane. Valgote ar valgėte kada pvz. mėsą? Ji ką iš šventos dvasios? Sutraiškėte kirmelę, musę priplojote, skruzdėlių kiek sumindėte? Gamtoje viskas gyva, ne tik žmogus.

Nu atsiprašau. Tikras Kristus jūs. Nešate kryžių už visus, už valstybę, valdžią. Nu tai ir neškite, man negaila

Dėl visų tų dekalogų. Kaip sakoma, jei tau kasdien kals ir kals kokį nors melą kas nors, tu ilgainiui patikėsi, kad tai tiesa Nesutinkate?

Pats geriausias verslas yra iš šnekėjimo, ypač jei neturi kitų šaltinių kaip žemė, pastatai, vandenys ir t.t. Iš pliko baso, turinčio tk savo liežuvį ir ausis, gali turtingu patapti

Kas tą žmogausd normalumą nubrėžė? Jūs? Kažkokios jūsų perskaitytos knygos? Šis amžius ar pastarieji pora dešimtmečių? O kas pasakė jums, kad būtent šis amžius teisiausias?

O kodėl jūs tokia nepagrįstai pasipūtusi ir manotės, kad jūs teisesnė? Kad jūs protingesnė, o kitas nedaaugęs? Kodėl ne mano rašliava jums Sfinkso kalba? O gal yra atvirkščiai ir jums iškreiptai atrodo? Pamąstykite. Turėtumėt ir gėdą patirti dabar

Be abejo. Bet tik ginče ar apsikeitime informacija ir gimsta tiesa. O jūs (jūsų gėdai) iš karto nuvertinate pašnekovą, imate jam prikaišioti mažesnį intelektą ar panašiai. Nu gėda, rimtai gėda. Net svetima gėda užkamavo
Pavyko jums tą gėdą šiandien atskleisti. Su tuo jus sveikinu

Kurio sakinio įrodymų reik?
Papildyta:

Tai jau nebereikia? Žinojimas yra viskas, tikėti galima ir Velykiniais zuikučiais Gaila, kad tiek nemažai čia pasisakiusi dabar išsidavėt, kad tik tikite, o ne matėte, jautėte, žinote

Ne iš jūsų ir reikalauta buvo, jei ką, tai nereikėjo kištis

Viskas galima, jei tvirtai žinai, ką rašai. O vat kai pilstomas skystas vandenėlis, žmogus pats savyje pasimetęs, tai jam prasideda visos bėdos: negaliu to, niekas manęs nesupranta, geriau nebekalbėkme apie tą ir aną ir t.t.

Tai visuomet taip buvo ir bus, kad silpni, vargšai žmogeliai nekenčia stipresnių ir bando visada ir visais atvejais bei visais laikais juos nuversti, nužeminti. Ir kai nepavytksta, tai iš pykčio net kaista savo apgailėtinose "sultyse", syvuose

Jūsų tikėjime gal ir nėra, o maniškis visas pats paslaptis Taip kad nekalbėkite už visus
Papildyta:

Jūs labai klystate. Kadangi šnekate apie tai, ko visai nežinote, nestudijavote, nejautėte, nematėte, neišbandėte, tai jūsų rašliava juokinga atrodo. Kvaila lyginti žmogų su Dievais. Žinoma, kiekvienas pats sau laisvas ir dieviškas viduje gali jaustis, bet tai tik jausmas, o realybėje vat ims ir užkris plyta ant galvos ir viskas, po jausmo

Koks jo adresas, pasakysiu, kad taip prašote

Na ir smagu, vadinasi, mes abi palaimintos

Tikrai taip, čia galioja darželio laikų patarlė: kas pirmas pasakė, ant savęs pasisakė. Jūs be galo susireikšminusi, kadangi paneigėte ką tik mano tikėjimą ir mano Dievus ir jų paslaptį, taip bandydama įteigti, kad egzistuoja tik tai, kuo tikite jūs. Negražu taip daryti. Baikite taip elgtis, o tai ir visas palaiminimas pradings

Sakė, jei nesusitaikysite su Monteverte, Rojaus ir Eliziejaus laukų jums nematyt, sunkų akmenį pati stumdysite be galo
Ale gi kaip jūs tais žmonėmis netikite. Gerai, kad bent Dievu tikite.
Išties, apibūdina.
Papildyta:

Pritariu, bet ačiū Dievams, yra ir geresnių Dievų, kurie labiau apsaugo

Ačiū Dievams, aš susipažinau Nesakau, kad duoda viską, bet tikrai atkreipia dėmesį, jei moki prašyti Vat tame visame prašyme, kreipimęsi ir atsidėkojime ir visa esmė

Vat būtent, ji į nei vieną klausimą tiesiai neatsako. Nors jos mintis ir paprasta: ji žemina visus tuos, kurie drįsta pagalvoti kitaip. Ir ji labai klysta. Visi jai oponuojantys žino visus jos minimus apibrėžimus, bet nepaisant to, juk galima su jais nesutikti. Ir visiška nesąmonė yra, kad Dievas vien tik meilė. Gal ji ir norėtų, kad taip būtų, jai gal ir meilė, bet realiai Dievas yra viskas. Jau vien žemėje ne vien meilė egzistuoja, kad ir kiek ji gintų blogiečius ir mėgintų juos perauklėti.
Ir vėlgi, žmogžudžius ar gyvūnžudžius ji gina, o tuo tarpu internetinį savo oponentą mėgina kažkokiu brudu padaryti ir menkinti kaip kvailesnį. Tai daug apie ją pasako.

Matote, ten, kur kas nors turi žinias, patirtį ir t.t. ir pamato, kad oponentas absoliučiai nesigaudo, svaičioja kažkur kažką ir neapgina savo tiesų, tai praktiškai neįmanoma nepažeminti.
Bet kai žmogus pats neįveikia savo užduotos temos, pvz. su gėda ir bandelėmis, ir dar ima oponentą žeminti, tai jau yra virš visko.

Aišku, maloniausia net ne diskutuoti, o dalintis patirtimi su savo lygmens žmonėmis, kurie patyrę tą patį ar panašiai.
Nes diskusija su tuo, kuris primeta tik savo matymą šioje temoje neįmanoma. Dievų ne vienas ir jie ne tik meilė, jie viskas Jei būtų tik meilė, Moonte mane, jus ir visus kitus labai mylėtų

Neskaiciuoju, o renku irodymus, tai yra savygyna , gynyba ( netgim kitoms forumietems PATARIU) O tai jau ne velniukai . Gynyba, apsauga  Irodymai    O padirbinejimai, smeizimai ir t.t tavo stiliumi -Tau, todel tau ir paryskinu Tavo komentarus  Kad nesivarginti atsakineti, kaip sauki, taip ir atsisauki    aidas tas veiksmas ( garsas) vadinasi , bet ir karma tinka- TAU 

Nesistebiu kad neatskiri kas gera ir kas bloga  juk viskas tau  karma, Dievu kerstas 

O man tai geras atlygis uz gera  Dievo dovana  Va ir pasigyriau, dabar gali jau ir pagyrune isvadinti , si karta tiks, priimsiu  gali netgi viena velniuka uzskaityti, kad nesusprogtum is to kad si karta "visos" ne tau pavydes 

Kaip nekeista, bet per 4 metus ne vienos kitos pavydzios forumietes neteko sutikti  Ko "jos" tau taip "pavydi" ? Dievu kersto ? Gerai kad as tokiais nepradejau tiketi, nors taip cia stipriai agituoji ir visas ligonemis vadini , pavyduolemis, ka dar pamirsau pamineti  ai dar kad  nemokame issikviesti Dievu kad patvindytu Lietuva 
Stipriai tuo abejoju  kad kada nors kas nors tau to pavydi 

Atstokit jus nuo jos .

" Dievai buvo didelio ugio ( milzinai)" - Monteverte mate .

Papildyta:



Aišku, kaip ir tu tą krūmą. Gi ne šiaip krūmas sakei, o Dievo ženklas

Senajame testamente apie ta kruma taip rasyta buvo. As pati nemaciau Dievo apsireiskusio, nors ta kruma maciau.
O is kur tu traukei, kad dievai diiiidelio tooookio ugio kaip milzinai?
Nors ko taves klaust, atsakymas aiskus .
Papildyta:
Monteverte, o tu kokios zoles nerukai? Nes taip permetus akim ka cia Rivjera prideliojo, tavo tas mintis, tai zinok jau rimtai kyla tokios mintys.
Kaip eziukas ruke .

Senuosiuose metraščio taip apie Dievus rašyta, taigi...? p.s. tavieji testamentai jau buvo vėliau, tai kas tikslesnis? Ir ką, tavo Dievas - nykštukas?
Aš tai ne, bet tu tai akivaizdžiai pypkiuoji: ŽUVIS - DARŽOVĖ     Šito niekada tau nepamiršiu

Monteverte rase :" Sake, jei nesusitaikysite su Monteverte, Rojaus ir Eliziejaus lauku jums nematyti"
           

Arba zmogus nesveikas arba kazka vartoja ir apsvaiges nusisneka.
Papildyta:

Tai kur tavo tikslesnis tas rastas? Nes normaliu religiju atstovai dalinasi ziniomis, skelbia vienas kitam tiesas ir pan.
As nemaciau dievo, nezinau kaip jis atrodo. Bet tikrai netaip kad milzinas ar nykstukas.

Nemeluok, nesakiau, kad zuvis darzove. Rasiau, kad tavo ciucius vegetaras, nes pati vegane.

O tai tu nesugebi atskirose temose diskutuot, dabar viska i viena malsim? Del manes tai galim, bet isvis bus balaganas.

Tu net nežinai tokio žodžio kaip peskotaras. Žinai vieną žodį vegetaras, pamatei, kad peskotaras su galūne -aras ir pradėjai kleidėti ir svaigti per visą forumą, kad mano šuo vegetaras. Nu apsivarei juodai prieš visus